Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-2498-772/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2-2498-772/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01689-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
L.
Atsakovas
Daugiabučio
Advokatai
Irma Bekerė, Danguolė Bajorinienė
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. 2- 2498-772/ 2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01689-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.3.; 14.1.; 14.6.; 14.7.; 16.2.4.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. birželio 02 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovei L. Ba., jos atstovei advokatei Irmai Bekerei, atsakovo atstovams: V. B., advokatei Danguolei Bajorinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ba. ieškinį atsakovui Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrija dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimo ir piniginės kompensacijos už nesuteiktas atostogas bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė su ieškiniu 2011-03-09 kreipėsi į teismą ir nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 1 d. buvau priimta dirbti Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos buhalterės pareigose.

2011 m. vasario 10 d. bendrijos narių susirinkime buvo priversta parašyti prašymą dėl atleidimo iš buhalterės pareigų, kurį bendrijos narių susirinkimas tą pačią dieną patenkino, atleido ieškovę iš buhalterės pareigų pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas dėl kelių priežasčių.

Lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia darbo sutarties pasibaigimo pasekmes, t. y. turi būti nustatyta aplinkybė, kad darbuotojas savo valia pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo nurodytos datos. Ieškovė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį parašė ne savo valia, o priversta. Be to, buvau atleista iš darbo ne nuo pareiškime nurodytos datos, o nuo 2011 m. vasario 14 d.

Kad pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį parašytas ne ieškovės valia, o naudojant prievartą, patvirtina ta aplinkybė, jog bendrijai likusiame pareiškimo originale yra ieškovės ranka darytas įrašas, jog ji atsisako piniginių sumų, kurias, ją atleidžiant turėjo jai turėjo sumokėti bendrija. Darbuotojo atsisakymas nuo jam priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, yra niekinis, nes prieštarauja darbo sutarties esmei, kadangi viena pagrindinių darbo sutarties savybių jos atlygintinumas. Be to, DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės darbo sutartyje taisyta atleidimo iš darbo dieną, vietoje 2011 m. vasario 10 d., nurodyta 2011 m. vasario 14 d. Pagal DK 127 straipsnio 1 dalies prasmę viena iš būtinų sąlygų nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu, tiksliai nurodyta darbo sutarties nutraukimo diena. Ieškovės prašyme, nors ir parašytame ne jos valia, nurodyta atleidimo data 2011 m. vasario 10 d. Todėl nutraukti mano darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ne prašyme nurodytą 2011 m. vasario 10 d., o 2011 m. vasario 14 d., nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, bendrijos narių susirinkimo sprendimas patenkinti ieškovės prašymą, kurio sąlygos ieškovei labai nepalankios bei prieštaraujančios įstatymams, ir atleisti ją iš buhalterės pareigų nuo 2011 m. vasario 14 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį bei nemokėti jai išmokų, susijusių su darbo santykių nutraukimu, yra akivaizdžiai neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, jog buhalterę ir bendriją turi sieti fiduciariniai (pasitikėjimu paremti) santykiai, o dėl darbo santykių nutraukimo kilusio ginčo tarp ieškovės ir bendrijos tokių santykių nebeliko, ieškovė prašė jos į pirmesnį darbą negrąžinti, bet priteisti DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes bendrijoje ji nepertraukiamai dirbo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4d). Pagal darbo sutartį ieškovės mėnesinis atlyginimas 200 Lt, o vidutinis (darbo užmokestis, tenkantis vienai darbo dienai, 9,37 Lt, todėl ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti 400 Lt dydžio išeitinę išmoką ir po 9,37 Lt vidutinio darbo dienos darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad darbuotojui, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. Kadangi atsakovas atleisdamas ieškovę iš darbo 2011 m. vasario 14 d. nesumokėjo jai atlyginimo už 2011 m. vasario mėnesį, tai ieškovė prašė teismo šią sumą. t.y. – 10,00 Lt priteisti iš atsakovo, taip pat priteisti iš atsakovo 405,39 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Vadovaudamasi DK 141 straipsnio 3 dalimi, taip pat ieškovė prašė už uždelstą išmokėti už vasario mėnesį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisti jai iš atsakovo po 9,37 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Ieškovės 2008 m. gruodžio 1 d. darbo sutarties, bendrijos narių susirinkimo, vykusio 2011 m. vasario 10 d., protokolo, ieškovės 2011 m. vasario 10 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo originalai yra pas atsakovą. Be to, atsakovas iki šiol iš viso nėra surašęs 2011 m. vasario 10 d. protokolo, nes nurodytas protokolas iki šiol nėra pateiktas VĮ „Registrų centras“. Kad protokolas nepateiktas VĮ „Registrų centras“ ieškovę informavo buvęs bendrijos pirmininkas S. V. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi CPK 414 straipsnio 1 dalimi ir 415 straipsnio 1 dalimi, ieškovė teismo prašė šiuos dokumentus išreikalauti iš atsakovo. Taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jos vidutinio darbo užmokesčio dydį ir darbo užmokestį už 2011 m. vasario mėnesį.

DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai atlyginti padarytą neturtinę žalą. Neteisėto atleidimo atveju akivaizdu, kad darbuotojui yra padaroma neturtinė žala dėl jo patiriamų dvasinių išgyvenimų, streso, nestabilumo darbo santykiuose jausmo bei neužtikrintumo savo ateitimi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei tai, jog atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo ir sąmoningai priėmė sprendimą atleidžiant ieškovę iš darbo nemokėti jai priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, ieškovė prašė teismo jos naudai iš atsakovo priteisti 1000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ieškovė teismo prašė:

1. Pripažinti ieškovės L. Ba. 2011 m. vasario 14 d. atleidimą iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos buhalterės pareigų neteisėtu.

2. Priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719, buveinė Trakų g. 36-8, Šiauliai) ieškovei L. Ba. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 400 Lt (keturių šimtų litų), išeitinę išmoką ir po 9,37 Lt (devynis litus 37 ct.) vidutinio darbo dienos darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

3. Priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719, buveinė Trakų g. 36-8, Šiauliai) ieškovei L. Ba. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) darbo užmokestį už 2011 m. vasario mėnesį, t.y. 10 Lt (dešimt litų), ir 405,39 Lt (keturių šimtų penkių litų 04 ct) kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, t.y. po 9,37 Lt (devynis litus 37 ct) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

4. Priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719, buveinė Trakų g. 36-8, Šiauliai) ieškovei L. Ba. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturinės žalos atlyginimo.

5. Priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719, buveinė Trakų g. 36-8, Šiauliai) ieškovei L. Ba. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) visas bylinėjimosi išlaidas.

6. Išreikalauti iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos šiuos įrodymus: bendrijos narių susirinkimo, vykusio 2011 m. vasario 10 d., protokolą; ieškovės 2011 m. vasario 10 d. prašymą dėl atleidimo iš pareigų; duomenis apie ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį ir darbo užmokestį už 2011 m. vasario mėnesį.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas S. V. parodė teismui, jog dirbo pas atsakovą bendrijos pirmininku. Jis parengė bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę, tačiau nariai reikalavo į susirinkimą iškviesti ir buhalterę. Susirinkimo metu jam ir ieškovei buvo priekaištaujama, kad jie ima bendrijos pinigus, o darbų nepadaro, tačiau jie bendrijos pinigų neėmė. Į susirinkimą atvykusi naujoji buhalterė patarė iš atleidžiamų darbuotojų paimti pinigus trūkumams padengti. Pagal bendrijos nutarimą iš kiekvieno nario buvo renkama po 10 Lt į kaupimo fondą. Mano, jog ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 127 str. yra neteisėtas. Pagrindinis ieškovei mestas priekaištas, kad ji nesąžiningai gauna atlyginimą. Tuomet jis atidavė bendrijai savo pinigus, kurių nebuvo sumokėjęs bendrijos skolininkas nuomininkas, nes norėjo išeiti iš darbo, tai yra nutraukti darbo santykius. Anksčiau ieškovė į susirinkimus neidavo, nes nebuvo svarstomi finansiniai klausimai. Mano, kad 2011-02-10 bendrijos narių susirinkimo protokolas yra suklastotas. Pripažino, kad gyvena kartu ieškove.

Liudytoja B. K. parodė teismui, kad iki 2011-02-10 įskaitytinai dirbo pas atsakovą revizore. Teigė, kad susirinkimas vyko audringai, neramiai. Ji parengė susirinkimui revizorės ataskaitą, kurioje nenurodyta jokių trūkumų, o tik debitorių skolos bendrijai. Prisiminė, kad susirinkime daug priekaištų buvo išsakyta bendrijos pirmininkui ir valdybai. Kiek kartu turėjo pasirašyti ieškovė dėl atleidimo iš darbo ji neprisimena.

Liudytoja E. T. parodė teismui, kad dalyvavo susirinkime kaip senelės atstovė, kuri šiame name turi butą. Prisiminė, jog susirinkime buvo jaučiama įtampa, žmonės kalbėjo garsiai, pertraukdami vienas kitą, buvo savotiškas chaosas. Teigė, kad ieškovei buvo išsakyta daug priekaištų, tačiau ji laikėsi ramiai, tai yra neverkė. Daug kalbėta apie skolas bendrijai, bendrijos pirmininkas važiavo į namus atvežti bendrijos buhalterinių dokumentų. Kada ir kiek kartu rašė ieškovė pareiškimą ji neprisimena, nes nebuvo susirinkime iki pabaigos ir dėl jos atleidimo nebalsavo. Prisiminė, kad į susirinkimą atvyko, pagal trumpą darbotvarkės tekstą.

Liudytoja E. B. parodė teismui, kad 2011-02-10 bendrijos susirinkime nedalyvavo, o dalyvavo jos vyras J. B.. Teigė, jog serga Alzheimerio liga, todėl ne visada viską prisimena.

Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė šiuos motyvus.

Atsakovo DNSB Trakų g. 36, veiklą reglamentuoja Daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatymas, bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimti bendrijos įstatai, kurie nustato jos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą bei bendrijos narių teises ir pareigas, valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarką, bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo tvarką, kitus su bendrijos veikla susijusius santykius. Atsakovas - bendrija yra privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o bendrijos nariai veikia vadovaudamiesi narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais.

To, ko nenumato bendrijos įstatai, reguliuoja Daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatymas.

Ieškovė į darbą buvo priimta 2008-12-01 d. Darbo sutartį su ieškove pasirašė tuometinis, buvęs bendrijos pirmininkas R. Ž., kuris buvo perrinktas tuojau po sutarties su L. Ba. pasirašymo. Faktiškai ieškovė į darbą bendrijoje buvo priimta taip pat jau buvusio bendrijos pirmininko S. V. iniciatyva. Tačiau per ieškovės darbo laikotarpį bendrijoje, ji nei vieno karto nesilankė bendrijos narių susirinkimuose, nepateikė finansinių ataskaitų. Kadangi bendrijos valdyba ir nariai neturėjome tikslių duomenų apie ieškovės gyvenamąją vietą, todėl reikalaudavo iš pirmininko, kad į bendrijos narių susirinkimus jis iškviestų dalyvauti ir ieškovę.

Pagal byloje esančią darbo sutartį darbuotojo darbo funkcijos nustatomos analizuojant visą darbo sutarties tekstą ir pagal tai sprendžiama, kokios pareigos paskirtos darbuotojui. Tačiau ieškovė be teisių numatytų DK - teise pasinaudoti atostogomis, gauti atlyginimą, ieškovė turėjo pareigą tinkamai atlikti darbo sutartyje sulygtą darbą.

Kadangi bendrijoje narių daugumą sudaro senyvo amžiaus žmonės, todėl iš pradžių ieškovės, kaip buhalterės, atliekamas darbas bendrijos narius tenkino. Tačiau nuolatinis neatvykimas į bendrijos narių susirinkimus, visiškas nebendravimas su bendrijos valdyba ir nariais, finansinių ataskaitų neteikimas bendrijos narių susirinkimams, sumažino pasitikėjimą ieškove. Ieškovė atsakovo žiniomis, vykdė tik bendrijos valdybos pirmininko nurodymus. Be to, netinkamai vadovavosi buhalterinės apskaitos įstatymu, nes neteisingai vykdė bendrijos lėšų paskirstymą. Pavyzdžiui, bendrijos valdybos pirmininko ir buhalterės atlyginimams sumokėti, kas mėnesį kiekvienam bendrijos nariui turėjo būti paskaičiuota po 18,01 Lt, tačiau buhalterė paskaičiuodavo tik po 10 Lt, o trūkstamą skirtumą, t.y. 8 litus, atlyginimams mokėti panaudodavo iš bendrijos kaupimo fondo lėšų. Bendrijos nariai į kaupimo fondą rinko lėšas namo rekonstrukcijai bei namo einamiesiems remonto darbams atlikti. Todėl ieškovė, netinkamai atlikdama buhalterės pareigas, neteisingai paskaičiuodama mokesčius, neteisingai panaudodama bendrijos lėšas, per laikotarpį nuo darbo pradžios iki 2011-02-10 atsakovui padarė žalos už 7 418,68 Lt.

Darbuotojas yra kaltas, jeigu sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė. Apie netinkamai atliekamas ieškovės pareigas, 2009 - 2010 m. informavome bendrijos valdybos pirmininką S. V., reikalavome, kad ieškovė atvyktų į bendrijos narių susirinkimus. Atsakovas mano, kad pagal galimybes, t. y. tarpininkaujant bendrijos valdybos pirmininkui, ieškovė buvo tinkamai informuota apie jos netinkamai atliekamas pareigas. Kadangi bendrijos nariai bendrijos valdybos pirmininkui pastoviai reiškė pastabas dėl netinkamai atliekamų buhalterės pareigų, todėl ieškovė, kartu su bendrijos valdybos pirmininku 2011-02-10 bendrijos valdybai atnešė prašymus atleisti juos iš užimamų pareigų. Ieškovė su bendrijos valdybos pirmininku norėjo, kad juos atleistų bendrijos valdyba tą pačią dieną. Tačiau atleisti bendrijos valdybos pirmininką gali tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Be to, pati ieškovė tuo metu sirgo, todėl ieškovei ir bendrijos valdybos pirmininkui buvo pasakyta, kad jų prašymai bus svarstomi per visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuris buvo sušauktas 2011-02-10d.

DK 127 str. 1 dalis numato absoliučią darbuotojo subjektinę teisę savo valia nutraukti darbo santykius. Ieškovė L. Ba. dalyvavo 2011-02-10 bendrijos narių visuotiniame susirinkime, sutiko su bendrijos narių išreikštais priekaištais dėl netinkamo jos darbo, todėl palaikė savo prašymą atleisti ją iš buhalterės pareigų. Taigi ieškovė prašymą atleisti ją iš buhalterės pareigų parašė savo noru, niekieno neverčiama dar iki visuotinio bendrijos narių susirinkimo. Įstatymas numato, kad darbuotojas apie išėjimą iš darbo, darbdavį turi įspėti iki atitinkamo termino. Ieškovė norėjo būti atleista 2011-02-10, tačiau bendrijos narių susirinkimas nutarė atleisti nuo 2011-02-14 d., kuomet baigsis ieškovės nedarbingumo laikotarpis. Jokių pataisymų ieškovės darbo sutartyje atsakovas neatliko, įrašus apie darbo sutarties nutraukimą bei darbo sutarties nutraukimo datos pataisymą darbo sutartyje atliko pati ieškovė, patvirtindama tai savo parašu. DK 140 str. 2 dalis numato apribojimus, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taigi darbuotojui nutraukus darbo sutartį DK 127 str. 1 dalies pagrindu, išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. nemokamos. Todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Ieškovės L. Ba. darbdavys yra laisva valia susivienijusių narių organizacija -gyvenamojo namo savininkų bendrija, kuri nesiekia pelno, o darbuotojus samdo darbo sutartimi, rūpintis bendraisiais bendrijos narių klausimais ir tvarkyti tai sričiai, kuri reikalauja specialių apskaitos ir buhalterijos vedimo žinių. Iš tokio darbuotojo bendrijos nariai, mokėdami atlyginimą iš asmeniškai renkamų lėšų, tikisi iniciatyvaus darbo. Darbo drausmės pažeidimas, kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, yra darbo funkcijų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas (DK 234 straipsnis). Netinkamu darbinių funkcijų vykdymu ar nevykdymu pažeidžiama teisė. DK 94 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys, sulygdamos dėl sutarties sąlygų, apibrėžia savo teises ir pareigas. Pagal DK 95 straipsnio 1 dalį darbo sutartyje sulygstama dėl darbo funkcijų. Įstatymai ir kiti teisės aktai įpareigoja lėšų apskaitą bendrijoje tvarkyti šiuose aktuose nustatyta tvarka, tačiau dėl ieškovės L. Ba. darbo funkcijų netinkamo vykdymo - buhalterinės apskaitos įstatymo normų nesilaikymo, atsakovui buvo padaryta žala. Ieškovė L. Ba. sutiko su 2011-02-10 bendrijos narių visuotiniame susirinkime pagarsinta, jos veiksmais padarytos žalos suma - 7 418,68 litų. Darbo kodekso 253 straipsnio 6 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. Darbo kodeksas numato dviejų rūšių darbuotojų atsakomybę - visiška materialinė atsakomybė bei ribotoji atsakomybė. Kadangi su ieškove, kaip bendrijos buhaltere, nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, todėl ieškovė už atsakovui padarytą žalą privalėjo atsakyti pagal Darbo kodekso 254 str., kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje. Darbo kodekso 258 str. 1 dalis numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Kadangi ieškovės darbdavys - visuomeniniais pagrindais susibūrusių narių bendrija, todėl visi nutarimai ar susitarimai įrašomi bendrijos narių susirinkimo protokole. Įstatymas nenumato kokiu būdu darbuotojas turi atlyginti padarytą žalą. Darbuotojui nesutikus gera valia atlyginti padarytos žalos, darbdavys turi teisę žalą, neviršijančią DK 254 str. numatyto dydžio, išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovė L. Ba. 2011-02-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu sutiko atlyginti bendrijai padarytą žalą gera valia. Ieškovė sutiko, kad jai su darbo santykiais priklausančios išmokos būtų užskaitytos kaip jos veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir tai patvirtino raštu savo prašyme.

Kadangi ieškovė gera valia sutiko atsakovui atlyginti padarytą žalą, tai patvirtino žodžiu, o bendrija sutiko su tokios formos žalos atlyginimu, todėl jos ieškinio reikalavimas, taikyti Darbo kodekso 141 str. 1 dalį, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė buvo atleista teisėtai, todėl turi būti atmestas ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kuris yra laikomas išvestiniu iš reikalavimo pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Be to, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 1 000 litų neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Be to, prašant priteisti neturtinę žalą ieškovas turi įrodyti sąlygų visetą - kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei pasekmes (žalą). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčijamas visuotinio narių susirinkimo nutarimas prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams, kad ginčijamo visuotinio narių susirinkimo nutarimu jai padaryta žala arba buvo pažeisti kokie tai jos interesai, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas.

Vadovaujantis LR CPK 142 str., atsakovas teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais ir šiais įrodymais.

Liudytoja O. Č., parodė teismui, kad dalyvavo bendrijos narių susirinkime kaip narys, ieškovei niekas jokio spaudimo nedarė, dauguma narių pritarė jos atleidimui iš darbo. Teigė, kad pati ieškovė norėjo būti atleista iš darbo pas atsakovą. Nurodė, jog ieškovę mato tik antrą kartą, o pirmą kartą pamatė bendrijos narių susirinkime. Bendrijos narių susirinkimo turinio neprisiminė. Parodė, jog iš ieškovės niekas nesityčiojo, niekas jai nedarė spaudimo ir ji pati savo noru parašė prašymą.

Liudytoja L. B. parodė teismui, kad dalyvavo bendrijos narių susirinkime, pasirašė jo dokumentuose, kaip valdybos narys. Koks susirinkimo narių sąrašas ir kiek jų buvo ji neprisimena. Teigė, jog ieškovė apie tai, kad turi nedarbingumo pažymėjimą niekam nesakė. Nurodė, kad ieškovė pareiškimą atleisti ją iš darbo prašė savo noru ir niekas jos nevertė.

Liudytoja P. S., parodė teismui, kad yra bendrijos narys ir dalyvavo minėtos dienos jos narių susirinkime. Teigė, kad ieškovė pati pasiėmė popieriaus lapą ir laisva valia parašė pareiškimą dėl jos atleidimo iš darbo, o teksto jai niekas nediktavo. Pareiškimo teksto kur kalbama apie pinigų atidavimą bendrijai ji nematė. Nurodė, kad ieškovė apie jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą susirinkimo metu nieko nesakė. Prisiminė, kad buvęs bendrijos pirmininkas S. V. grąžino bendrijai pinigus, kurių neišreikalavo iš skolininkų. Teigė, kad balsus susirinkime skaičiavo dabartinė pirmininkė V. B. Niekas iš bendrijos narių nebalsavo prieš ieškovės ir pirmininko atleidimą. Nurodė, kad matė būsimo susirinkimo darbotvarkę trumpesnio turinio.

Liudytoja D. R. parodė teismui, jog pagal skelbimą jai buvo pasiūlytas darbas ir paprašyta atvykti į susirinkimą. Tame susirinkime ji dalyvavo kaip stebėtojas. Mano, jog susirinkimo metu kilo konfliktinė situacija dėl skolų bendrijai, todėl buvo išsakyti priekaištai pirmininkui ir buhalterei. Taip pat savo nepasitenkinimą negražiais žodžiais išsakė ir pati ieškovė bei buvęs pirmininkas S. V. Nariai buvo nepatenkinti, jog iš bendrijos lėšų yra apmokamos nuomininkų skolos, kurios nėra neišieškomos iš debitorių. Tuomet kai buvęs pirmininkas grąžino bendrijai debitorių nesumokėtus pinigus į bendrijos kasą, ieškovė juos užpajamavo. Bendrijoje buhaltere ji pradėjo dirbti nuo 2011-03-01. Parodė, kad ieškovė laisva valia, savo noru apsisprendė išeiti iš darbo. Pripažino, kad ieškovei iki šiol nėra sumokėtas nei atlyginimas, nei atostoginiai, nes jie padarė bendrijai nuostolius. Mano, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo įmokos dydį į kaupimo fondą dėl jai ir pirmininkui priklausančio atlyginimo, nes reikėjo rinkti ne po 10 Lt, o po 18 Lt. Parodė, kad aiškino nariams, jog esant ieškovės nedarbingumui ji sakė, kad atleisti tą dieną ieškovės iš darbo negalima. Tuo pačiu parodė, kad irgi sakė, kad atleidžiant darbuotojus, darbdaviui priklauso su jais atsiskaityti. Nurodė, kad ieškovė dokumentus darbdaviui perdavė 2011-02-14, tačiau kasą perdavė 2011-02-10. Pakartojo, jog ieškovė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė savo noru, niekas jai užgaulių žodžių nesakė. Mano, kad ieškovė iš darbo išėjo 2011-02-14.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nagrinėdamas šalių ginčą byloje pasisako tik dėl tų teisinių santykių, kurie turi tiesioginę įtaką šalių ginčui. Dėl to teismas byloje neanalizuoja tų faktų kurie susiję su bendrijos narių susirinkimo sušaukimu, jo darbotvarke ir panašiai. Remiantis žemiau paminėtu darytina išvada, kad šie faktai neturi tiesioginės įtakos ieškovės ieškinio reikalavimui ir atsakovo atsikirtimams į juos.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu (DK 127 str. 1d.).

Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu atveju pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-1094/2000). Kartais šis dokumentas yra pavadinamas darbuotojo prašymu, įspėjimu, pranešimu, jame nurodoma, kad darbuotojas išeina „savo noru“ ar „savo pageidavimu“ ir pan. Nors tiksli formuluotė turėtų būti „darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu“, paminėti netikslumai nėra esminis dalykas. Netiksli formuluotė gali sukelti keblumų tik jei ji yra tokia abstrakti ir neaiški, kad iš jos negalima nustatyti darbuotojo atleidimo pagrindo, t. y. kad darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2008-12-01 buvo priimta buhalterės pareigoms pas atsakovą (b.l.4-5). Su ieškove darbo sutartį pasirašė bendrijos įgaliotas atstovas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 2 d. 4 p., numatyta, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) priima ir atleidžia iš darbo bendrijos samdomus darbuotojus. Ieškovė 2011-02-10 bendrijos valdybai įteikė prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų nuo 2011-02-10. Šį prašymą priėmė ir jame pasirašė bendrijos valdybos nariai (b.l.6). Remiantis paminėtu darytina išvada, kad dėl ieškovės atleidimo iš darbo klausimą sprendė ne bendrijos narių susirinkimas, kaip teigė atsakovas, o valdymo organas bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Nors tam pasirinkta procedūra nebuvo visai tinkamai atlikta, tačiau teismas sprendžia, jog neesminiai jos neatitikimai neturėjo įtakos ieškovės prašymui atleisti ją iš darbo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra išdėstęs nuomonę, kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą, tad jeigu nustatoma, kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią, darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu. Remiantis byloje esančiais duomenimis gautais iš liudytojų B. K., E. T., O. Č., L. B., P. S., D. R. parodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovė pareiškimą atleisti ją iš darbo parašė laisva valia, nesant atsakovo narių fizinei ar psichinei prievartai, smurtui ir kitokiai neigiamai įtakai. Tai, kad pagal liudytojų parodymus susirinkimo metu buvo daug triukšmo, replikų, pašaipų ar garsaus kalbėjimo neleidžia teismui šių aplinkybių laikyti turinčiomis įtakos ieškovės valiai dėl ko ji buvo priversta parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. Be to ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kas iš bendrijos narių ar valdybos narių, konkrečiai darė jai tiesioginę įtaką siekdami priversti ją parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru.

Darbuotojas, sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą, tai privalo įforminti raštu: ,,Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos, nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime, pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat - rašytine - forma, kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos“ (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-48/2001).

Toje pačioje byloje teigiama, kad darbuotojas gali keisti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos ne tik pateikdamas naują pareiškimą, bet ir pateikdamas pareiškimą dėl prieš tai darbuotojo nurodyto darbo sutarties nutraukimo termino sutrumpinimo, ištaisydamas pradiniame pareiškime nurodytą datą, šį taisymą aprašydamas bei pasirašydamas po juo, arba kitais analogiškais būdais. Teisės aktuose numatyto darbuotojo atleidimo jo pareiškimu prasme tokius darbuotojo pasirašytus dokumentus ar jų visumą galima pripažinti „darbuotojo pareiškimu“.

Ieškovė darbo sutartyje grafoje dėl darbo sutarties nutraukimo pati 2011-02-14 padarė ištaisymą, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2011-02-14, šį taisymą patvirtindama. Dėl to teismas daro ir kitą išvadą, jog ieškovė niekieno neverčiama pati pageidavo, kad darbo santykiai su darbdaviu būtų nutraukti nuo 2011-02-14. Šią aplinkybę pripažino ir pati ieškovė parengusi jai priklausančios piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimą ir jame pasirašydama, kur pati nurodė ir jos atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2011-02-14 (b.l.46).

Išskirtinis darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu bruožas yra tas, kad darbuotojas turi galimybę persigalvoti: darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos, vėliau - tik darbdavio sutikimu.

Reikėtų pabrėžti, kad šia teise darbuotojas gali pasinaudoti tik iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo. Ginčo atveju ieškovė tokia teise nepasinaudojo ir nepateikė teismui įrodymų, kad ji to negalėjo padaryti dėl kitų nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Jeigu darbuotojas pateikia pareiškimą išeiti iš darbo tą pačią dieną ir yra pasirašomas dokumentas dėl darbo sutarties nutraukimo, tuomet darbuotojas negali kitą dieną, nors trijų dienų terminas dar nėra praėjęs, atšaukti savo pareiškimo. Tačiau kaip jau minėta ieškovė pati darbo sutartyje keitė jos atleidimo iš darbo datą, o darbdavys su tuo sutiko.

DK 131 straipsnis nustato, kad draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir at­leisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, taip pat darbuotoją, pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas, išskyrus DK numatytus atvejus.

Darbo ginčo atveju kyla klausimas, kaip darbdavys turėtų pasielgti su darbuotoju, kuris yra parašęs pareiškimą išeiti iš darbo ir atleidimo dieną turi nedarbingumo pažymėjimą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai dalyvaujant atsakovo narių susirinkime ji tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą iki 2011-02-11 įskaitytinai, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir buvo pakeista jos atleidimo iš darbo data. Tačiau tenka pastebėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau senokai yra nurodęs, kad DK 131 str. 1 dalis taikoma tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netai­koma, kai darbo sutartis pasi­baigia kitais pagrindais, kaip, kad ir nutraukiant darbo sutartį dar­buotojo pareiškimu (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-391/2004). Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovei nebuvo reikalo keisti jos atleidimo iš darbo datos, tačiau esant darbdavio sutikimui, tokie jos veiksmai neprieštaravo įstatymui.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais ieškovės reikalavimas atsakovui pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtų pagal DK 127 str. 1d. atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš darbdavio dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi atmestinas ieškovės pagrindinis reikalavimas atsakovui pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., neteisėtu, tuo pačiu netenkintini ir su tuo susiję kiti išvestiniai ieškovės reikalavimai, tai yra dėl dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo bei neturtinės žalos priteisimo. Dėl šių ieškovės reikalavimų teismas plačiau nepasisako, kadangi netenkinant ieškovės ieškinio reikalavimo dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, šių papildomų (išvestinių) reikalavimų analizė tampa teisiškai beprasmė.

Atskirai paminėta, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes neįrodytas neteisėto atleidimo iš darbo faktas. Tai reiškia, kad nėra įrodytas ir tas faktinis bei teisinis pagrindas, su kuriuo ieškovė siejo neturtinės žalos atsiradimą. Neteisėto atleidimo iš darbo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto ieškovui. Tokia neturtinė žala turėtų būti įrodyta. O šiuo atveju ieškovės teiginiai yra prieštaringi ir nepatvirtina žalos fakto. Nors ieškovė teigia, jog dėl atleidimo patyrė stresą, nestabilumą, bei neužtikrintumą savo ateitimi, tačiau darbdavys atleido ją savo noru. Tai reiškia, jog nebuvo jokių aplinkybių, kurios sukeltų stresą, nestabilumą, ar neužtikrintumą ieškovės ateitimi. Išėjimas iš darbo savo noru to neparodo. Kokių nors kitų faktų, kad darbdavys būtų davęs neigiamas rekomendacijas ar ką nors skleidęs apie jos netinkamą darbą, ieškovė neįrodė. Todėl pripažintina, kad ir neturtinės žalos padarymo faktas nėra įrodytas. Nors ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad susirinkimo dieną turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl gripo, tačiau nei šio dokumento kopijos, nei kitų įrodymų ji nepateikė, jog jos sveikata pablogėjo po 2011-02-10. Priešingai, ieškovė jau 2011-02-14 buvo darbinga.

Dėl darbdavio pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsikaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kadangi kaip jau minėta šalių darbo santykiai pasibaigė 2011-02-14, tai atsakovas su ieškove turėjo atsiskaityti visiškai nurodytą dieną, nes šiuo atveju jiems netaikoma nei kitokia įstatymo nustatyta, ar jų pačių susitarimu numatyta atsiskaitymo tvarka. Be to atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų įvykdęs šią įstatymo nuostatą, dėl to ieškovės reikalavimas atsakovui dėl darbo užmokesčio ir atostoginių priteisimo pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

DK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas atleidimo iš darbo metu su ieškove neatsiskaitė, byloje nustatyta ir neginčijama. Nustačius neatsiskaitymo laiku faktą, atsiranda teisinės prielaidos spręsti dėl jo pasekmių, kurios priklauso nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo laiku ir visiškai atsiskaityta. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kylančias pasekmes – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, ir kt.).

Kaip jau minėta ieškovė L. Ba. 2008-12-01 su atsakovu DNSB Trakų g. 36 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2 (b.l. 4-5). Ieškovės 2011-02-10 prašymu ji buvo atleista iš darbo 2011-02-14 pagal DK 127 straipsnio 1d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Tačiau kaip matyti iš 2011 m. kovo 28 pažymos Nr. P-1 apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, bei kitas išmokas ir iš jos darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei 2011-02-14 apskaičiavimo (b.l.40-44,46) atsakovas nesumokėjo ieškovei už vasario mėnesį jai priklausančio darbo užmokesčio, todėl jai priteistina iš darbdavio 10,00 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) darbo užmokesčio už 2011 m. vasario mėnesį.

DK 164 straipsnyje nustatyta, kad atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. Kasmetinės atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus tais pačiais darbo metais (DK 169 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 169 straipsnio 2 dalį ten, kur nesudaroma kolektyvinė sutartis, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Analizuojant šias darbo teisės normas, darytina išvada, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu. Reikalavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz., dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas). Pastebėtina, kad darbdavys turi turėti galimybę tinkamai organizuoti darbą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad darbas turi būti organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių, taip pat ir teisių į kasmetinį poilsį, t. y. darbas turi būti organizuojamas taip, kad kiekvienas darbuotojas turėtų realią galimybę pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis garantijomis, taip pat ir teise į kasmetines atostogas per tuos metus, už kuriuos atostogos suteikiamos, o ne vėliau.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei už 2008-2011 metų darbo laikotarpius nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, dėl to darbo sutarties nutraukimo metu jai priklausė kompensacija už nepanaudotas atostogas, tai yra 415,39 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) (LR DK 177 str. 2d.). Kadangi darbdavys šios piniginės kompensacijos ieškovei nesumokėjo, dėl to ji irgi priteistina ieškovei iš atsakovo (b.l.46). Tai, jog atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove dėl jai priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, pripažino ir dabartinė atsakovo buhalterė D. R. 2011-05-19 teismo posėdžio metu.

Taip pat remiantis aukščiau paminėtu ir DK 141 str. 3 d. bei pagal 2011 m. gegužės 12 d. parengtą pažymą atsakovas ieškovei privalo sumokėti ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-02-15 iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovei už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną nuo nurodytos datos iki visiško atsiskaitymo dienos po 9,37 Lt (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti).

Dėl atsakovo teisės į išskaitą iš ieškovės darbo užmokesčio.

DK 224 straipsnio 2 dalyje numatyti du atvejai, kada išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:

1) išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio, skirtos:

a) grąžinti duotą avansą įskaitant jį į darbo užmokestį;

b) grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų;

c) padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinį aptarnavimą;

d) atlyginti žalą kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.

Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta dėl skaičiavimo klaidų permokėta suma arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio VDU;

2) išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio, darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, skirtos išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Ši nuostata reiškia, kad išieškojimas galimas tik tada, kai permoka padaryta dėl skaičiavimo klaidos, o jeigu ji atsirado dėl kitų priežasčių, darbdavys negali išieškoti iš darbuotojo permokėtų sumų.

Nors ieškovė viename iš pareiškimų ir nurodė, kad sutinka, jog jai priklausantis darbo užmokestis ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas būtų įskaityti bendrijos kasoje, tačiau toks įrašas nelaikytinas ieškovės sutikimu dėl išskaitos (b.l.18). Kaip jau minėta atsakovas gali daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio tik įstatyme nurodytais atvejais ir esant tam tikriems faktams. Tokių faktų atsakovas nenurodė ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Nors atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį ir nurodė, kad dėl pastarosios kaltės bendrijai yra padaryti nuostoliai, tačiau šis motyvas taip pat laikytinas atsakovo neįrodytu. Pastebėtina, kad darbdavys darbuotojo padarytą žalą gali išsiieškoti tik įstatymo nustatyta tvarka (DK 246 str.). Iš atsakovo atsiliepime nurodytų motyvų teismas negali daryti išvados, kad ieškovė yra kalta dėl bendrijos nuostolių. Tenka pažymėti, jog darbuotojas turi darbdaviui atlyginti tik tuos nuostolius, kurie apskaičiuojami tiksliai (realūs nuostoliai), o tuo pačiu neprivalo mokėti už kitų bendrijos debitorių skolas. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo reikalavimas ieškovei atsisakyti priklausančių atostoginių ir darbo užmokesčio yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreiptinas darbdavio dėmesys, kad darbuotojo sutikimu darbdavys gali išieškoti tik vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir tai laikantis įstatymo reikalavimų (DK 225 str., 258 str.). Dėl nuostolių dalies viršijančios mėnesinę vidutinę darbuotojo darbo užmokesčio dalį darbdavys turi kreiptis į teismą. Kadangi darbdavys pažeidė ir šį įstatymo reikalavimą, dėl to teismas pripažįsta ieškovės atsisakymą nuo jai priklausančių išmokų irgi neteisėtu.

Dėl atskirųjų nutarčių priėmimo.

Ieškovė 2011-05-16 pateikė teismui prašymą dėl dokumentų klastojimo ir melagingų parodymų teismo posėdžio metu bei prašė teismo priimti atskirąsias teismo nutartis. Įstatymas suteikia teismui teisė priimti tokias nutartis, tačiau tik tuomet kai yra nustatomi akivaizdūs teisės pažeidimai ir asmenys juos padarę. Šioje byloje tokių teisės pažeidimų teismas nenustatė, o taip pat atsakovo atstovai ir liudytojai dalyvavę teismo posėdžiuose ar apklausose nepadarė ieškovės nurodytų teisės normų pažeidimų. Tokia teismo išvada seka atsižvelgiant ir į parodymus davusių liudytojų amžių, sveikatą ir kt. aplinkybes. Teismas įgyvendindamas teisingumą gali priimti atskirąją nutartį, tačiau tik tuomet kai teisėtumo pažeidimas yra siejamas tik su viešojo intereso apsauga. Pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija, todėl jis negali atskirosiomis nutartimis reaguoti į neesminius, neturinčius visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba pažeidimus, susijusius su akivaizdžiai privačiais santykiais. Būtent šioje byloje ir buvo sprendžiamas privatus ginčas. Atskirąją nutartį teismas priima savo iniciatyva, o byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirąją nutartį jų prašymu. Dėl to netenkintini šie ieškovės prašymai, nurodant, jog ji turi teise asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl jos manymu padarytų nusikalstamų veikų. Be to pažymėtina, kad teismo proceso metu bylos dalyvių kalboms ir pasisakymams netaikytini tokie griežti reikalavimai, kokie taikytini visuomeniniame gyvenime, suprantama, jeigu jie atitinka įstatymo reikalavimus.

Apibendrinant aukščiau paminėta, teismas nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Civilinėje byloje nereikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT nutartis 2003-01-29, civ. byl. Nr. 3k-3-98/2003).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė atsakovui reiškė keturis savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas neturtinio pobūdžio. Teismas iš trijų turtinio pobūdžio reikalavimų tenkina tik vieną, dėl to remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija laikytina, kad patenkintas vienas trečdalis turtinių reikalavimų. Atsižvelgiant į paminėta ir atsakovui tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį iš ieškovės bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, tai yra priteisiant jai pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 3 str. 1d., CK 1. 5 str. 4d.). Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslas reikalauja nustatyti tokią proporciją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekvienos reikalavimo dalies sąnaudas ir šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2d.).

Iš atsakovo atskirai priteistinas žyminis mokestis valstybei apskaičiuotinas, atsižvelgiant į ieškovei priteistinos išmokos dydį iki 2011-05-12 įskaitytinai pagal pateiktą pažymą (b.l.7,46) (CPK 93 str. 2 d.).

Taip pat iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą ir su bylinėjimusi susijusios pašto išlaidos (CPK 92 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovei nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2d. 2p.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268 - 270 str., 282 str. 2d. 2p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPREN DŽ I A:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovei L. Ba. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719, buveinė Trakų g. 36-8, Šiauliai) darbo užmokestį už 2011 m. vasario mėnesį, t.y. 10 Lt (dešimt litų) (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti), 405,39 Lt (keturių šimtų penkių litų 39 ct) (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį po 9,37 Lt (devynis litus 37 ct) (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti) už kiekvieną darbo dieną už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-02-15 iki visiško atsiskaitymo dienos.

2. Priteisti ieškovei L. Ba. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719) 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719) 34,00 Lt (trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 12,00 Lt (dvyliką litų) pašto išlaidų atlyginimui, iš viso: 46,00 Lt (keturiasdešimt šešis litus).

4. Sprendimo dalį dėl 200,00 Lt (dviejų šimtų litų) (privalomi mokėjimai neišskaičiuoti), tai yra vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteisimo ieškovei L. Ba. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Daugiabučio namo Trakų g. 36 savininkų bendrijos (į/k 145477719) vykdyti skubiai.

5. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys