Kauno apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: G. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje (darbo biržoje neregistruotas), neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

kaltinamasis G. U. seksualiai prievartavo mažametį asmenį ir nesunkiai sutrikdė šio asmens sveikatą, o būtent: 2016 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas bejėgiška L. P., gim. (duomenys neskelbtini) , būkle dėl mažametystės, dėl ko pastarasis negalėjo visiškai suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, įkalbinėjo L. P. tenkinti jo lytinę aistrą žadėdamas už tai duoti sausainį, po ko išsitraukęs savo lytinį organą liepė nukentėjusiajam prieš šio valią čiulpti jo lytinį organą, tokiu būdu tyčia seksualiai prievartavo mažametį bejėgiškos būklės L. P. oraliniu būdu, tuo pačiu tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė mažamečio bejėgiškos būklės nukentėjusiojo sveikatą, kadangi L. P. buvo diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su mažamečio L. P. seksualiniu prievartavimu.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką G. U. 2016 m. lapkričio 17 dienos vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, praėjus mažiausiai dviem valandoms po pirmojo L. P. seksualinio prievartavimo, gyvenamojo namo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas bejėgiška L. P., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, dėl ko pastarasis negalėjo visiškai suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, įkalbinėjo L. P. tenkinti jo lytinę aistrą žadėdamas už tai duoti sausainį, po ko išsitraukęs savo lytinį organą liepė nukentėjusiajam prieš šio valią čiulpti jo lytinį organą, tokiu būdu tyčia seksualiai prievartavo mažametį bejėgiškos būklės L. P. oraliniu būdu, tuo pačiu tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė mažamečio bejėgiškos būklės nukentėjusiojo sveikatą, kadangi L. P. buvo diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su mažamečio L. P. seksualiniu prievartavimu.

Kaltinamasis G. U. seksualiai prievartavo mažametį asmenį ir nesunkiai sutrikdė šio asmens sveikatą, o būtent: 2016 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas bejėgiška A. G., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, dėl ko pastarasis negalėjo visiškai suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, įkalbinėjo A. G. tenkinti jo lytinę aistrą žadėdamas už tai duoti mobilųjį telefoną, po ko išsitraukęs savo lytinį organą liepė nukentėjusiajam prieš šio valią čiulpti jo lytinį organą, o paskui kišo savo lytinį organą mažamečiui A. G. į išeinamąją angą, tokiu būdu tyčia seksualiai prievartavo mažametį bejėgiškos būklės A. G. oraliniu bei analiniu būdu, tuo pačiu tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė mažamečio bejėgiškos būklės nukentėjusiojo sveikatą, kadangi A. G. buvo diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su mažamečio A. G. seksualiniu prievartavimu.

Kaltinamasis G. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. gyveno (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, kuriame gyvena trys šeimos. Viename bute jis su motina, kitame – jo sesuo R. G. su vaikais, dar kitame – kaimynai. L. P. ir A. G. yra jo sesers vaikai. Jis nežinojo kiek 2016 m. šiems vaikams buvo metų. 2016 m. lapkričio 17 d. L. P. užėjo pas jį į butą. Tuo metu namuose buvo ir jo motina. Virtuvėje L. davė sausainį, kurį buvo pažadėjęs duoti dar ryte, ir šiam pasakė, kad eitų namo. Abiem išėjus į koridorių, neužilgo į koridorių išėjo ir R. G. ir L. pasakė eiti namo. Neužilgo, pasikrovus mobiliajam telefonui, jis išėjo pas seserį V. S.. Kaltinime nurodytą dieną jis nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, nebuvo išsitraukęs savo lytinio organo. Sekančią dieną A. G. atžvilgiu neatliko jokių veiksmų kaip nurodyta kaltinime, šiam nebuvo numovęs kelnių ir nebuvo šio pasiguldęs ant fotelio. Mano, kad nukentėjusieji jį apkalbėjo. A. G. mobilaus telefono nežadėjo duoti, nes tuo metu jo neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu jis prisipažino, sakė tą kas tuo metu atėjo į galvą, nes policijos pareigūnai, kurie jį vežė iš namų, jam grasino ir trenkė į veidą. Jį apklaususiai pareigūnei sakė, kad prieš jį buvo pavartotas smurtas, tačiau jam nežinoma dėl kokių priežasčių ji to neįrašė į protokolą. Apklausoje dalyvavo advokatas, tačiau šiam nesiskundė apie patirtą smurtą prieš apklausą. Areštinėje jį apžiūrėjo medikas, tačiau jis niekuo nesiskundė ir nesakė, kad policijos pareigūnai jam sudavė smūgį. Jis nežino dėl ko vėliau pakeitė parodymus. Jis buvo nuvežtas į teismą, teisėjas klausė ar prisipažįsta kaltu, tačiau jis nepamena ką atsakė. Utenoje atliekant ekspertizę jis gydytojui pripažino, kad lindo prie minėtų vaikų, nes tuo metu jam viskas jau buvo nusibodę ir norėjo būti greičiau paleistas. Ikiteisminio tyrimo metu jam pakeitus parodymus tyrėja ir kiti policijos pareigūnai jam negrasino. Su civiliniais ieškiniais sutinka.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti kaltinamojo G. U. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d. kaltinamasis G. U. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę pripažįsta. 2016 m. lapkričio 17 d. iki pietų, laiko tiksliai neprisiminė, jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) . Už sienos tame pačiame name gyvena jo sesuo su savo vaikais. Jis pasikvietė pas save ateiti savo sūnėną L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė vaikui sausainį už tai, kad šis jam pačiulptų. L. sutiko tai padaryti. Namo koridoriuje L. jam čiulpė lytinį organą kelias minutes, kol iš kito kambario L. pasišaukė jo sesuo – L. mama. Tuo metu sperma jam neišsiliejo. Tą pačią dieną, po pietų, vakare, tikslios valandos neprisiminė, vėl pasikvietė L. pas save į namus ir vėl pasiūlė L. sausainį už tai, kad L. jam pačiulptų. Tame pačiame koridoriuje L. jam ir vėl čiulpė, visa tai truko labai trumpai, kelias minutes, nes jis išgirdo, kad į namus pareina jo mama. Tada jis greitai apsimovė kelnes ir liepė L. eiti namo. L. nuėjo namo. 2016 m. lapkričio 17 d. L. jam čiulpė du kartus. Ankščiau L. jam niekada nebuvo čiulpęs. 2016 m. lapkričio 18 d., po pietų, tikslaus laiko neprisiminė, pas jį į namus atėjo jo sūnėnas A. G., gim. (duomenys neskelbtini). A. atėjo paprašyti telefono, nes išvakarėse jis buvo pažadėjęs A. duoti savo telefoną. Tada jam kilo mintis, kad ir A. galėtų jam pačiulpti už tai, kad duos telefoną. A. sutiko, tada jis nusimovė savo kelnes, o A. jam pačiulpė. Visa tai vyko jiems abiem stovint ant grindų, pasiguldęs tuo metu A. nebuvo. A. jam čiulpė ilgiau nei prieš tai L., viskas truko apie 10 minučių. Po to jis A. liepė nusimauti kelnes ir gultis ant kambaryje esančio fotelio. A. sutiko, nesipriešino ir nusimovęs kelnes ir atsigulė ant fotelio, gulėjo ant pilvo. Tada jis atsigulė ant A. ir savo varpą įkišo A. į užpakalį. Savo varpą A. į užpakalį kaišiojo maždaug 3 minutes, kol jam išsiliejo sperma. Spermos pakliuvo ir į A. užpakalį ir ant A. nugaros. Viso šito veiksmo metu A. jam nieko nesakė, tik pamena, kad vieną kartą A. pasakė, kad jam skauda. Po spermos išsiliejimo jis nulipo nuo A., šis atsistojo, apsimovė kelnes ir išėjo namo. Su A. taip darė tik vieną kartą, daugiau tokių ar panašių atvejų niekada nebuvo. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio (t. 3, b. l. 19-20).

Iš įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. gruodžio 14 d. apklausiamas jis (G. U.) kaltės nepripažino, parodė, kad pirminės apklausos metu jis prisipažino viską, kuo buvo įtariamas, nes jam vyrai, apsirengę policijos pareigūnų uniformomis, prigrasino, kad jei jis neprisipažins, tai jį „atmuš kaip šunį“. Jis parodė, kad labai išsigando, todėl ir prisipažino kaltu dėl to, ko nebuvo padaręs. L. ir A. jis nelietė. Jis ne kartą vaikams yra pasakęs, kad čiulptų jo lytinį organą, bet tai yra tik kaip priežodis, jis taip sakydavo, kai vaikai jį sunervindavo, išvesdavo iš kantrybės. A. ir L. jam yra rodę savo lytinius organus tam, kad jį išprovokuotų kai jis nekreipdavo į vaikus dėmesio. Jis parodė, kad jis nežino, kodėl L. papasakojo savo mamai, kad jis liepė šiam čiulpti jo lytinį organą. Tai yra netiesa (t. 3, b. l. 24-25,)

Iš įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. apklausiamas jis (G. U.) parodė, jog nei prie L., nei prie A. nelindo. Stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo Utenoje metu jis susipažino su vaikinu, kuris jam papasakojo, kad psichiatrams geriau pasakoti tai, ką jie nori girdėti, nes kitu atveju gali uždaryti į Rokiškį. Jis matė, kaip vieną vyrą iš ekspertizės įstaigos Utenoje išvežė į Rokiškį. Todėl jis tai psichiatrei, su kuria jis bendravo, pasakė, kad vienas kartas yra buvęs, kad ji mažiau jį kamantinėtų ir klausinėtų visokių nesąmonių. Po to kai jis taip pasakė, ji daugiau jo nieko ir neklausinėjo šita tema, tik davė piešti medį, namą, žmogų. Įtariamasis parodė, kad jis nei prie L. P., nei prie A. G. nelindo. Vieną kartą A. jį išvadino ,,gaidžiu“, ,,piderastu“, liepė jam ,,čiulpt“, tai tą vienintelį kartą jis pats išsitraukęs savo lytinį organą parodė A. ir pasakė, kad ,,jeigu nepatinka pats ir čiulptų“. Savo lytinį organą A. rodė per atstumą, prie jo nebuvo arti priėjęs. Jis niekada nėra A. pasiguldęs ant lovos ir bandęs su juo kažką daryti. Taip pat niekada nėra buvę, kad A. jam tikrovėje būtų čiulpęs lytinį organą. Viskas buvo taip, kaip dabar pasakoja. Su L. apskritai nieko niekada nėra buvę, taip kaip su A. Jis L. savo lytinio organo iš pykčio nėra rodęs ir nėra jam sakęs, kad ,,čiulptų“. Šiuo metu jis gyvena pas savo mamą, niekur neina, su sesers vaikais – A. ir L. - visiškai nebendrauja. Praeitą savaitgalį kai A. buvo pas savo mamą, jo seserį R. G., jis ėjo į lauką atsinešti malkų ir A. jį pamatęs pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, A. sakė, kad jis taip jam padarys, kad jis būtų uždarytas. Tuo metu R. G. išgirdo, kad A. taip elgiasi ir atėjusi prie A. trenkė šiam per veidą, liepė A. prie jo nesikabinėti. L. P. jo neužgaulioja. Taip pat parodė, kad jo sesuo R. G. dažnai prašo jo kokios nors pagalbos namuose, todėl jis mano, kad jei sesuo iš tiesų manytų, kad jis blogai pasielgė su jos vaikais, tai ji su juo nesikalbėtų ir pagalbos neprašinėtų (t. 3, b. l. 30-31).

Iš įtariamojo G. U. papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. vasario 15 d. jis parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, kad jokių prievartinių seksualinio pobūdžio veiksmų L. P. bei A. G. atžvilgiu neatliko (t. 3, b. l. 42).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu mažametis nukentėjusysis A. G. apklaustas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant psichologei, ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2016 m. gruodžio 22 d. norėjo apklausti mažametį nukentėjusįjį A. G., tačiau psichologei bendraujant su nukentėjusiuoju, šis esminių aplinkybių nenurodė. Iš šio protokolo (stenograma) matyti, kad vaikas žvalus, linksmas, truputį susigėdęs. Psichologė bendrai klausinėja apie šeimą, kiek jis turi brolių, kaip jam sekasi darželyje. Vaikas susidomėjęs aplinka, žiūri į lentynose esančius žaislus.

08.24 – vaikas purto galvą, kad ne, bet visą laiką šypsosi.

08.38 – (vaikas) ne ne ne.

Vaikas neatsako į klausimą, klausia pašalinių klausimų, tokių kaip ar gali sulaužyti rankoje turimą tušinuką ir panašiai.

Vaikas juokiasi, išdykauja, neatsakinėja į klausimus. Vaikas vaikščioja, priėjęs prie didelio žaislo jį kumščiuoja. Nori plėšyti lapus, laužyti tušinuką. Jis nenori kalbėti, nori išeiti iš patalpos.

Vaikas pradeda lankstyti iš popieriaus lėktuvėlį.

13.29 – (vaikas) prie mūsų gyvena.

12.35 – (vaikas) nesakysiu.

12.39 – (vaikas) todėl, kad nenoriu, nes šlykštu sakyt. Nes man jis nepatinka.

12.52 – (vaikas) nes jis daužosi. (vaikas susiraukia, sako piktu balsu).

12.57 – vaikas juokiasi.

13.07 – (vaikas) į sieną.

Vaikas juokiasi, paima sulankstytą lėktuvėlį ir piktai jį suglamžo ir numeta.

Vaikas neatsako į klausimą, vaikščioja po patalpą.

Vaikas neatsako, juokiasi, atidaro duris ir nori išeiti iš apklausų kambario. Vaikas grįžta į patalpą, vaikšto po ją.

14.14 – (psichologė) nu tai papasakok kaip ten, su kuo daužo, ką daužo?

14.17 – (vaikas) nieko.

Vaikas vėl neatsako į klausimą, vėl nubėga prie durų, atsisukęs šypsosi ir vaizduoja, kad tuojau išeis. Tada vėl vaikščioja po patalpą, domisi visais aplink esančiais daiktais.

Vaikas į klausimus neatsakinėja, apsimeta jog klausimų negirdi, pasiėmęs žaislą su juo žaidžia.

16.20 – (vaikas) fuj.

Vaikas juokiasi, neatsako į klausimus.

Vaikas toliau juokiasi, į klausimus neatsako.

16.50 – (psichologė) A., sakei, kad daužo sieną, papasakok kaip jis daužo? Arba nupiešk.

Vaikas pradeda piešti ir komentuoja, kad pasiima plaktuką ir daužo. Ant balto popieriaus lapo pieštuku pradeda greitai sukti ratus. Pieštuką trenkia į stalą ir sako jog liko blynas. Tada pasiima žaislą ir klausinėja: „kas čia?“.

Vaikas nieko neatsako, juokiasi, pradeda domėtis psichologės mikrofonu, priėjęs nori jį paliesti.

18.40 – (vaikas) daugiau nepasakosiu.

18.50 – (psichologė) A., sakei fuj dėdė G., nupiešk kodėl fuj.

Vaikas kažką piešia, sako: „Kakojo“. Psichologei paklausus: „kasčia?“, vaikas atsakė: „nosis“. Vaikas toliau kažką piešia, komentuoja ką piešia, tačiau nieko neina suprasti. Kalba apie žuvį, kuri atplaukia. Kalba kažką apie strėlę, kurią metė į galvą. Tada piešia vaivorykštę. Tada meta pieštuką ir vėl pasiima žaislą.

20.15 – (psichologė) A., dėdę G. nupiešk.

Vaikas pradeda piešti. Komentuoja:“ tokia galva, plaukai kaip mergaitės, tada atskrido vanagas ir dėjo į galvą, jis be rankų“. Psichologei paklausus: ,,kur jo rankos?“, vaikas atsakė: „nupjovė“. Tada piešia rankas ir sako:“rankos tokios ilgos“. Tada piešia kojas. Nupiešęs kojas numeta pieštuką ir vėl pradeda vaikščioti.

22.48 – (psichologė) kalbėjai apie dėdę G., nu tai papasakok kas ten fuj?

22.50 – (vaikas) jis fuj.

Vaikas į klausimą neatsako, vaikščioja po patalpą, pradeda išjunginėti šviesą.

Vaikas visiškai neklauso į jam užduodamus klausimus, prašo jį pakelti, vėl domisi mikrofonu.

24.33 – (psichologė) ar dėdė G. pasielgęs taip, kad tau nepatiktų?

24.35 – (vaikas) taip.

24.47 – (vaikas) nežinau, jis išvažiavo.

24.50 - (vaikas) pas podį (krikšto tėtį).

25.01 – (psichologė) o kodėl tau nepatiko, kad jis išvažiavo?

25.02 – (vaikas) nežinau. Kakų darė.

Vaikas juokiasi ir linksi galva.

25.22 – (vaikas) tualete.

25.27 – (vaikas) nemačiau (juokiasi).

25.32 – (vaikas) sakė kiti vaikai.

26.10 – (psichologė) o dėl ko dar G. fuj? Ar tik dėl to, kad kakų darė?

Vaikas juokiasi, linksi galva, sako: „taip“.

26.17 – (vaikas) viskas.

26.48 – (vaikas) nieko.

26.27 – (vaikas) skriaudė.

27.06 – (vaikas) mušė į galvą. (Pirštu rodo į kaktą).

27.09 – (vaikas) su plyta (juokiasi). Vyksta pokalbis, jog jei su plyta būtų mušęs per galvą, tokiu atveju galva būtų praskilus. Sako, kad vaikas pasakotų tiesą. Vaikas sako, jog jis sako tiesą, sako, jog galva užgijo.

28.07 – (vaikas) daužė per galvą.

28. 57 – (vaikas) šimtą kartų. Tik nesakykit mamai.

Vaikas purto galvą, neatsako. Pradeda piešti.

31.09 – (psichologė) ar žaidi su dėde G.? Moka dėdė G. žaist?

31.11 – (vaikas) ne.

31.42 – (psichologė) sakei dėdė G. tave mušė. Tai jis vieną kartą tave mušė ar daugiau?

31.45 – (vaikas) vieną.

Vaikas neatsako.

32.38 – (psichologė) ar yra buvę, kad G. tau lieptų kažką daryti, ko tu nenorėjai daryti?

32.42 – (vaikas) nieko.

Psichologė pakartoją dar kartą tą patį klausimą, tačiau vaikas neatsako.

33.46 - (vaikas) blogas. Kopūstas.

Vaikas neatsako į šį klausimą, sukioja tušinuką, sako, kad jis daugiau neberašys.

35.55 - apklausa baigiama.

Apklausos metu buvo daromas vaizdo įrašas (t.1., b. l. 71-75).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu mažametis nukentėjusysis L. P. apklaustas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant psichologei, ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2016 m. gruodžio 22 d. norėjo apklausti mažametį nukentėjusįjį A. G., tačiau psichologei bendraujant su nukentėjusiuoju, šis esminių aplinkybių nenurodė. Iš šio protokolo (stenograma) matyti, kad vaikas žvalus, linksmas, išdykauja, noriai piešia. Psichologė bendrai klausinėja apie šeimą, kiek jis turi brolių, kokie brolių vardai. Liepia nupiešti visus brolius.

13.25 – (psichologė) nupiešk dėdę G.

Vaikas (L. P.) tyli, atsisukęs pasižiūri į mamą R. G.. Vaikas nieko neatsako, tik prisiglaudžia prie mamos.

13.38 - vaikas pasako, kad pavargo.

13.43 – (vaikas) ne.

Po prašymo nupiešti dėdę G. vaikas pasidaro ramus, glaudžiasi prie motinos, nustoja kalbėti, bet šypsosi, atrodo susigėdęs.

14.07 – (vaikas) niekaip.

14.20 – vaikas atsako, bet neina suprasti ką.

14.29 – (vaikas) ne. Nebendrauju.

Vaikas nieko neatsako, atsisėda mamai ant kelių ir galvą pasideda ant stalo. Šypsodamasis žiūri į psichologę. Užsidengia veidą, nusijuokia, elgiasi taip, lyg gėdytųsi. Užsidengęs veidą ranka juokiasi, nieko nekalba.

Vaikas nieko neatsako, juokiasi ir abiem rankomis vienu metu iš delnų suduoda į stalą. Vaikas pradeda išdykauti, sako jog pasislėps, juokiasi.

Nuo 15.38 iki 22.31 psichologė bando nukreipti vaiko dėmesį, toliau vaikui siūlo piešti, pasiūlo L. nupiešti save. Kalbasi apie močiutę.

22.32 – (psichologė) tai kaip L. su dėde G. sutari? Papasakok. Kai močiutė daro valgyti, ką dėdė G. tuo metu veikia?

(Vaikas) - ne nenoriu.

(Psichologė) - Aš tau užduosiu kelis klausimus ir tada namučių galėsi važiuoti. Kai močiutė ateina pas jus daryti valgyti, ką tuo metu veikia dėdė G.?

(Vaikas) - Vaikas pasako, kad nori į tualetą. Grįžęs iš tualeto vaikas pradeda žaisti slėpynių, juokiasi, išdykauja, slepiasi po stalu.

(Vaikas) - Ne.

Vaikas nieko neatsako, pradeda pykti, pasidaro irzlus, sako jog nori namo. Psichologė daugiau nieko apie G. neklausinėja, pradeda kalbėti apie artėjančias Šv. Kalėdas, Kalėdų senelį ir dovanas. Prašo jo padeklamuoti eilėraštį.

37.09 - apklausa baigiama.

Apklausos metu buvo daromas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 83-86).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. G. atsisakė duoti parodymus, motyvuodama tuo, kad kaltinamais G. U. yra jos brolis. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, perskaitė liudytojos parodymus duotus 2016 m. lapkričio 23 d. Liudytoja R. G. parodė, kad ji augina 4 mažamečius vaikus. L. P. ir A. G. darbo dienomis būna darželyje (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini) “. A. G. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. A. G. mokosi bei būna (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini) “ spec. mokykloje. 2016 m. lapkričio 18 d. apie 16.00 val. pas ją atėjo neblaivus jos brolis G. U. ir paklausė: ,,L., nori sausainių“ L. P. atsakymas buvo teigiamas ir G. U. jos sūnų pakvietė eiti kartu į gretimai esantį butą. Praėjus maždaug 10 minučių ji pasigedo savo sūnaus L. P., ir nutarė eiti jo ieškoti. Jai išėjus į daugiabučio laiptinę, joje sutiko L. bei G. U.. Vaiką ji parsivedė namo, paklausė L., ką veikė močiutė, nes žinojo, kad minėtame bute, kuriame buvo jos sūnus L. P. su G. U., buvo ir močiutė – jos ir G. motina. L. atsakė, kad močiutė išgėrusi guli. L. atrodė išsigandęs, išblyškęs, jokių išorinių sumušimų nesimatė. Vaikas paaiškino, jog minėtame bute, koridoriuje, kad gautų sausainį turėjo duoti bučkį G. į lūpas. Vaiko paklausus, ar jis tai padarė, vaikas atsakė, kad ne. L. pasakojo, kad jam atsisakius taip daryti, G. U. vaikui pasiūlė čiulpti jo lytinį organą. Ar G. buvo nusimovęs kelnes ir ar tai L. darė, ji L. nepaklausė. 2016 m. lapkričio 23 d. ryte ji paskambino socialinei darbuotojai ir viską papasakojo. Įvykio dieną į policiją nesikreipė, nes bijojo. Tuo metu G. U. išgėrinėdavo ir būdavo labai agresyvus (t.1, b. l.48-49).

2016 m. gruodžio 14 d. papildomos liudytojo apklauso metu R. G. parodė, kad prieš visą šitą įvykį ji savo broliu G. U. pasitikėjo, savo vaikus palikdavo su juo vienus. Kol G. U. negirtauja, viskas būna gerai, bet kai išgeria, pasidaro piktas, tačiau šis nėra smurtavęs jos ar jos vaikų atžvilgiu. Tą kartą kai G. U. jos sūnui L. P. liepė čiulpti jo lytinį organą, sūnus ją patikino, kad jis to nedarė. Kai ji paklausė L., ar G. jį nuskriaudė, L. paaiškino, kad G. jam delnu sudavė per skruostą ir paėmęs už pečių papurtė. Dėl kokių priežasčių G. jam taip darė, ji vaiko nepaklausė. Ji nesikreipė pagalbos, nes nežinojo kuo tikėti, nenorėjo G. neteisingai apkaltinti. Apie šį įvykį ji L. daugiau nieko neklausinėjo, o L. pats jai nieko nepasakojo. Kiti jos vaikai jai niekada nesiskundė, kad G. jiems ką nors panašaus būtų daręs. Apie šį įvykį ji brolio G. U. nieko neklausinėjo, ji nežino, kuo tikėti ir ką galvoti (t. 1, b. l. 51-52).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. S. atsisakė duoti parodymus, motyvuodama tuo, kad kaltinamais G. U. yra jos brolis. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, perskaitė liudytojos parodymus duotus 2016 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, datos tiksliai ji nepamena, pas ją į namus atėjo jos sesuo R. G. ir papasakojo, jog G. mušė jos sūnų L. ir liepė jam čiulpti jo lytinį organą. R. tai papasakojo L. Ji pasimetė tai išgirdusi, nesuprato, iš kur tokios fantazijos pas vaikus gali būti. Ji netiki, kad jos brolis G. taip galėtų pasielgti. G. labai dažnai būdavo su jos vaikais ir niekada nekilo net menkiausio įtarimo, kad jis galėtų netinkamai elgtis su vaikais, šie taip pat niekada nesiskundė G. elgesiu. Jai yra žinoma, kad G. buvo išsivežę policijos pareigūnai. Jis jai pats viską papasakojo. G. jai pasakojo, kad policijoje prisipažino, kad tvirkino L., nes jį mušė policijos pareigūnai. G. ją patikino, kad R. vaikams jis tikrai nieko nedarė ir ji broliu tiki. G. yra labai nervingas, turi invalidumą, bet dėl to ji kaltina tik savo tėvus, nes G. vaikystėje labai skriaudė (t. 1, b. l. 100-101).

Liudytoja A. G., parodė, kad kaltinamasis G. U. yra jos sūnus ir ji sutinka duoti parodymus. Ji parodė, kad jos dukra R. G. nelabai užsiima vaikų auklėjimu. 2016 m. lapkričio 17 d. ji buvo neblaivi ir susipyko su sūnumi G. U. dėl to, kad šis davė anūkams L. ir A., kurie buvo atėję prie jos buto durų, sausainių. G. išėjo pas seserį V. S. ir namo grįžo vėlai. V. S. šias aplinkybes jai patvirtino. Ji draudė sūnui eiti pas R. G., kuri gyveno tame pačiame name gretimame bute ir dažnai bendrauti su šios vaikais. Jų bute nėra sandėliuko. Anūkas A. labai išdykęs, keikiasi, neklauso nei jos nei savo motinos, vogė iš šios pinigus, rūko. L. buvo geras vaikas. Ji anksčiau matė, kad abu vaikai vienas kitam rodė savo lytinius organus. Vaikams motina leisdavo žiūrėti televizorių ir šie žiūrėjo visokias laidas. Jai žinoma, kad R. G. parašė pareiškimą dėl G. U., tačiau taip liepė padaryti socialinė darbuotoja. Ji buvo nuėjusi pas dukrą pasiaiškinti, tačiau ten buvę pareigūnai ją išvijo. Vėliau apie šiuos įvykius su dukra nekalbėjo. Ji kalbėjosi su sūnumi dėl to kuo jį kaltina, tačiau šis pasakė, kad prie sesers vaikų nelindo ir šiems nieko nedarė. Jeigu kas būtų įvykę tai anūkas L. jai būtų papasakojęs. Ji nurodė, kad sūnus 2016 m. turėjo mobilųjį telefoną. Prieš kelis metus ji matė, kaip jos dukra lytiškai santykiauja su sugyventiniu, tačiau ji nežino ar tai galėjo matyti šios vaikai. G. U. draugės neturi ir merginos niekada į namus parsivedęs nebuvo. Sūnus vartoja alkoholinius gėrimus, dėl psichikos sutrikimų lankėsi pas gydytojus. Ji viską teisingai papasakojo ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2006 metų rudenį pradėjo dirbti socialine darbuotoja su rizikos šeimomis, G. U. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jis šeimoje buvo vienintelis nepilnametis vaikas, taip pradėjau dirbti su jo šeima. Jį augino viena mama, jis buvo sunkus vaikas, paauglys, neatsakingas mokinys, daug dirbo su miestelio įgaliotine, mokyklos bendruomene, jis nelankė pamokų, bėgo iš jų, nuo pat pirmos klasės jis buvo neigiamai charakterizuojamas, jis pakeitė dvi ar tris mokyklas. Kai jam suėjo 18 metų jų šeima automatiškai buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašų, tačiau teko su juo dažnai susitikti, kadangi buvo dirbama su jo sesers šeima. Jo šeima ir jo sesers R. G. šeima gyvena tame pačiame name, gretimai, jie vieni pas kitus vaikšto, viskas vyksta bendrai. Į tuos namus ji atvažiuodavo į savaitę, du, tris kartus, pagal poreikį. Daugiau paslaugų buvo teikiama jo sesers šeimai, nes kai įvyko šis atsitikimas pas ją buvo keturi vaikai. 2016 metų lapkričio mėn. R. G. laukėsi penkto vaiko, jos būsimo vaiko tėvas tuo metu ją buvo palikęs, jie gyvena bešeimininkiame, avarinės, labai prastos būklės, krosnimi apkūrenamame name. Su šia vietove nėra susisiekimo autobusu, todėl dažnai teikė įvairias paslaugas, padėdavome šiai šeimai. Artėjo žiema ir R. G. šeima neturėjo malkų patalpų apkūrenimui. Ji parūpino malkų tačiau nebuvo kam jų supjauti, sukapoti ir sunešti. Ji R. G. pasiūlė, kad malkas supjautų ir sukapotų G. U., tačiau ši atsakė, kad neprašys, nes ant jo labai pyksta. Ji paklausė dėl ko pyksta ir R. G. papasakojo, kad užvakar vakare jos mažasis L. paprašė išleisti jį pas močiutę. L. ilgokai negrįžo ir išėjusi į koridorių susitiko G. su L. jau einant pas ją į butą. Sakė, kad L. buvo kažkoks pasimetęs ir parsivedusi namo jį paklausė kas atsitiko, dėl ko šis išsigandęs. L. pasakė, kad G. jam pasiūlė sausainį ir nusivedęs jį į sandėliuką, nusimovė kelnes liepė jam čiulpti ir kuomet šis atsisakė tai sudavė jam pirštais per veidą. Po tokio pokalbio su R. G. ji paskambino į socialinės pagalbos centrą savo padalinio vadovei, informavo vaiko teisių pareigūnus ir nuvyko į policiją duoti parodymų. Vėliau jai R. G. jai papasakojo, kad G. U. tai darė ir šios vyresniajam sūnui A., nes apie tai motinai pasakojo sūnus L. Jai žinoma, kad L. ir A. ir darželyje kalbėjo, kad ,,G. blogas ir jie jo nenori“. Vėliau bendraujant su R. G. ši pasakė, kad gailisi kad jai viską papasakojo, nes jaučia didelį spaudimą iš motinos, artimųjų pusės. Ji mano, kad šiuo metu galima pasitikėti R. G. ir patenkinus civilinį ieškinį šiai galima pinigus patikėti.

Liudytoja S. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje ir šio ikiteisminio tyrimo metu buvo vyresnioji tyrėja ir šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Jos viršininkas informavo, kad gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) G. U. galimai seksualiai prievartavo savo mažametį sūnėną L. P.. Jai buvo nurodyta, kad G. U. bus pristatytas į policijos komisariatą ir ji turės šį apklausti. Ji pakvietė advokatą V. J.. Pirmame pranešime apie įtarimą G. U. buvo įtariamas dėl mažamečio L. P. seksualinio prievartavimo. Jai nežinoma keli policijos pareigūnai kaltinamąjį paėmė iš namų, tačiau į policijos komisariatą jį atvežė du policijos pareigūnai. 2016 m. lapkričio 23 d. atvežtas G. U. buvo blaivus, jis susipažino su įtarimu, buvo apklaustas ir prisipažino padaręs nusikaltimą. Kompiuteriu atspausdintą protokolą jis ir gynėjas pasirašė, dėl nieko nesiskundė. Apklausos metu jis buvo šiek tiek pasimetęs, tačiau abejingas, su smulkiomis detalėmis atsakė į jos bei gynėjo pateiktus klausimus, jokių emocijų nereiškė. Vėliau ji buvo nuvykusi į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) , papildomai jos apžiūrėti ir įtariamojo apklausos protokole užrašytos aplinkybės atitiko įvykio vietą kaip šis buvo pasakojęs, – buvo sandėliukas, įėjimas, koridorius, kambarys. Nukentėjusiųjų apklausa buvo filmuojamam ir ji viską stebėjo pro vaizdo kamerą, nes su berniukais bendravo psichologė. Ji mažamečių nukentėjusiųjų neapklausė. Vėliau, papildomų apklausų metu, G. U. kaltės nepripažino ir nurodė, kad policijos pareigūnai jam grasino ir mušė. Ji bandė aiškintis parodymų pakeitimo priežastis, G. U. klausė kodėl pirmosios apklausos metu jai tiek gynėjui nenurodė, kad buvo mušamas, tačiau kaltinamasis į tai neatsakė. Iš Utenos ekspertinio skyriaus gavus ekspertizės aktą ji atkreipė dėmesį, kad šio tyrimo metu G. U. prisipažino, kad toks, įtarime nurodytas vienas kartas yra buvęs, tačiau apie tai paklausus kaltinamojo šis atsakė, kad tai patarė pasakyti vienas iš ekspertiniame skyriuje buvusių asmenų, nes tai padarius greičiau paleis iš šios ligoninės. Ji nurodė, kad dėl G. U. veiksmų tyrimas buvo pradėtas po 5 dienų ir nukentėjusiųjų vaikų drabužiai buvo išskalbti ir nebuvo galima jų išsiųsti tyrimui. Tyrimo metu ji apklausė mažamečių vaikų motiną R. G., tačiau pirmiau ją jau buvo apklausęs (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnas. R. G. jai nurodė tik patį faktą, kad L. G. paprašė kažkur pabučiuoti, bet kai jis to nenorėjo padaryti, G. jam trenkė per galvą. Apie A. ji nieko nežinojo, nes A. jai nieko nepasakojo ir jo apie tai neklausinėjo. R. G. pasakė, kad „G. mano brolis, noriu tikėti juo, bet noriu tikėti ir savo vaikais“.

Ekspertė R. D. parodė, kad kartu su psichologe eksperte A. Š. atliko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes nukentėjusiesiems L. P. bei A. G. ir jas tvirtina. Ekspertė nurodė, kad asmeninę patirtį galime vertinti kaip vaikai reaguoja į seksualinio pobūdžio temą, klausiant apie byloje nagrinėjamus įvykius, įtariamojo veiksmus. Vaikai apie seksualinius dalykus reaguoja juokaudami, papaišydami kažkokius, anot jų, prisikakojusius žmones, tačiau apie byloje nagrinėjamus įvykius jie reaguoja ypatingai, susigūžę, nori nutraukti temą, išeiti iš kabineto, nenori atsakinėti į klausimus. Jei tai būtų bendro pobūdžio tematika, tai nebūtų tokių jų asmeninių reakcijų apie save, apie veiksmą, kurį jūsų manymu jie greičiausiai patyrė, nebūtų tokios išreikštos reakcijos į konkrečius klausimus apie byloje nagrinėjamus konkrečius įvykius. Jie į klausimus apie byloje nagrinėjamus įvykius reaguoja konkrečiai, adekvačiai, mato išreikštas jų reakcijas - vengimo, pykčio, nenoro, gėdijimosi. Atliekant ekspertizę vengiama tokių klausimų kaip ar kišo, ar lietė. Yra klausiama netiesioginiais klausimais ką darė, kas tau nepatiko, vaikui duodama galimybė laisva eiga pasakoti, o ne tiesiogiai ar taip, ar ne, nes tai ne jų tyrimo metodas ypač mažo amžiaus vaikams. Kas buvo daroma tyrimo metu yra aprašyta ekspertizių aprašomosiose dalyse. Mažamečių reakcija buvo neigiama. L. iš karto bėgo į tualetą, o tai rodo ypatingai išreikštą emocinę reakciją, ypač mažo vaiko, jis sureagavo fiziologiškai, jis norėjo į tualetą. Iš psichologės, ir iš jos kabineto lygiai ta pati reakcija, tai buvo pirmo atvykimo metu. Vyresnis vaikas ignoravo klausimus, kaip ir negirdėjo arba dirbtinai juokėsi, o tai rodo sutrikimą klausiant tokio konkretaus klausimo. Ekspertizė vyko du kartus – 2017 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. per abu susitikimus, per abejas ekspertizių dalis matė lygiai tokias pačias reakcijas – vengimo, psichotraumuojančio poveikio, abiem konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, skaičiuojant pagal dienas, t. y. truko daugiau negu dešimt dienų, kadangi tik ekspertizės metu jos, kaip psichiatrai, psichologai, tą įvertino, prieš tai nebuvo jokių psichiatrinių vertinimų. L. P. dar yra diagnozuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, kurį matė kaip bendro pobūdžio sutrikimą, kuris išsivystė jam augant tokiose visiškai emociškai nepalankiose sąlygose, jis pedagogiškai, socialiai, emociškai yra apleistas. A. G. išvada ta pati, tik jam nenustatė emocijų sutrikimo vaikystėje, nes vaikas šiek tiek didesnis, toje aplinkoje prisitaikė, galbūt atrado kažkokių tinkamų būdų taikytis aplinkoje, gyvenime, mokykloje, tas elgesys nesimatė toks chaotiškas. Kai formulavo išvadas atsižvelgė į gyvenimo aplinką, tačiau atsižvelgė labiausiai formuluodami sutrikimą, kurį mato tiesioginiu priežastiniu ryšiu, akcentavo būtent vaikų reakcijas apie konkrečius įvykius. Gana sudėtinga atskirti ką jie aplinkoje matė ir kiek tas seksualizuotas elgesys susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais, galbūt byloje nagrinėjami įvykiai pastiprino tokį elgesį. Jei nebūtų asmeninės patirties su kaltinamojo G. U. galimai padarytais seksualinio pobūdžio nusikaltimais L. P., A. G. atžvilgiu, esant tokiai pačiai gyvenimo aplinkai, tai greičiausiai nebūtų tokia pati išvada, būtų diagnozė - emocinis sutrikimas vaikystėje bendro pobūdžio dėl visų bendrai dalykų emocinių, tačiau greičiausiai tokių konkrečių reakcijų apie byloje nagrinėjamus įvykius jos nebūtume matę, nebūtume matę vengimo atsakinėti, gūžimosi, ignoravimo, t. y. viso to ką regėjo. Ar vyresnis brolis galėjo įtakoti kito elgesį, jį kopijuoti, tai jų nuomone, tai yra asmeninė patirtis, nes vaikai ekspertizės metu kabinetuose buvo atskirai, iš pradžių pas ją buvo vienas, o pas psichologę kitas, jie tą patį rodė dar nebūdami kartu, jie tik po to suėjo į vieną kabinetą antro atvykimo metu, jie nematė ką daro vienas, o ką daro kitas, kaip reaguoja. Vaikų pokalbis antro susitikimo metu nėra įtakotas šeimos tarpusavio kalbų apie šį įvykį, nes nebūtų spontaniškumo, emocinio reagavimo, būtų pakikenimas, papasakojimas kaip apie bendrus dalykus. Kopijavimas matėsi tada kai jie pradėjo dūkti, konkuravimo būdu jie kaip ir žaisdami prasitarė, kad „ne, tai tau į burną, ne, tai tau į užpakalį“, to nesumeluosi ir nesuvaidinsi, tai vaikų spontaniški pasisakymai ir jie atitinka ką kaltinamasis davė savo parodymuose. Vertinant vaikų elgesį į pasisakymus dėl seksualinės patirties, tai nei vienas vaikas neturi protinio atsilikimo, jie abu normalaus intelekto, jie tik apleisti, nėra defektinio protinio lygio vaikai. Net ir su protiniu atsilikimu, jei yra asmeninė seksualinė patirtis, vaikai lygiai taip pat gali visa tai pasakyti, įvardinti tik galbūt kitais žodžiais pagal savo supratimą, protinį lygmenį, žodyną. Todėl protinis ar emocinis sutrikimas, ar skurdumas jiems netrukdo papasakoti ką jie patyrė. Dėl vaikų seksualizuoto elgesio, žodyno ką jie šneka, tai negalima atskirti nuo tos aplinkos, kurioje jie augo, gyveno, tikriausiai matė tą seksą kasdien, tačiau kalbant apie reakcijas, kalbant apie kaltinamojo veiksmus atskyrė. Seksualizuotas elgesys nuo vienkartinio epizodo neturėtų būti, nes toks elgesys yra kaip sisteminis, pasekmė ilgesnio elgesio, buvimo toje aplinkoje arba ilgesnio tiesioginio seksualinio išnaudojimo. Šis elgesys yra iš bendros aplinkos, o reakcijos vengimo, nekalbėjimo, gėdijimosi, susigūžimo yra kalbant apie konkrečius veiksmus, čia yra reakcijos į stresą, čia tiesioginė patirtis. Neišskirtina kuris iš vaikų aiškiau išdėstė aplinkybes, nes tai buvo fragmentiški jų pasisakymai, bet panašiai abu, galbūt A. G. buvo vengimas, kaip labiau subrendusio žmogaus, tarsi negirdėjimas klausimų, ignoravimas, jis nebėgiojo į tualetą kaip brolis, jis visiškai kitaip reagavo, sugebėjo negirdėti, ignoruoti, neatsakinėti į klausimą, kuris jam skausmingas, psichotraumuojantis. Minimi įvykiai buvo 2016 m. lapkričio 17 d., stebima buvo 2017 m. balandžio 17 d, tai šiuo laikotarpiu išlikęs tas pats psichotraumuojantis šioje byloje nagrinėjamų įvykių poveikis, nes vaikams niekas jokios psichologinės pagalbos neteikė, ta patirtis nėra perdirbta su profesionalu, kad jie galėtų kažkaip ją išgyventi, išbūti, visada patirtis lieka, jos (ekspertės) ją matė po tų kelių mėnesių, būna, kad tęsiasi ir ilgiau. Nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. ir yra 10 dienų laikotarpis.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas (specialistas) Ekspertas V. V. nurodė, kad pilnai tvirtina savo kaip specialisto išvadas duotas dėl L. P. ir A. G.. Papildomai jis parodė, kad tyrimo metu vaikai sakė, kad smurto ir skausmo nepatyrė, buvo paimta medžiaga tyrimui. Dėl A. G. tyrimo jis nurodė, kad tokio amžiaus vaikui išeinamojoje angoje dėl galimai įvesto lytinio organo sužalojimai gali likti, gali nelikti. Jei buvo likę sužalojimai, tai jie galėjo sugyti, kadangi vaikas buvo apžiūrėtas daugiau nei po penkių parų. Taip pat laiko tarpas liečia ir tyrimą dėl anatominių, fiziologinių savybių. Visus šiuos tyrimus reikia atlikti iki paros laiko, kadangi viskas yra išplaunama. Tarp sėdmenų trinant lytinį organą sužalojimų gali ir nelikti.

Iš 2016 m. lapkričio 24 d., 2017 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini) , patalpos, antrajame aukšte esantis sandėliukas (t.1, b. l. 32-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiesiems A. G. ir L. P. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, nuoplovose nuo išorinių lytinių organų spermijų nerasta (t. 1, b. l. 132, 136).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. U. sužalojimų, būdingų gynybai, nekonstatuota. Tyrimas pradėtas 2016 m. lapkričio 25 d. Objektyviai: Išorinių kūno sužalojimų nėra (t.1, b. l. 140).

Iš 2016 m. lapkričio 24 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. pateikė L. P. ir A. G. drabužius: pėdkelnes, trejas apatines trumpikes, dvejas kelnes, maikutę ir džemperį ( t. 1, b. l. 102-103). Atlikus šių daiktų – drabužių tyrimą 2016 m. gruodžio 21 d. VTMT serologijos ir DNR laboratorijos specialistas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) , jog ant tyrimui pateiktų L. P. ir A. G. drabužių, tamponėlių ir tepinėlių spermos ir spermijų nerasta ( t. 1, b. l. 145-146).

Iš 2016 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad R. G. šeimai teikiama pagalba. Nuo 2007m. jos šeima yra vidutinės rizikos. 2017 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad su R. G. šeima dirbama pagal sunkų rizikos lygį, nes ši ne visuomet geba užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus (t.1, b. l. 107-111, 124).

Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro ,, (duomenys neskelbtini) “ pateiktoje L. P. išvadoje nurodyta, kad seksualizuotas elgesys tyrimo metu nepasireiškė, tačiau piešiniuose stebimas neženklus seksualinės srities sureikšminimas, taip pat vaikas turi jo amžiaus neatitinkančių žinių apie lytinį gyvenimą, leidžiančią kelti prielaidą, kad berniukas yra patyręs seksualinį išnaudojimą. A. G. išvadoje nurodyta, jog seksualizuotas elgesys nepasireiškė, tačiau seksualinė tematika stebima piešiniuose. Ji labiau išreikšta nei būdinga tokio amžiaus vaikui ir gali būti patiriamo seksualinio išnaudojimo požymis (t. 1, b. l. 118-121).

2017 m. birželio 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad L. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. L. P. elgesyje stebimi seksualizuoto elgesio požymiai, jis jautriai reaguoja į lytiškumo ir bylos įvykių temas, jo žinios yra per gausios jo amžiui. Šie L. P. reagavimo, elgesio ir emocinės būsenos ypatumai atitinka byloje nagrinėjamus įvykus, t. y. rodo vaiko asmeninę bylos įvykių patirtį. L. P., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, jo emocinę būseną, situacines aplinkybes, negalėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, todėl negalėjo jiems adekvačiai priešintis, o taip pat kviestis kitų žmonių pagalbos. L. P., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečiais faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. L. P. galimybės duoti parodymus apie bylos įvykius buvo ir yra ribotos dėl jo emocinės būsenos bei jam būdingų individualių psichologinių ypatumų - įvertinus turimus duomenis galima pagrįstai manyti, jog L. P. suteikia ribotą turimos informacijos kiekį. Ekspertizės metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį L. P. duodamiems parodymams. L. P. jaučiamas pyktis įtariamajam bei kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis kalba remdamasis savo asmenine patirtimi. Dėl itin apsunkinto kontakto mezgimo su L. P., dėl bylos įvykio išliekančio psichotraumuojančio poveikio, jam konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą toliau L. P. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose nerekomenduojama.

L. P. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais. Konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 2, b. l. 5-10).

2017 m. birželio 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Įvertinus A. G. veiksmuose stebimus seksualizuoto elgesio požymius, per gausias jo amžiui žinias apie intymius santykius, seksualinių stimulų vengimą, jo itin jautrų reagavimą ir vengimą į klausimus apie įtariamojo elgesį jo atžvilgiu, šie A. G. reagavimo, elgesio ir emocinės būsenos ypatumai rodo, jog visa tai atitinka byloje nagrinėjamus įvykus, t. y. rodo vaiko asmeninę bylos įvykių patirtį. A. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, jo emocinę būseną, situacines aplinkybes, negalėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, todėl negalėjo jiems adekvačiai priešintis, o taip pat kviestis kitų žmonių pagalbos. A. G., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečiais faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. A. G. galimybės duoti parodymus apie bylos įvykius buvo ir yra ribotos dėl jo emocinės būsenos bei jam būdingų individualių psichologinių ypatumų - įvertinus turimus duomenis galima pagrįstai manyti, jog A. G. suteikia ribotą turimos informacijos kiekį. Ekspertizės metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį A. G. duodamiems parodymams. A. G. jaučiamas pyktis įtariamajam bei kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis kalba remdamasis savo asmenine patirtimi. Dėl itin apsunkinto kontakto mezgimo su A. G., dėl bylos įvykio išliekančio psichotraumuojančio poveikio, jam konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą toliau A. G. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose nerekomenduojama.

Iš gimimo liudijimų matyti, kad nukentėjusysis A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ., o L. P. - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66,77).

A. G. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais. Konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 2, b. l. 27-32).

2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. U. įtariamų veikų padarymo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 17 d. – 2016 m. lapkričio 18 d. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1), kurie netrukdė jam minėtų veikų padarymo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tyrimo metu G. U. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdo jam šiuo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. U. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu, būti apklausiamas teismo posėdžio metu. G. U. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (t. 2, b. l. 150-155).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis G. U. seksualiai prievartavo mažamečius nukentėjusiuosius L. P. ir A. G., bei šiems padarė apysunkius sveikatos sutrikdymus.

BK 150 straipsnio 1 dalyje seksualinis prievartavimas apibrėžtas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. BK150 straipsnio 4 dalis numato kvalifikuotą seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Toks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, tame tarpe ir pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų.

Kaip matyti iš kaltinamojo G. U. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kategoriškai neigė, kad nukentėjusiųjų L. P. ir A. G. atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus seksualinio pobūdžio veiksmus. 2016 m. lapkričio 23 d. pirminės apklausos metu, apklausiamas įtariamuoju G. U. tyrėjai pripažino, kad abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau tai parodė dėl to, kad jį sulaikę policijos pareigūnai jam grasino, sudavė vieną smūgį, jis buvo išsigandęs. 2016 m. gruodžio 14 d. apklausiant įtariamuoju G. U. kaltės nepripažino, paneigė pirmesnėje apklausoje duotus parodymus. Nurodė, kad neturėjo mobilaus telefono prieš atliekant minėtus veiksmus nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu, tačiau prieš tai jis tvirtino, kad diena prieš tai telefonas buvo pakraunamas. Vertinant tokius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 23 d. G. U. įtarimas buvo pateiktas tik dėl seksualinio pobūdžio veiksmų padarytų prieš nukentėjusįjį L. P. (t. 3, b. l. 18), tačiau kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, nuosekliai parodė, kokius veiksmus kur ir kokiomis aplinkybėmis atliko ne tik L. P. atžvilgiu, tačiau papasakojo kokius veiksmus atliko ir nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. B. – policijos pareigūnė, byloje atlikusi ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu nebuvo daromas joks spaudimas, kaltinamasis parodymus davė gera valia, atsakė tiek į jos, tiek į advokato klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. lapkričio 24 d., prokuroras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 56-57), matyti, kad G. U. atsakydamas į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimus nurodė, kad kaltu prisipažįsta, atliko įtarime nurodytus veiksmus taip pat nurodė, kad ,,kitą dieną po pirmo karto prievartavo sesers vaiką, vienam liepiau čiulpti savo lytinį organą, kitam taip pat liepiau, ir po to įkišau į užpakalį“. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo apžiūrėtas medikų ir specialistas aptartoje išvadoje konstatavo, kad kaltinamasis nebuvo sužalotas. Taigi įvertinus tokius, bei aukščiau aptartus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai, kuriuose jis neigia kaltę atlikus kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra teisingi, kaltinamasis taip gindamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja ir žemiau aptartinų įrodymų visumai.

Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ypatingą reikšmę byloje surinktų įrodymų grandinėje turi seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai, kurių patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų - suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, ir tie netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A. G. ir L. P. , dalyvaujant jų motinai R. G. bei psichologei buvo apklausti, tačiau nukentėjusieji dėl amžiaus, psichinio išsivystymo, patirto šoko, nenurodė veiksmų kuriuos jų atžvilgiu atliko G. U.. Vertinant tokius nukentėjusiųjų parodymus teismas atkreipia dėmesį, kad G. U. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti šiam prieš tai bendraujant su nukentėjusiaisiais, šie yra jo sūnėnai, R. G. – jo sesers, vaikai, kaltinamasis G. U. su savo motina, kuri nukentėjusiesiems yra močiutė, gyvena tame pačiame bute, gretimame kambaryje. Ikiteisminio tyrimo metu abu nukentėjusieji buvo tiriami ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertai aukščiau aptartose išvadose nurodė, kad nukentėjusiojo L. P. elgesyje stebimi seksualizuoto elgesio požymiai, jis jautriai reaguoja į lytiškumo ir bylos įvykių temas, jo žinios yra per gausios jo amžiui. Šie L. P. reagavimo, elgesio ir emocinės būsenos ypatumai atitinka byloje nagrinėjamus įvykus, t. y. rodo vaiko asmeninę bylos įvykių patirtį. L. P., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, jo emocinę būseną, situacines aplinkybes, negalėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, todėl negalėjo jiems adekvačiai priešintis, o taip pat kviestis kitų žmonių pagalbos. L. P., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečiais faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. L. P. galimybės duoti parodymus apie bylos įvykius buvo ir yra ribotos dėl jo emocinės būsenos bei jam būdingų individualių psichologinių ypatumų - įvertinus turimus duomenis galima pagrįstai manyti, jog L. P. suteikia ribotą turimos informacijos kiekį. Ekspertizės metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį L. P. duodamiems parodymams. L. P. jaučiamas pyktis įtariamajam bei kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis kalba remdamasis savo asmenine patirtimi. Dėl itin apsunkinto kontakto mezgimo su L. P., dėl bylos įvykio išliekančio psichotraumuojančio poveikio, jam konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą. Nukentėjusiojo A. G. veiksmuose stebimus seksualizuoto elgesio požymius, per gausias jo amžiui žinias apie intymius santykius, seksualinių stimulų vengimą, jo itin jautrų reagavimą ir vengimą į klausimus apie įtariamojo elgesį jo atžvilgiu, šie A. G. reagavimo, elgesio ir emocinės būsenos ypatumai rodo, jog visa tai atitinka byloje nagrinėjamus įvykus, t. y. rodo vaiko asmeninę bylos įvykių patirtį. A. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, jo emocinę būseną, situacines aplinkybes, negalėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, todėl negalėjo jiems adekvačiai priešintis, o taip pat kviestis kitų žmonių pagalbos. A. G., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečiais faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. A. G. galimybės duoti parodymus apie bylos įvykius buvo ir yra ribotos dėl jo emocinės būsenos bei jam būdingų individualių psichologinių ypatumų - įvertinus turimus duomenis galima pagrįstai manyti, jog A. G. suteikia ribotą turimos informacijos kiekį. Ekspertizės metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį A. G. duodamiems parodymams. A. G. jaučiamas pyktis įtariamajam bei kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis kalba remdamasis savo asmenine patirtimi. Dėl itin apsunkinto kontakto mezgimo su A. G., dėl bylos įvykio išliekančio psichotraumuojančio poveikio, jam konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertė R. D. pilnai patvirtino savo duotas išvadas ir papildomai paaiškino ekspertizės metu mažamečių nukentėjusiųjų veiksmus, jų atsakymus ir tarpusavyje išsakytas mintis dėl kaltinamojo G. U. veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos nukentėjusiųjų motina R. G. ir jos sesuo V. S., tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jos atsisakė duoti parodymus, matyvuojant tuo, kad kaltinamasis G. U. yra jų brolis. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad sūnus L. P. jai papasakojo, kad G. U. liepė čiulpti jo lytinį organą, sudavė jam ranka. Vėliau ji sužinojo, kad tokie patys veiksmai buvo daromi ir su kitu sūnumi A. G.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. patvirtino, kad sesuo R. G. jai pasakojo, kokius veiksmus su L. P. atliko G. U.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. S. taip pat patvirtino, kad R. G. telefoninio pokalbio metu papasakojo, kad G. U. jos sūnui L. liepė čiulpti lytinį organą. Vėliau, tyrimo eigoje, R. G. jai papasakojo, kad L. jai pasakojo, kad tokius pat veiksmus G. U. darė ir su A. Taigi įvertinus liudytojų R. G. ir V. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos A. S. parodymus duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai, nors ir nėra tiesiogiai patvirtinantys kaltinamojo G. U. veiksmus, tačiau jie patvirtina kaltinamojo aptartuose pirminiuose parodymuose nurodytas aplinkybes ir teismas tokiais liudytojų parodymais, kurie esminėse detalėse sutampa ir neprieštarauja specialistų ir ekspertų duotomis išvadomis, tiki.

Iš aukščiau aptartos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. G. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu, tepenėliuose su nuoplovomis nuo išorinių lytinių organų, spermijų nerasta. Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. V. patvirtino savo išvadą ir papildomai nurodė, kad nukentėjusiojo apžiūra buvo vykdoma po kelių dienų ir pėdsakai dėl laiko, nukentėjusiojo tuštinimosi, galėjo ir neišlikti. Sužalojimų išangės srityje taip pat galėjo neišlikti. Taigi net ir tokia specialisto išvada kategoriškai nepaneigia, kad su nukentėjusiuoju A. G. buvo atlikti kaltinime nurodyti seksualinio pobūdžio veiksmai.

Neabejotina, kad kaltinamajam G. U. buvo žinoma, kad nukentėjusieji L. P. ir A. G. - jo sesers R. G. vaikai buvo mažamečiai.

Taigi visų šių teisme įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. U. 2016 m. lapkričio 17 d., du kartus, pasinaudodamas bejėgiška L. P. būkle dėl mažametystės, liepė nukentėjusiajam prieš šio valią čiulpti jo lytinį organą, tokiu būdu tyčia tenkindamas savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo mažametį bejėgiškos būklės L. P. oraliniu būdu ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo G. U. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip du nusikaltimai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. U. kaltinime nurodytus veiksmus atliko vieninga tyčia, realizuodamas bendrą sumanymą, iš esmės toje pat vietoje, su tuo pačiu asmeniu nukentėjusiuoju L. P., tarp padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nedidelis, kelių valandų tarpas. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam G. U. inkriminuotos dvi seksualinio prievartavimo veikos turi būti vertinamos ir kvalifikuojamos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Neginčijamai aptartais įrodymais įrodyta ir tai, kad kaltinamasis G. U. 2016 m. lapkričio 18 d., kaltinime nurodytoje vietoje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas bejėgiška A. G. būkle, liepė nukentėjusiajam prieš šio valią čiulpti jo lytinį organą, o paskui kišo savo lytinį organą mažamečiui A. G. į išeinamąją angą, tokiu būdu tyčia seksualiai prievartavo mažametį oraliniu bei analiniu būdu ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. U. veika kvalifikuota teisingai.

Taip pat byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiesiems L. P. ir A. G. dėl kaltinamojo G. U. veiksmų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau aptartose ekspertų išvadose nukentėjusiesiems dėl išliekančio psichotraumuokančio poveikio konstatuoti laikini psichikos sutrikimai – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių, sutrikdęs jų kasdienį funkcionavimą, nes po byloje nagrinėjamų įvykių nukentėjusiųjų L. P. ir A. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Jiems buvo nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme (t. 2, b. l. 5-10, 27-32).

Taigi visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. U. seksualiai prievartaudamas nukentėjusiuosius L. P. ir A. G., buvusius bejėgiškos būklės dėl mažametystės, sutrikdė šių psichinę sveikatą, padarydamas jiems kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, tokiu būdu, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė nukentėjusiesiems nesunkius sveikatos sutrikdymus ir šiais veiksmais padarė nusikalstamus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. U. veika dėl nukentėjusiajam L. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuota kaip du nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių kaltinamojo padarytą veiką kvalifikavus pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, kaip vieną tęstinę veiką, dėl tų pačių motyvų kaltinamojo veikos kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktą kvalifikuotinos kaip tęstinė veika.

Dėl civilinio ieškinio.

Mažamečių nukentėjusiųjų L. P. ir A. G. įgaliotas atstovas advokatas R. B. pareiškė kaltinamajam G. U. - civiliniam atsakovui ieškinį 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. P. ir 10 000 Eur – atlyginti nukentėjusiajam A. G. (t. 3, b. l. 98-100, 104-106). Pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai yra grindžiami tuo, kad kaltinamojo G. U. nusikalstamais veiksmais prieš mažamečius buvo padaryta nukentėjusiesiems didelis stresas, jie patyrė pažeminimą, dvasinius bei emocinius sukrėtimus. Kaltinamasis G. U. nors neprisipažino kaltu, tačiau nurodė, kad su ieškiniais sutinka.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. U. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiuosius, šie neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (BPK 115 str., CK 6.250 str. 1 d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį, į mažamečių nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, galimas pasekmes asmenybės formavimuisi, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį – savo turto neturi, gyvena pas motiną, niekur nedirba, neįgalus, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas iki 6 000 Eur, kiekvienam nukentėjusiajam. Pareikštuose civiliniuose ieškiniuose buvo nurodyta, kad patenkinus ieškinius nukentėjusiesiems L. P. ir A. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovas, atsižvelgdamas į atstovės pagal įstatymą D. K. nuomonę, prašė teismo pakeisti priteistinų lėšų tvarkytoją ir šių lėšų tvarkytoja skirti nukentėjusiųjų motiną R. G.. Toks nukentėjusiųjų atstovo prašymas patenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. U. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė keturis nusikaltimus, iš kurių du priskiriami labai sunkių, kiti du apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4, 6 str.), veikos tyčinės, baigtos, sukeliančios psichotraumuojantį pavojų mažamečių sveikatai ir psichikai. Kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l.3-5), charakterizuojamas neigiamai . Kaltinamasis, kaip teigia yra neįgalus, nedirba, užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) neregistruotas. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 155) matyti, kad kaltinamajam nustatyta diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir mano, kad kaltinamajam G. U. už labai sunkių nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės švelnesnės negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti G. U. už labai sunkių nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Už nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, taip pat skirtinos laisvės atėmimo bausmės švelnesnės negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų alternatyvios bausmės sankcijoje nenumatytos. Bausmės dėl seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo subendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu (ideali sutaptis ir veikos labai skiriasi pagal pavojingumą). Šiuo pagrindu subendrintos bausmės BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrintinos ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. U., nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 15.00 val. iki 2016 m. lapkričio 25 d. 14.55 val., buvo sulaikytas, todėl sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str.).

Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais,

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (nusikaltimas padarytas L. P. atžvilgiu) terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (nusikaltimas padarytas L. P. atžvilgiu) terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (nusikaltimas padarytas A. G. atžvilgiu) terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (nusikaltimas padarytas A. G. atžvilgiu) terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir bausmių dalinį sudėjimą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 15.00 val. iki 2016 m. lapkričio 25 d. 14.55 val.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimus gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo L. P. bei nesiartinti prie jo arčiau kaip 25 metrų atstumu, bei nesiartinti ir neieškoti ryšių su mažamečiu A. G., palikti nepakeistas ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. U. 6 000 Eur nukentėjusiajam L. P..

Priteisti iš G. U. 6 000 Eur nukentėjusiajam A. G..

L. P. ir A. G. iki jų pilnametystės priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. G..

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.