- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-724-71/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00808-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Borkovskienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00808-2011-0
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-927-322/2011 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir jos išlaikymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo; byloje išvadą teikianti institucija – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi su ieškiniu į Kelmės rajono apylinkės teismą, kuriuo prašė nutraukti santuoką su atsakovu, pripažįstant santuoką iširus dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukters K. G. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovei 10000 Lt neturtinės žalos; padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – „D.“ bei priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Pateikdama ieškinį ieškovė prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki, ji viena augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, neturi nuosavo būsto, o jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis (3-8 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iš dalies. Nustatė ieškovei terminą iki 2011 m. lapkričio 4 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, kad nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (57-58 b. l.).
Teismas nustatė, kad bendras mokėtinas žyminio mokesčio dydis už ieškovės pareikštą ieškinį – 4035 Lt. Ieškovė, paduodama ieškinį teismui, sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, t. y. 746,60 Lt, ir prašė dėl sunkios turtinės padėties iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji viena augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, neturi nuosavo būsto, o jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Teismas nustatė, kad ieškovė gauna 1300 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, viena augina ir išlaiko nepilnametę dukrą K. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų teismas sprendė, jog sumokėti likusią 3288,40 Lt žyminio mokesčio dalį jai būtų pernelyg sunki finansinė našta, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos galimai turimas pinigines lėšas bankų sąskaitose, ir į tai, kad, ieškovė, jos teigimu, būdama sunkios turtinės padėties, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o atstovavimo sutartį sudarė ir ieškinyje nurodė, jog bylą ves per atstovą – advokatę D. Č.. Teismas laikė, kad viena iš žyminio mokesčio paskirčių yra prevencinis šio žyminio mokesčio poveikis, nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl nemažos vertės turto, todėl ieškovės prašymą tenkino iš dalies, ir įpareigojo papildomai sumokėti 1270,90 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies, t. y. 2017,50 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovę atleido.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laikė, kad pateiktas ieškinys turi trūkumų, jis nepilnai apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl ieškovei nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties (60-61 b. l.).
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki: ji gauna kas mėnesį 1300 litų darbo užmokestį, viena išlaiko nepilnametę dukrą, neturi nei transporto priemonės nei nekilnojamojo turto. Ieškovė patvirtindama, kad neturi piniginių santaupų pridėjo išrašus iš banko sąskaitų. Apeliantė teigia, kad kreipėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra per didelės šiai teisinei pagalbai gauti. Laiko, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo ir neatleido ieškovės iš dalies nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (LR CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Vadovaudamasis LR CPK 83 str. 3 d., motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tai yra teismo teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Sprendžiant iš dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (LR CPK 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog ieškovei pareiga sumokėti Civilinio proceso kodekse nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė našta ir todėl jos neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų paneigta teisė į galimai pažeistų teisių gynybą teisme. Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.
Apeliacinės instancijos teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, atsisako jį tenkinti štai dėl kokių priežasčių. Atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuoja LR CPK 83 straipsnis. Šio straipsnio 1-2 dalyse vardinami atvejai (atitinkami subjektai ir bylų kategorijos), kuriais nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama visiškai. Tuo tarpu 83 str. 3 d. numato teismo teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio atsižvelgiant į turtinę padėtį. Taigi, įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuriais asmuo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas visiškai, o turtinė asmens padėtis yra kriterijus, kurį vertindamas teismas gali asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti tik iš dalies ir tai yra esminis LR CPK 83 str. 1-2 d. d. ir 3 d. numatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atvejų skirtumas. Šie skirtingi atvejai neturėtų būti tapatinami. Kelmės rajono apylinkės teismas, spręsdamas ieškovės J. G. prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš esmės įpareigojo ieškovę sumokėti apytiksliai 1/2 priklausančio mokėti žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios didesnės 1/2 dalies mokėjimo atleido. Teisėjos nuomone, ieškovės atleidimas dar ir nuo 1270,90 litų žyminio mokesčio, kurią sumokėti ją įpareigojo Kelmės rajono apylinkės teismas, atsižvelgiant į tai, kokia yra visa mokėtina žyminio mokesčio suma, paneigtų LR CPK 83 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos esmę, kad turtinė asmens padėtis yra pagrindas tik iš dalies, o ne visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė, remdamasi savo turtine padėtimi, turi teisę prašyti atidėti žyminio mokesčio dalies, kurią sumokėti įpareigojo Kelmės rajono apylinkės teismas, sumokėjimą.
Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ieškovę nuo ½ mokėtino žyminio mokesčio dalies ir įpareigodamas ją sumokėti žyminio mokesčio dalį –1270,90 Lt, tinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovės darbo užmokesčio vidurkis yra 1300 Lt, tačiau darė išvadą, kad tai nepatvirtina, jog ieškovė neturi kitokių pajamų, kadangi yra sudariusi sutartį su advokate dėl jos atstovavimo byloje. Galimybė kreiptis itin kvalifikuotos teisinės pagalbos rodo, kad ieškovė tam turi finansinių galimybių. Be to, ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad kvalifikuota teisine pagalba ieškovė naudojosi iki šio ieškinio padavimo dienos (62-64 b. l.). Apeliantė argumentuoja, kad ji privalo išlaikyti nepilnametį vaiką – dukrą, tačiau naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba nesikreipė į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovė pagal nustatytą turtinę padėtį nėra tas asmuo, kuris negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, todėl nutarties dalis dėl įpareigojimo primokėti žyminio mokesčio dalį nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Ieškovė neprašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą CPK 84 str. tvarka, o atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 3 d., kaip minėta, pagrindo nėra.
Remiantis išdėstytu, teisėja sprendžia, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas ją atleisti nuo prašomos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (LR CPK 178 str., 185 str.). Naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais taip pat nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas terminas iki 2011 m. gruodžio 6 d. sumokėti 1270,90 Lt trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei J. G. nustatyti terminą iki 2011 m. gruodžio 6 d. sumokėti 1270,90 Lt trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.