- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-234-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02075-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „NEO Finance“ prašo priteisti iš atsakovo D. J. 6897,15 Eur negrąžintą kreditą, 675,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6897,15 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 30 d.), 107,66 Eur tarpininkavimo mokestį, 1062,36 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 88,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199 Eur žyminį mokestį, 200 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. vasario 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. J. ieškovei AB „NEO Finance“ 6897,15 Eur negrąžintą kreditą; 675,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 20 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2021 m. rugsėjo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 30 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, negali viršyti 4478,37 Eur sumos; 107,66 Eur tarpininkavimo mokestį; 88,00 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7768,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 351,12 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas šalių sudarytą 2021 m. sausio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis).
4. Remdamasis ieškovės pateiktais paaiškinimai ir rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis su atsakovu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo nutraukta. Teismas nurodė, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
5. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų teismas nustatė, kad palūkanų norma – 20 procentų; teismas nurodė, kad iš sutarties sąlygų matyti, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Teismas pripažino, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
6. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo suteiktas 7000 Eur kreditas, negrąžinto kredito dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 6897,15 Eur, atsakovas yra gražinęs tik 102,85 Eur kredito dalį. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos – 5153,82 Eur, metinė palūkanų norma – 20 procentų, kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą nustatė 72 mėnesius, t. y. iki 2027 m. sausio 30 d. Byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 675,45 Eur.
7. Teismo nurodė, jog įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikęs ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas laikyti, jog ieškovė šiais įrodymais įrodė negautų pajamų faktą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 5153,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas sprendė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 4478,37 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2021 m. rugsėjo 7 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 30 d.), tačiau jų dydis turi būti paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2027 m. sausio 30 d.), negali viršyti 4478,37 Eur sumos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas netinkamai taikė prisiimtus vartojimo kredito sutartimi įsipareigojimus, teismas sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteisiamos 20 procentų negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2021 m. rugsėjo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 30 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 4478,37 Eur sumos.
8. Spręsdamas dėl prašomo priteisti iš atsakovo 107,66 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, teismas nurodė, kad ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimis bei priedu prie Vartojimo kredito sutarčių atsakovas sutiko mokėti 1203,21 Eur tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 107,66 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, yra pagrįstas ir tenkinamas.
9. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1062,36 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos dienos, teismas nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 procentų) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
10. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas, pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
11. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 88 Eur delspinigių, nurodęs, kad reikalavimą dėl delspinigių ieškovė kildina iš Sutarties Specialiosios dalies 6.1 punkto, kuris numato, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliantė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 18 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo D. J. 1062,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai ieškovei nepriteisė tarpininkavimo mokesčio. Apeliantas yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Apeliantas nurodo, kad jo taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui LR VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
12.2. Apeliantas atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodamas, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, atsižvelgdamas į vartotojo teises bei interesus, ir siekdamas neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantas nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.
12.3. Apeliantas tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantas įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantas gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
12.4. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkas arba kitaip – platformos operatorius (apeliantas) bei paskolos gavėjas (atsakovas). Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apelianto vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliantu susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantas, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantas negauna jokių nuostolių atlyginimo. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apelianto (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
12.5. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog šis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės tarpusavio skolinimo platformos operatorės „NEO Finance“, AB ir atsakovo D. J. 2021 m. sausio 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 7000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti 5072,24 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 20 proc.), 1195,15 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. sausio 8 d. 2021 m. balandžio 7 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, kadangi buvo keičiama mokėjimo data. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2027 m. sausio 30 d., visa mokama palūkanų suma 5153,82 Eur, o tarpininkavimo mokestis 1203,21 Eur.
Ieškovė pagal sutartį pinigus atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir dalinių (mėnesinių) mokėjimų nustatyta tvarka nemokėjo, todėl ieškovė sutartį su atsakovu išankstiniu pranešimu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutraukė.
Dėl negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, priteisimo
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteistas 107,66 Eur tarpininkavimo mokestis, prašo priteisti taip pat 1062,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašomą priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį.
Teismas pažymi, kad VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius. Ieškovė turi teisę skaičiuoti ir taikyti tarpininkavimo mokestį už ieškovo, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vykdomas funkcijas, tačiau dėl tokio mokesčio taikymo nutraukus sutartį, sprendžia teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio paskirtį, sutartinės atsakomybės formą ir kitas bylos aplinkybes.
VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas atlyginti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimu.
Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.10 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (taip pat ir nuolaidos palūkanoms ir kitiems mokesčiams), kurios taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau negu 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam vėlesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo apmokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs (pradelstus mokėjimus) bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jei tokios yra. Vartojimo kredito gavėjui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, taip pat palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).
Sutartyje šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – 9,9 proc. nuo kiekvienos grąžintos mėnesinės įmokos, jo suma –1203,21 Eur, t. y. tarpininkavimo mokestis nurodytas konkrečia suma ir procentine išraiška. Tarpininkavimo mokestis išdėstytas ir turėjo būti mokamas kas mėnesį (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas). Iš mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį atsakovė turėjo mokėti 16,60 Eur tarpininkavimo mokestį. Aplinkybė, kad tarpininkavimo dydis aptartas kredito sutarties specialiose sąlygose, nereiškia, kad ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjęs atsakovas, tinkamai ir laiku vykdydama sutartinius įsipareigojimus.
Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad dėl to, jog kredito gavėjas netinkamai vykdė sutartį, ieškovės patirtus nuostolius (taip pat ir, nutraukus kredito sutartį, negautą tarpininkavimo mokestį) ieškovei kompensuoja kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos.
Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant kredito davėjo teisę reikalauti negautų pajamų vartojimo kredito sutartį nutraukus iki joje nustatyto termino pabaigos – kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant ginčo sutartį ir siekiant atgauti skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovo išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, komunikuodama apie teikiamas paslaugas, vertindama atsakovo mokumą ir tikrindama atsakovo duomenis mokamose duomenų bazėse, derindama vartojimo kredito sutarties sąlygas su atsakovu, rengdama atsakovo vartojimo kredito sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos teismo nutartys, kaip teismo precedentai, nėra taikomos nagrinėjamai bylai, nes neatspindi šiuo klausimu Lietuvos teismų formuojamos praktikos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo materialiojo reikalavimo, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.