- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-1057-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rodima“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Vita activa“
Procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 110.1.
NUTARTIS
2010 m. birželio 22 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-8100-364/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodima“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vita activa“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Rodima“ ieškiniu prašė pakeisti jos ir atsakovės AB „Swedbank“ 2007-12-18 sudarytos kredito sutarties Nr. 07-142226-IN/07-142227-AK specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2023-12-18, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones : uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2007-12-18 kredito sutartį Nr. 07-142226-IN/07-142227-AK, uždrausti atsakovei reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kreditą ar jo dalį iš ieškovės bei laiduotojos UAB „Vita activa“ , uždrausti atsakovei išieškoti iš jai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. Nurodė, kad atsakovei nutraukus sutartį ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, teismo sprendimo įvykdymas, pakeičiant sutartį ir pratęsiant kredito gražinimo terminą, pasidarys neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei AB „Swedbank“ vienašališkai nutraukti 2007-12-18 kredito sutartį Nr. 07-142226-IN/07-142227-AK (toliau Sutartis), uždraudė atsakovei reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kreditą ar jo dalį iš ieškovės ir iš laiduotojos UAB „Vita activa“, uždraudė atsakovei išieškoti iš jai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių.
Teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas nepranešus atsakovei, nes toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi atsakovė, gavusi pranešimą apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiama laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galimybė, galėtų vienašališkai nutraukti Sutartį ir pradėti jai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių išieškojimo procedūras (CPK 148 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ginčas yra susijęs su neturtiniu reikalavimu. Teismo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus nutraukti Sutarties ir atlikti kitų veiksmų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas sprendė, kad yra tikslinga taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė AB „Swedbank“ prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes ir pažeidus procesines teisės normas, todėl turi būti panaikinta dėl šių motyvų:
1) teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, kad 2007-12-18 kredito sutarties Nr. 07-142226-IN/07-142227-AK, pagal kurią ieškovei suteiktas 4 617 064,41 EUR kreditas, sąlygos buvo keičiamos ir papildomos. Kreditas turėjo būti grąžintas 2017-01-26. Kredito sutarties įvykdymas užtikrintas įkeitimu ir hipoteka. Ieškovei netinkamai vykdant Sutartį, ji 2010-02-23 raštu įspėta pašalinti Sutarties pažeidimus iki 2010-03-15, nurodant, kad pažeidimų nepašalinus, nuo 2010-03-16 bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Ieškovės skola pagal Sutartį 2010-03-25 dieną sudaro 3 834 885,50 EUR. Ieškovė pateikė ieškinį dėl Sutarties sąlygų pakeitimo;
2) ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Laikinąsias apsaugos priemones naudoja tam, kad sustabdytų išieškojimo procesą bei apsisaugotų nuo teisėtų kreditoriaus reikalavimų;
3) teismas nesiaiškino, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas;
4) teismas uždraudė išieškojimą ne tik iš ieškovės, bet ir iš trečiojo asmens UAB „Vita activa“, kuri tokio reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovei ir gali būti nukreiptos į ieškovės, bet ne į trečiojo asmens teisių apsaugą. Kol nėra trečiojo asmens reikalavimo, vadinasi nėra ir to asmens teisių pažeidimo;
5) taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas išsprendė šalių ginčą iš esmės;
6) teismas pažeidė CPK 145 str. 2 d. nustatytą ekonomiškumo principą. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, visiškai nuostolingas atsakovei, nes užkerta jai kelią reikalauti iš ieškovės padengti įsiskolinimą, taip pat nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą;
7) teismas, nepranešdamas atsakovei, pažeidė CPK 148 str. 1 d. numatytą nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo procedūrą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė nei vieno argumento, kuriuo remiantis galėtų kilti pagrįstų įtarimų, kad atsakovė galėtų trukdyti bylos nagrinėjimui ar piktnaudžiauti savo teisėmis. Nepranešus atsakovei, iš jos buvo atimta galimybė prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ar prašyti taikyti kitokias, nei nurodyta prašyme, laikinąsias apsaugos priemones;
8) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovei taikymu, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų ir atsakovės teisių bei turtinių interesų apsaugą. Dėl nurodytų priežasčių, teismas turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas nuostolių atlyginimas, kuriuos atsakovė gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad užtikrintų ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą.
9) teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei daro tiesioginę finansinę žalą, kuri turės būti atlyginta, privalėjo užtikrinti atsakovės nuostolių atlyginimą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė interesų pusiausvyrą ir neatliko veiksmų, numatytų CPK 147 str.;
10) teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, pažeidė teisingumo principą. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Teisingumo principas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą;
11) ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, piktnaudžiavo savo teisėmis ir taip pažeidė CK 1.137 str. 5 d., todėl teismas turėjo atsisakyti ją ginti. Teismas pažeidė materialines teisės normas ir gynė teises asmens, kuris piktnaudžiavo savo teisėmis;
12) teismas neteisingai nustatė, kad ieškovės reikalavimas yra neturtinis. Kredito sutarties pakeitimas leistų ieškovei suteiktą kreditą grąžinti ne nedelsiant, o tik 2023-12-18. Vadinasi, tam tikros sumos pagal Sutartį negaus atsakovė. Iš to darytina išvada, kad šalių ginčas yra turtinis, todėl ieškinio kaina turi būti nustatoma pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Ieškovės skola yra 3 834 885,50 EUR, t. y. viršija 100 000 Lt, todėl šalių ginčas šioje byloje yra teismingas Kauno apygardos teismui. Kauno miesto apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 2 p. tvarka, kaip neteismingą apylinkės teismui. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus priimtos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovės UAB „Rodima“ vardu pateikęs advokatas L. S. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė teismo nutartį palikti nepakeistą dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) ieškovė ieškiniu, priešingai nei teigia atsakovė, siekia išvengti ne turtinės prievolės įvykdymo, bet reikalauja jos vykdymą pratęsti. Teismui priėmus sprendimą pakeisti kredito sutarties sąlygas, ieškovei atsiras galimybė paskolą grąžinti vėliau. Jeigu atsakovė vienašališkai nutrauks Sutartį ir pradės priverstinę skolos išieškojimo procedūrą bei patenkins savo reikalavimą iš jai įkeisto turto, toks teismo sprendimas, kuriuo yra nukeliamas paskolos grąžinimo terminas, nebeteks jokios prasmės ir jo įvykdymas taps visiškai neįmanomas;
2) teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ginčo tarp šalių. Ieškovė su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų. Ieškovei buvo atsisakyta suteikti paskolas nekilnojamojo turto projektų vystymui – prekybos centrų statybai. Dėl to ieškovė iš prekybos centro gaunamų pajamų turėjo dengti kitų ieškovės suteiktų paskolų palūkanas. Dėl šios priežasties, ieškovei neužtenka lėšų vykdyti prievoles pagal Sutartį ;
3) laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūrą, bet ne apsaugoti trečiųjų asmenų teises. Kadangi paskolos grąžinimas buvo užtikrintas trečiųjų asmenų laidavimu, logiška, kad buvo nustatytas įpareigojimas ieškovei uždrausti atlikti veiksmus, susijusius su laiduotojais;
4) ieškovė ieškiniu nesiekia sau jokios turtinės naudos, todėl apeliantės teiginys, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra didesnis už ieškinio sumą, yra teisiškai nepagrįstas;
5) teismas gali laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir nepranešęs atsakovei, jeigu mano, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Atsakovė bet kokia kaina siekia kuo greičiau nutraukti Sutartį ir pradėti priverstinio išieškojimo procedūras. Tai tik patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešus atsakovei;
6) pareikalauti iš ieškovės galimo nuostolių atlyginimo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Įstatymas suteikia apeliantei teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios pasaugos priemonės. Apeliantė yra hipotekos kreditorė, todėl ji turės teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą iš jai įkeisto turto, jeigu ieškinys bus atmestas. Šiuo atveju nėra būtinybės papildomai užtikrinti atsakovei galinčius atsirasti nuostolius;
7) teisėtai priimta nutartis nepažeidžia teisingumo principo. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra poveikio priemonės teisės pažeidimo atžvilgiu;
8) kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos nėra piktnaudžiavimas. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucija;
9) klausimas dėl teismingumo negali būti atskirojo skundo dalykas. Ieškovė, prašydama pakeisti kredito sutarties sąlygas atidedant paskolos grąžinimo terminą, jokios turtinės naudos iš to negauna. Turtinė nauda (pinigų, turto ar turtinės teisė priteisimas) yra pagrindiniai dalykai, lemiantys, ar ginčas yra turtinis ar neturtinis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstosios dalies ir tik nagrinėdamast atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančiųjų byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imti taikyti laikinąsias apsaugos priemones , jeigu jų netaikant teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kurio teismo atliekamo procesinio veiksmo tikslas yra užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas turi būti susijęs būtent su ieškovo pažeistų teisių gynimu ir neturi varžyti atsakovo teisių, nesusijusių su ieškovo nurodomais pažeidimais.
Ieškovė nurodė (1 t., b. l. 3-6), kad atsakovė suteikė jai 4 617 064,41 EUR, , iš jų 3 912 766,45 EUR ? įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį Draugystės g-vė 13, Elektrėnuose iš UAB ,,Vita Activa,“ 704 297,96 EUR kreditą – nekilnojamo turto Draugystės g-vė 13, Elektrėnuose įsigijimo PVM finansavimui. Prievolių užtikrinimui buvo įkeistas įsigytas nekilnojamasis turtas bei išduotas UAB ,,Vita Activa“ laidavimas. Šalys susitarė, kad nekilnojamo turto įsigijimui skirta kredito dalis bus grąžinta iki 2017-01-26, o kredito dalis, kuria buvo finansuojamas įsigyjamo turto pirkimo PVM sumokėjimas? iki 2008-05-26. Šalių susitarimu kredito grąžinimo terminas buvo keičiamas, sudarytas naujas paskolos grąžinimo grafikas. Vėliau 2009-11-11 laiduotoja UAB ,,Vita Activa“ prašė pakeisti sutarties sąlygas, įforminti trumpalaikes paskolas ilgalaikėmis, ilgalaikių paskolų grąžinimo terminą atidėti penkeriems metams, taip pat prašė finansuoti statybos objektą Alytuje. Tačiau atsakovė nesutiko ir įspėjo, kad nutrauks sutartį, jeigu nebus padengtas įsiskolinimas (b .l. 40).
Ieškovė kreipėsi į teismą, nes atsakovė nesutiko pakeisti kredito sutarties sąlygų, trumpalaikes paskolas įforminti ilgalaikėmis, ilgalaikių paskolų grąžinimo terminus atidėti penkeriems metams. Ieškovė prašė ieškinio pareiškimu pakeisti 2007-12-18 ieškovės ir atsakovės kredito sutartį Nr. 07-142226-IN/07-142227-AK dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2023-12-18, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 4-6, 8-39). Taip pat ieškovė prašė uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti ginčo kredito sutartį, uždrausti atsakovei reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kreditą ar jo dalį iš ieškovės, uždrausti atsakovei atlikti išieškojimą iš jai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių
Tenkindamas ieškovės prašymą, pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviau įvertinti ginčo šalių tarpusavio santykius, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių adekvatumą pareikštiems reikalavimams užtikrinti bei kitas reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neapribotų atsakovės teisių labiau, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti.
Remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pritaikius minėtą laikinąją apsaugos priemonę, ji neatliktų užtikrinimo funkcijos, laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų bei jų taikymo sąlygų. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl kredito grąžinimo termino nustatymo sutampa su sutarties sąlygomis ir nustatytu sutartyje kredito grąžinimo terminu, todėl ieškovės prašymas taikyti šiam ieškinio reikalavimui laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nes tokie šalių santykiai yra patvirtinti kredito sutarties priede. Ieškovės pateiktu ieškiniu prašoma tam tikrais būdais pakeisti šalių sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau ne tas, kurios tiesiogiai siejamos su kreditoriaus teise vienašališkai nutraukti sutartį, o tas, kuriomis susitarta dėl kredito grąžinimo sąlygų (terminų), todėl draudimas vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu sutartyje sulygtos sąlygos tokiam nutraukimui egzistuoja, negali būti vertinamas kaip ieškiniu reiškiamus reikalavimus užtikrinanti priemonė. Tokiu atveju, laikinoji apsaugos priemonė neadekvačiai reiškiamiems reikalavimams apriboja kreditoriaus teises, numatytas sutartyje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde ir atsiliepime (b. l. 139-141) į jį iš esmės keliamas klausimas, ar reikalavimas pripažinti kredito sutarčių terminų pratęsimą yra įkainotinas ir dėl to apmokestintinas proporciniu žyminiu mokesčiu ar ne, dėl kurio teisėjų kolegija ir pasisako. Pareikštas turtinis reikalavimas, kuris negali būti įvertintas pinigais pagal CPK 85 straipsnio taisykles, laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G, bylos Nr. 3K-3-560/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K., A. C. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria apskaičiuojamus turtinius praradimus. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė prašo pakeisti 2007-12-18 atsakovės ir ieškovės kredito sutarties Nr. 07-142226-IN/07-142227-AK specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 18 d., o ne kaip sutarta 2017 m. sausio 26 d. Taigi ieškovė prašo teismo nustatyti atitinkamas sutarties sąlygas dėl skolos (negrąžinto kredito 3 834 885,50 EUR ir 50/100 eurų) grąžinimo termino (pratęsimo) ir sutarties pasibaigimo (CK 6.35 str., 6.204 str. nuostatos). Iš ieškovės išdėstytų materialiųjų reikalavimų turinio matyti, jog ieškinys yra pareikštas dėl sutartinių teisinių santykių modifikavimo. Patenkinus reikalavimą nustatyti ieškovės siūlomas kredito suteikimo ir grąžinimo termino pratęsimo sutartines sąlygas, kreditorė galėtų įgyti teisę į kredito sumokėjimo atidėjimą tam tikram laikotarpiui. Todėl pagrįstas yra apeliantės motyvas, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, taigi turi būti apmokėtas tam tikro dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paaiškėjus, kad ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, byla nagrinėtina apygardos (CPK 27 str. 1 d., 1 p.), o ne apylinkės teisme.
Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikinama, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.