Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-204-527/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
1-204-527/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23693-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Kaltinamasis
Ž. E.
Advokatai
Antanas Vitlipas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-204-527/2018Proceso Nr. 1-01-1-23693-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.1.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui ir kaltinamajam Ž. E. ir jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 01-1-23693-17, kurioje

Ž. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dviejų klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, be pastovios gyvenamosios vietos ( deklaravęs gyvenamąją vietą prie Jonavos rajono savivaldybės) teistas:

1) 1998-12-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 25 str., 42 str., 35 str. - 2 m. laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu;

2) 2000-01-20 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 42 str. 1 d., 42 str. 3 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) 2001-01-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 118 str. 4 d., - 6 m. laisvės atėmimo bausme 2003-09-26 veika perkvalifikuota iš BK 16 str. 2 d., 118 str. 4 d. į BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d., galutinė bausmė – 4 m.6 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2004-09-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 64 str. 3 d.- 10mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2005-12-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. - 20 parų arešto bausme;

6) 2006-09-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

7) 2006-09-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., – 1 m. laisvės atėmimo bausme;

8) 2006-10-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

9) 2007-01-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., BK 63 str. 4 d., 9 d. – 2 m.6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

10) 2007-04-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 63 str. 5 d. 2 p. – 2 m. laisvės atėmimo bausme;

11) 2007-11-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2007-09-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d – 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme;

12) 2009-06-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2009-01-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. – 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme;

13) 2012-01-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. –3 m. laisvės atėmimo bausme;

14) 2012-03-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15) 2012-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16) 2017-05-16 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 50 parų arešto bausme;

17) 2017-12-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2017-01-31 padaryto nusikaltimo – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 64(1) str. 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, 2017-05-16 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (už 2017-01-31 padarytą nusikalstamą veiką) paskirta 50 parų arešto bausmė pakeista 50 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2017-05-16 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir pakeista 50 dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. E. 2017 m. laikotarpyje nuo gegužės 15 d. 21 val. iki gegužės 16 d. 06.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsidaręs vartus, įsibrovė į aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir iš joje esančio statomo garažo pagrobė svetimą, S. P. priklausantį, 500 Eur vertės turtą – motorolerį MKB NITRO 50, valst. Nr. 17ARJ.

Apklaustas įtariamuoju Ž. E. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., kaltu prisipažįsta visiškai. Jis paaiškino, kad 2017 m. pavasarį, tikslios dienos neatsimena, tačiau sutinka, kad tai buvo įtarime nurodytas 2017 metų gegužės mėnuo, vaikščiojo be tikslo (duomenys neskelbtini) mieste. Tą kartą buvo išgėręs, todėl nelabai ką ir atsimena. Prisimena, kad ėjo nuosavų namų kvartalu, tikslios vietos nurodyti negali dėl buvusio savo girtumo. Prisimena, kad tame sklype vyko statybos. Sklypas buvo aptvertas, o prie garažo jis pamatė stovintį motorolerį. Jis atsidarė sklypo vartus, nes jie buvo atrakinti. Užėjo į sklypo teritoriją, paėmė nuo garažo motorolerį ir jį išstūmė iš sklypo. Jo variklio nekūrė. Kokios spalvos buvo motoroleris – neatsimena, jo pavadinimo neatsimena. Prisimena, kad motorolerį nustūmė prie garažų netoli geležinkelio bėgių, atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten motorolerį paslėpė krūmuose. Motorolerį pardavė iš matymo pažįstamam čigonui Š. Jo pavardės nežino. Neatsimena, už kiek ir kada (tą pačią dieną ar kitą) pardavė motorolerį, kurį nuvarė Š prie netoliese esančių garažų, kur buvo paslėpęs vogtą motorolerį. Kai Š pardavė motorolerį jis buvo vienas. Pavogto motorolerio valstybinių numerių, markės nežino. Š nesakė, kad motoroleris vogtas. Gautus pinigus už motorolerį išleido savo reikmėms. Prisipažįsta ir gailisi dėl to, ką padarė. (b. l. 164–165)

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, būdamas išgėręs degtinės, eidamas pro šalį ir pamatęs atvirame garaže už tvoros pastatytą motorolerį, pro neužrakintus vartus patekęs į kiemą, tą motorolerį išsivarė ir jį nuvaręs iki garažų už 100 ar 150 Eur pardavė pažįstamam Š., kadangi Jam reikėjo pinigų pragyvenimui. Dėl padaryto nusikaltimo, kurio blaivas nebūtų padaręs, gailisi.

Kaltinamajam teisiamajame posėdyje prisipažinus visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, teismo nuomone, jo kaltė įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 1–2) užfiksuota, jog pareiškėjas S. P. 2017-05-16 6.50 val. pranešė, jog 2017-05-16 apie 6.30 val. išėjęs į tvora aptvertą kiemą, esantį (duomenys neskelbtini)., pamatė, kad iš nebaigto statyti garažo (kuris atviras, be vartų) pavogtas 500 Eur vertės motoroleris MBK NITRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), balta su žalia spalvų.

Apžiūros protokolas (b. l. 30–31) patvirtina, jog 2017-05-17 apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ garažą Nr. 125, į kurį patekta atrakinus duris, matyti į plastikinę talpą atremtas motoroleris juodos spalvos be valstybinių numerių, garažo rūsyje ant grindinio guli iš dalies išardytas motoroleris bei priekinis ratas, šalia yra žalios spalvos plastmasinės apdailos detalės, motorolerio dalys ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Apklausos metu nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2017-05-16 apie 06.30 val. pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) esančio sklypo, kurio teritorija buvo aptverta, bet dar be vartų, garažo, kuriame dar nebuvo įrengti vartai, buvo pagrobtas motoroleris MBK NITRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo tvarkingas, su visais privalomais agregatais. Kai 2017-05-17 policijos pareigūnai rado jo motorolerį garaže (duomenys neskelbtini), jis pats nuvyko į tą garažą ir matė, kad jo motoroleris yra išardytas dalimis. Tokį motorolerį, dalinai išardytą, jis ir atsiėmė tą pačią dieną (2017-05-17). Tame pačiame garaže buvo dar vienas motoroleris, ant kurio jis pastebėjo uždėtą priekinį ratą nuo jo motorolerio. Ant jo motorolerio iki vagystės buvo uždėti abu vienodi ratai, kurių ratlankiai dažyti baltai. Iš šio požymio jis ir atpažino ratą ant kito garaže rasto motorolerio. Taip pat pastebėjo, kad ant kito garaže buvusio motorolerio buvo uždėta kojelė nuo jo motorolerio. Ją atpažino iš to, kad ji chromuota. Kaip suprato, policijos pareigūnai tą kitą garaže rastą motorolerį išvežė į saugomą aikštelę. Ant to motorolerio ir liko ratas ir kojelė nuo jo motorolerio. Ant jo motorolerio kitos detalės buvo, tik jis buvo dalinai išardytas. Jo motoroleris buvo išardytas neatsukant varžtų, daug kas (užvedimo spynelė, karbiuratorius, trosų laikikliai) jame buvo išlaužyta, viriklio galvos varžtai buvo persukti. Dėl motorolerio apgadinimo padaryta bendra 200 eurų turtinė žala. Motoroleris MBK NITRO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė vagystės metu buvo 500 eurų, jam grąžintas, todėl dėl jo vagystės turtinė žala nepadaryta, bet padaryta turtinė žala dėl jo apgadinimo. Šiuo metu jis dar nėra apsisprendęs dėl ieškinio, t. y. ar jį reikš, ar ne. Pasilieka teisę pateikti ieškinį teisme iki įrodymų tyrimo pradžios. Kadangi motorolerio MBK NITRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis ratas (30 eurų vertės) ir kojelė (10 eurų vertės ) jam grąžinti, dėl jų žala nepadaryta. (b. l. 22–23).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2017-11-30 atsiėmė motorolerio priekinį ratą ir atramos kojelę, kurie buvo nuimti nuo juodo motorolerio, o priklausė jo motoroleriu MBK NITRO, kuris 2017-05-16 buvo pavogtas. 2017-05-17, kai atsiėmė savo motorolerį (dalinai išardytą), policijos pareigūnai jam liepė pasiimti ir ratą, kuris buvo atskirai su kitomis detalėmis. Jis sakė, kad tai ne jo motorolerio ratas, bet jam buvo pasakyta, kad tyrimo eigoje tai bus išsiaiškinta, todėl jis tą ratą visą laiką laikė pas save, o 2017-12-01 pateikė jam nepriklausantį ratą su juodos spalvos ratlankiu. (b. l. 24)

Apklausos metu liudytoja A. G. parodė, kad 2017-05-15 (duomenys neskelbtini) iš garažo buvo pavogtas jos tėvo motoroleris. Apie tai buvo informuota policija ir pradėtas tyrimas. 2017-05-16 ji socialiniame tinklapyje Facebook savo profilio metraštyje ji patalpino pranešimą apie pavogtą motorolerį ir prašė ką nors žinančius apie tai suteikti informaciją. Kitą dieną į jos nurodytą mamos telefono numerį paskambino vaikinas. Kai jis pasakė, kad dėl motorolerio, mama jai davė telefoną. Jis prisistatė K, sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), kad naktį buvo (duomenys neskelbtini) ir pagal skelbimą norėjo pirkti motorolerį. Kadangi su motorolerio dokumentais buvo kažkas negerai, jis jo nepirko, o grįžęs Facebook pamatė pranešimą apie vogtą motorolerį, todėl jai paskambino. K sakė, kad tas motoroleris, kurį jis norėjo pirkti, yra lygiai toks pats, kaip jos pranešime. Ji K. paprašė daugiau informacijos apie motorolerio pardavėjus. Jis nufotografavo žinutes (susirašinėjimo su motorolerio pardavėju) ir jas atsiuntė jai per Messenger. Jas turi išsisaugojusi ir pateikė. K nurodė adresą, kur yra jų ieškomas motoroleris, t. y. garažo Nr. 125 ((duomenys neskelbtini)), nupasakojo, kaip ten nuvažiuoti. Žinutėmis K atsiuntė motorolerio pardavėjo gimimo liudijimo kopiją. Apie šį vaikiną, kuris jai pranešė apie motorolerio buvimo vietą, daugiau nieko nežino, išskyrus jo telefono numerį ir kad jis vardu K (jis taip prisistatė). Facebook šis vaikinas pasivadinęs K. R. (slaviškomis raidėmis). Po to su K. ji daugiau nebendravo. (b. l. 61, 62)

Apklausos metu liudytojas D. R. parodė, kad 2017-05-14 ryte jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstama moteris dėl nuomojamo garažo. Jis buvo padavęs skelbimą dėl garažo nuomos. Moteris pasakė, kad nuomotis garažą nori jos anūkas. Tuomet su juo susisiekė jos anūkas, kuris pristatė M. Susitiko su M prie nuomojamo garažo garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Nr. 125 ir susitarė dėl nuomos. 2017-05-17 jam paskambino policijos pareigūnai ir pakvietė atvažiuoti prie garažo. Atrakinęs garažą pamatė, kad jame du motoroleriai, iš kurių vienas išardytas. (b. l. 69)

Apklausos metu liudytojas M. G. parodė, kad jis be rašytinės sutarties išsinuomavo garažą (duomenys neskelbtini), iš pažįstamo vyro, kurio jokių anketinių duomenų nežino, gal 2017 m. gegužės mėnesį. Garažą išsinuomavo, nes planavo pirkti motorolerį ir jį norėjo laikyti garaže. Garažo savininkas jam padavė raktus. Apie tai, kad išsinuomavo garažą, žinojo jo draugas Š. O.. Jis lankydavosi pas jį garaže. Maždaug gal po savaitės, kai išsinuomavo garažą, pagal skelbimą „Autogide“, Kaune iš nepažįstamo žmogaus nusipirko motorolerį juodos spalvos, su dokumentais ir valstybiniais numeriais, kurių neatsimena. Kai pirko motorolerį, tikrino, ar jo VIN yra atitinkantis dokumentuose nurodytą VIN. Viskas atitiko, VIN įtarimų nesukėlė. Pats jokių pakeitimų VIN-ne nedarė. Šį motorolerį pirko sau važinėjimui, nors teises tik ruošėsi įgyti. Valstybinius numerius nuo to motorolerio nuėmė turbūt tam, kad ruošėsi jį remontuoti. Su Š. kalbėjo, kad jam reikia motorolerio dalims. 2017 m. gegužės mėn., tiksliai to neatsimena, Š. jam pasakė, kad kažkas parduoda motorolerį. Jis neklausinėjo, iš kur tas motoroleris, kas jį parduoda ir kitų detalių. Š. pasakė tiek, kad tą motorolerį už 100 eurų, be dokumentų parduoda kažkoks vyras, lyg vardu Ž, tiksliai neatsimena. Jam nekilo įtarimas, kad motoroleris galėtų būti vogtas, nors buvo parduodamas be dokumentų. Š. neklausė, ar motoroleris nėra vogtas. Jie su Š. susitarė, kad pirks motorolerį susidėję pinigus lygiomis dalimis. Jam atrodo, kad kitą dieną, buvo šviesus paros metas, bet nežino kiek galėjo būti valandų, Š. prie garažo nupirko tą motorolerį. Prieš tai jie abu buvo garaže. Jam atrodo, kad Š. kažkas paskambino ir pasakė, jog atvarys motorolerį. Š. išėjo iš garažo. Tuo metu jis buvo garaže, garažo durys buvo praviros. Jis iš garažo neišėjo. Prieš tai Š padavė motorolerio pirkimui 50 eurų. Per praviras duris pamatė, kad Š motorolerį atsistūmė kažkoks vyras. Jis jam atrodė apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, gal apie 180 cm ūgio, atpažinti jo negalėtų, nes jį matė tik per durų tarpą ir labai trumpai. Tas vyras į garažą nebuvo įėjęs. Š nupirktą motorolerį įstūmė į garažą. Motoroleris buvo žalios spalvos, MBK, valst Nr. neatsimena (bet buvo su jais). Kai tik Š. į garažą įvarė tą žalią motorolerį, jie abu iškart pradėjo jį ardyti. Jį ardė, nes norėjo susiremontuoti tą juodą motorolerį ir juo važinėti kuo greičiau. Tas žalias motoroleris buvo geresnis (techninė būklė geresnė, nei juodo), bet jis buvo be dokumentų, todėl juo važinėti negalėjo. Kai tik nusipirko (duomenys neskelbtini) tą juodą motorolerį, jį iškart atsivežė į šį garažą (duomenys neskelbtini). Nuo šio žalio motorolerio nuėmę priekinį ratą ir atraminę kojelę juos uždėjo ant juodo motorolerio. Neatsimena, kokias dar detales nuo jo nuėmė. Kiek atsimena, visos detalės, kurias nuėmė nuo žalios spalvos motorolerio, buvo sudėtos garaže, rūsyje. Ant žalios spalvos motorolerio jokių detalių nuo juodos spalvos motorolerio neuždėjo. Priekinis ratas nuo juodos spalvos motorolerio buvo garaže su kitomis detalėmis. Kad motoroleris, kurį jis su Š. pirko iš Ž., galėjo būti vogtas, nežinojo. Kai jį pirko, negalvojo apie tai, kam jis galėtų priklausyti. (b. l. 79–80)

Apklausos metu liudytojas Š. O. parodė, kad 2017 m. gegužės 15 ar tai 16 dieną, apie 17–18 val., (duomenys neskelbtini), galėjo būti ant viaduko per geležinkelį, jis susitiko iš matymo pažįstamą Ž. E. pravarde „Ž“, Jis pasiūlė pirkti motorolerį už 100 eurų, jo klausė ar domina toksai. Jis sakė, kad parduoda draugo, kad yra dokumentai. Jie su draugu M. G. pasitarę nusprendė, kad motorolerį pirks susidėję pinigus per pusę. Ž. E. pasakė, kad motorolerį atvarys kitą dieną po pasiūlymo. Jam paaiškino, kur yra M. G. garažas . Kitą dieną Ž. E. į M. G. garažą atstūmė tą motorolerį. Motorolerį jis stūmė, nes sakė, kad nėra benzino. Jie apžiūrėjo motorolerį, jis buvo neapgadintas, tvarkingas. Jis pardavė žalios spalvos motorolerį „Yamaha ROX“, be raktelio, užsiveda kojele. Taip pat pasakė, kad dokumentus atneš kitą dieną. Bet vėliau Ž. E. daugiau nematė, dokumentų jis taip ir neatnešė. Tas motoroleris visą laiką stovėjo M. G. garaže. Vėliau sužinojo, kad policijos pareigūnai tą nupirktą motorolerį įsivežė iš M. G. garažo. (b. l. 71)

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystės objektyviesiems požymiams būdinga tai, kad vagystės veika apima du momentus – slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Vagystės atveju turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje. Naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, jo paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Ž. E. 2017 m. laikotarpyje nuo gegužės 15 d. 21 val. iki gegužės 16 d. 06.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsidaręs vartus, įsibrovė į aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir iš joje esančio statomo garažo pagrobė svetimą, S. P. priklausantį, 500 Eur vertės turtą – motorolerį MKB NITRO 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai.

BK 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), į kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), į kaltinamojo asmenybę, į lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.). Kaltinamasis teistas 17 kartų, paskutinį kartą 2017-12-04, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017-08-14 pagal ANK 108 str. (b .l. 109–141), nedirbantis, PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą epizodiškai lankėsi nuo 1998m. DGN. F7.1.1 Vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 142).

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str. 1 d.), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis šį nusikaltimą padarė neatlikęs 8 mėnesių 13 d. laisvės atėmimo bausmės iš 2017-12-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, kurios atlikimo pradžia 2017-12-04, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šias bausmes iš dalies sudeda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį neatliktos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Ž. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. E. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2017-12-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-01-11.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad, vadovaujantis BPK 325¹ straipsnio 1 dalimi, kai apeliacinis skundas paduotas tik BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka priima bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija ir prireikus pakeičia bylos nagrinėjimo laiką.

Išaiškinti, kad vadovaujantis BPK 325¹ straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba

2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba (...)

4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo išaiškinti nukentėjusiajam, kad, vadovaujantis BPK 308 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju, kai nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusysis gali išreikšti pageidavimą, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis pageidaus, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašys pažymą, kuri, įsiteisėjus nuosprendžiui, kartu su nuosprendžio nuorašu BPK 342 straipsnio nustatyta tvarka bus išsiųsta bausmės vykdymo institucijai.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė