Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-09 · Byla Nr. A2.6.-61-270/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-09
Bylos Nr.
A2.6.-61-270/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10297-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
A. M.
Nukentėjusysis
V. Š.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-61-270/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10297-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., nukentėjusiajai V. Š., išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014-09-02 apie 09.15 val., G. J. Kazlausko g. (ties P/C „Norfa“, Kalvarijų g. 206), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 232 punktų reikalavimus (redakcija galiojusi iki 2014-10-11), A. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. (dėl svetimo turto sugadinimo), 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos).

Šalies argumentai

A. M. apklaustas teisme paaiškino, kad jis dalyvavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytame įvykyje, tačiau tai buvo ne autoįvykis, o tik įsirėmimas į kitą automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokio smūgio nebuvo, tik netyčia buvo įsiremta į automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Honda“ stovėjo, tarp abiejų automobilių buvo pusės metro atstumas, o kuomet jis atleido stabdį, jo vairuojamas automobilis „Mitsubishi“ nuriedėjo ir įsirėmė į automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis išlipo, apžiūrėjo automobilius, tuomet tarp jo ir nukentėjusiosios V. Š. kilo didelis konfliktas, V. Š. buvo įsiutųsi, rėkė. Kadangi jis norėjo įvertinti žalą, paprašė V. Š., kad ši pavarytų automobilį į priekį, nukentėjusioji nesutiko, todėl jam teko į kalną judėti atbuliniu bėgiu, kadangi šiuo atveju automobilis rieda bent porą centimetrų į priekį, jo automobilis įsirėmė dar daugiau. Kadangi tarp jų jau vyko konfliktas, bijodamas dar didesnio konflikto ir nematydamas jokių sugadinimų (sužalojimų), kurių nematė ir pati nukentėjusioji, jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes, jo manymu, nukentėjusioji ji norėjo tokiu būdu nubausti. Kuomet jam netrukus paskambino policija, jis iš karto sugrįžo į eismo įvykio vietą. Nukentėjusioji siūlė jam pildyti deklaraciją, tačiau nematydamas padarytų nuostolių ar kitų kokių automobilio defektų, jis deklaracijos nepildė ir išvažiavo.

Teisme apklausta nukentėjusioji V. Š. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ji vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kazlausko g., Vilniuje, kadangi buvo didelis automobilių srautas, automobiliai judėjo lėtai, ji sustojo prie šviesoforo. Pajuto į automobilio galą smūgį. Išlipusi iš automobilio ir priėjusi prie automobilyje sėdinčio A. M., šiam pasakė, kad jis įvažiavo į jos (V. Š.) automobilį. A. M. neigė įvažiavimą, po ko patvirtino, jog jis atsirėmė į automobilį. Su A. M. ji kalbėjosi mandagiai. Jos automobilis buvo naujas, nuo automobilio įsigijimo nebuvo parėjęs mėnuo laiko. Kadangi automobiliai buvo visiškai vienas į kitą atsirėmę, o jos automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu, ji, žinodama, jog automobilis bus tvarkomas, liepė A. M. kviesti policiją. A. M. išlipęs išautomobilio norėjo, kad ši patrauktų automobilį, tačiau su tuo ji nesutiko, o A. M. numojo ranka. Tuomet ji pasiūlė A. M. pildyti deklaraciją, po šio pasiūlymo A. M. apsisuko, atsisėdo į automobilį. Kuomet ji, skambindama policijai, kalbėjosi telefonu, pamatė, kaip A. M. kirto ištisinę liniją, nuvažiavo į kitą eismo juostą ir nuvažiavo. Apie tai ji pranešė policijai, nurodė matomus A. M. vairuojamo automobilio valstybinius numerius, o pati liko laukti atvykstančių policijos pareigūnų įvykio vietoje. Ji kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje jos automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatyti sugadinimai. Pateikė Transporto priemonės (automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros – defektų aktą bei padarytą žalą patvirtinančius dokumentus.

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas V. V. paaiškino, kad 2014-09-02 apie 09.15 val, dirbant kartu su R. O., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad G. J. Kazlausko g. susidūrė du automobiliai ir vienas iš jų (automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo mergina (V. Š.), kuri paaiškino, kad į jos automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį atsitrenkė kitas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po automobilių kontakto abu vairuotojai sustojo, apžiūrėjo automobilių sugadinimus, bet automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (A. M.) šiai pasakė, kad jokių sugadinimų nėra. Į tai V. Š. pasakė, kad sugadinimai yra, po ko A. M. ją apšaukė ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. V. Š. apie eismo įvykį pranešė policijai, nurodė nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Kadangi atvykus į eismo įvykio vietą pasišalinusio automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, jie, patikrinę duomenų bazę ir nustatę pasišalinusio automobilio vairuotojo duomenis bei telefono numerį, susisiekė su vairuotoju A. M. ir paprašė šio sugrįžti į įvykio vietą. A. M., sugrįžęs į įvykio vietą, sutiko su eismo įvykiu, paaiškino, jog apžiūrėjęs automobilius jis nusprendė, kad apgadinimų nėra, todėl išvažiavo, nurodydamas „argi čia sugadinimai“. Pabandžius valyti sugadinimus, akivaizdžiai buvo matyti, kad ant automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio yra įsirėmimo žymė, ant automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio taip pat matėsi rėmelio sugadinimai. Sugadinimai buvo nežymūs.

Tarnybiniame pranešime V. V. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklausiamas teisme, pažymėdamas tarnybiniame pranešime, kad abu vairuotojai buvo blaivūs ir jų blaivumas įtarimų nesukėlė (b.l. 5,6).

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas R. O. paaiškino, kad tarnybos metu gavę iškvietimą iš VPK OVS, jis kartu su V. V. atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje laukė nukentėjusioji V. Š., kuri paaiškino, kad važiuojant automobilių spūstyje, jai iš paskos važiavęs automobilis „Mitsubishi“ atsitrenkė į jos automobilį „Honda“. Išlipęs vairuotojas (A. M.) aprėkė ją, nurodydamas, jog jokių sugadinimų nėra, ir, atsisėdęs į automobilį, išvažiavo. Kadangi tarp vairuotojų buvo kilęs akivaizdus ginčas, A. M. pagal KET privalėjo likti eismo įvykio vietoje iki policijos atvykimo, arba pildyti eismo įvykio deklaraciją. Pasišalinusio automobilio vairuotojo A. M. asmenybė ir jo kontaktiniai duomenys buvo nustatyti pagal duomenų bazėje esančius duomenis, su A. M. buvo susisiekta telefonu, po ko A. M. sugrįžo į eismo įvykio vietą, jis neginčijo automobilių kontakto, tačiau paaiškino, kad sugadinimų nėra, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Apžiūrėjus abu automobilius, buvo matyti abiejų automobilių nežymūs nubrozdinimai, ant A. M. automobilio „Mitsubishi“ priekinio bamperio numerio rėmelis buvo paskilinėjęs, todėl kontakto metu nuo šio rėmelio buvo atsispaudimas į automobilio „Honda“ galinį bamperį. Automobilio „Honda“ buvo naujas, jokių kitų įbrėžimų nebuvo, tik šis vienintelis akivaizdžiai matomas įspaudimas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir A. M. kaltę įrodo: nukentėjusiosios parodymai teisme bei tyrimo metu (b.l. 7), liudytojų (policijos pareigūnų) V. V. ir R. O. parodymai teisme bei jų tarnybiniame pranešime (b.l. 5) nurodytos aplinkybės, iš dalies paties A. M. paaiškinimais teisme bei tyrimo metu (b.l. 8), jog eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsirėmęs į automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, eismo įvykio vietos schema (b.l. 3,4) bei nukentėjusiosios teismui pateiktais Transporto priemonės (automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros – defektų aktu bei žalos dydį patvirtinančia PVM Sąskaitą – faktūra (b.l. 33-34), iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis (bamperis ir bagažinės dangtis nubrozdinti), automobiliui „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis, kuris nubrozdintas dešinėje pusėje virš numerio, kiti byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Pažeidėjo parodymus, jog jis tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, o išvažiavo iš įvykio vietos apžiūrėjęs automobilius, kuomet įsitikino, jog jokių automobilių sugadinimų ar defektų nėra, teismas vertina, kaip subjektyvią nuomonę, kadangi tokie jo parodymai paneigti teisme ištirtais ir virš aptartais įrodymais, teisme apklaustų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. M. po automobilių kontakto išties buvo išlipęs iš automobilio, teigdamas, jog apgadinimų nėra, jis atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nors eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, o į eismo įvykio vietą jis sugrįžo policijos pareigūnų reikalavimu. Byloje taip pat nustatytas A. M. derybų su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio aplinkybių būdas, o nesutarus su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio, jis neatlikimas KET 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai rodo, kad A. M. suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau teismo vertinimu, jis iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, numatantį bendrąsias eismo dalyvių pareigas, šių taisyklių 132 p., numatantį, jog „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, bei 232 p., kuris numato, kad „jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. ... Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.“, todėl A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (dėl automobilio sugadinimo), 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos).

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretų administracinį teisės pažeidimą nuobauda gali būti skiriama.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog A. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, nors nukentėjusiajai padaryta turtinė žala sudaro 514,70 eurų (1777,15 Lt), tačiau tai paaiškinama tuo, jog tokiai žalai atsirasti įtakos turėjo tai, jog buvo apgadintas naujas automobilis. Kaip matyti iš pažeidėjo elgesio, šie pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio neįvertinus savo veiksmų teisėtumo ir sąžiningo klydimo dėl automobilių sugadinimų, neigiamų emocijų išdavoje dėl kilusio eismo įvykio tarp abiejų ginčo šalių. A. M. anksčiau administracine tvarka buvo baustas, tačiau galiojančių nuobaudų jis neturi, iš esmės pažeidimus pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl išdėstyto A. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. skirtinos sankcijoje numatytos minimalios baudos. Tuo pačiu įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai A. M. eismo įvykio metu buvo blaivus, jo šeimoje (A. M. yra 4 vaikų išlaikytojas) reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, darytina išvada, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos ir papildomos nuobaudos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra pagrindas laikyti, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, neskiriant papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 33 str., 30¹ str., teismas

nutaria:

A. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

A. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir A. M. skirti subendrintą nuobaudą - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas