Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Luminor Bank AB, G. I., R. N., P. A., L. T., J. U. ir antstolei Vaivai Šimkienei dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Luminor Bank AB, G. I., R. N., P. A., L. T., J. U. ir antstolei Vaivai Šimkienei dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772-2018 atsisakyta supaprastinta tvarka iškelti bankroto bylą pareiškėjams V. K. ir M. K., nusprendus, jog nėra teisinio pagrindo, remiantis pareiškėjų pateiktais įrodymais konstatuoti, kad pareiškėjai yra nemokūs, kad jų finansinė būklė yra kritinė ir jie iš esmės negali visiškai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, bei nustačius pareiškėjų nesąžiningą elgesį.

Toks bylos rezultatas savaime nedraudžia pareiškėjams ateityje reikšti tapatų reikalavimą (ką nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir padarė), jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį pareiškimą, t. y. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu toks klausimas teismo jau buvo spręstas ir bankroto byla fiziniam asmeniui nebuvo iškelta. Tačiau pažymėtina, kad ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnis, kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, o šio straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018 nurodyta, kad, sprendžiant pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimą, turi būti, be kita ko, patikrinta, ar pakartotinai pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą savo faktiniu pagrindu nėra tapatus anksčiau pateiktam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus, t. y. ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Tam, kad ieškiniai būtų pripažinti tapačiais, privalo visiškai sutapti visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Kaip minėta, ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje byloje.

Nagrinėjamu atveju pakartotiną pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos supaprastina tvarka iškėlimo pateikė tie patys pareiškėjai V. K. ir M. K., o pareiškimo reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pareiškimas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772-2018. Teismo vertinimu, pareiškėjų pareiškimas laikytinas tapačiu pareiškimui Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772-2018.

Be to, sprendžiant pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimą patikrinama, ar pareiškimo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 3–4 dalyse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje, nustatytus reikalavimus, o taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, pareiškimo forma ir turinys turi atitikti ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus pareiškėjai, siekdami, kad jiems bankroto byla būtų iškelta supaprastina tvarka, turėjo pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą bei dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, balsuodami grupėse Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. Nagrinėjamu atveju teismui nepateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas, o, teismo vertinimu, pateiktas 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolas nepatvirtina, kad pareiškėjų kreditoriai pritarė plano projektui.

Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjai, pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalį sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Tačiau, atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad, pareiškėjų prievolei kreditoriui Luminor Bank AB esant solidariai, būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais, ko nagrinėjamu atveju pareiškėjai nėra padarę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalų, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Todėl, teismo skaičiavimu, plano projektui pritarė V. K. kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 55,26 procentus, ir M. K. kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 45,56 procentus, t. y. laikytina, kad plano projektui pritarė mažiau kaip pusė kreditorių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu teismui (nagrinėjančiam klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka) tiriant mokumo atkūrimo planą kilo pagrįstų abejonių dėl jame pateiktų duomenų teisingumo, plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių ir kreditorių interesų pusiausvyros realumo, šio plano ir jame pateiktų duomenų tikslinimas teisme negalimas taip pat, kaip ir sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bendra tvarka (šios nutarties 59 punktas). Papildomos informacijos ir įrodymų rinkimas, įpareigojant pareiškėjus pateikti papildomus dokumentus, iš esmės reikštų plano tikslinimą, trūkumų šalinimą, kurie negalimi, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-418-695/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 44 straipsnio 2 dalį ir 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prie procesinio dokumento, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalį fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis pateikė pareiškėjas V. K. ir kartu su pareiškimu pateikė M. K. 2018 m. sausio 4 d. įgaliojimą atstovauti jo interesus civilinėse bylose. Pateiktas įgaliojimas nėra patvirtintas notarine tvarka, todėl laikytina, kad pareiškimą padavęs V. K. nėra tinkamai įgaliotas vesti bylą M. K. vardu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.