Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015-09-14 gautas pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimas dėl administracinio teisės apžeidimo bylos pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d., dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. L., žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams, kuris 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė 75.061,69 Eur, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. gauta 63591,81 Eur, išmokėta - 68709,82 Eur, iš jų: 7844,39 Eur 2015-06-12 (pervedimo Nr. 21116978) pervesta Fermacell GmbH;17112,16 Eur 2015-06-17 (pervedimo Nr. 21222534) pervesta Steico cee sp.z.o.o.; 3668,31 Eur 2015-06-18 (pervedimo Nr. 21419615) pervesta Steico cee sp.z.o.o.; 8566,70 Eur 2015-06-25 (pervedimo Nr. 21664229) pervesta Fermacell GmbH; 2023,15 Eur 2015-06-29 (pervedimo Nr. 21788477) pervesta UAB „Litectus“;196,02 Eur 2015-06-30 (pervedimo Nr. 21818120) pervesta UAB „Axis transport“ ir kt.

Skundo autoriaus nuomone, pažeidimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekiant išvengti daug didesnės žalos tiek valstybei, tiek darbuotojams, tiek vadovaujamam juridiniam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu turi neįvykdytą prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nesumokėtų dalies mokesčių. Pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi dėl mokestinės paskolos suteikimo, nes visų mokesčių sumokėjimas iš karto privestų įmonę prie bankroto. Bylą nagrinėjusiam teismui buvo nurodyta, kad mokesčių nesumokėjimas nustatyta tvarka buvo nulemtas būtinojo reikalingumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį iš uždirbtų pajamų dalimis moka įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat darbo užmokestį darbuotojams, atlieka mokėjimus, būtinus įmonės veiklai vykdyti. Įmonė bankrutuotų, nes jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti, neturi. Mano, jog šie veiksmai visiškai atitinka būtinojo reikalingumo, numatyto ATPK 17 str., apibrėžimą, kadangi tokiais veiksmais buvo siekiama išvengti žalos darbuotojams, įmonei, taip pat rinkos stabilumui. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų formaliai vykdžiusi mokesčių mokėjimo eiliškumą, įmonė būtų bankrutavusi. Šiuo atveju padaryta žala yra mažesnė ir trumpalaikė, nes įmonė vis tiek atsiskaitys su Valstybine mokesčių inspekcija.

Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo paskirta administracinė bauda yra neadekvati, neproporcinga atsižvelgiant į pažeidimą ir jo sunkumą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (formalūs pažeidimai, nepadaryta jokia materialinė žala, nėra nukentėjusiųjų), pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teigia, jog šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia manyti, kad yra pagrindas tikėti, jog R. L. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų, todėl už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą 50⁶ str. 1 d., prašo paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą.

Motyvuojamoji dalis

R. L. skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio pažeidėjas neneigia, kad jis nesilaikė įstatyme numatyto privalomų įmokų mokėjimo eiliškumo, tačiau tvirtina, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta baudą. Aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Pagal ATPK 17 str. bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių realių duomenų, kurie pagrįstų pažeidėjo deklaruojamą būtinojo reikalingumo visų būtinų sąlygų egzistavimą. Kaip matyti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. L. veikė sąmoningai, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y., kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kad nuolat yra vykdomi mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai, kad nuolat didėja bendrovės įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nepaisydamas to, jis stengėsi atlikti atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tuo tarpu CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pažeidimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau nesilaikydama įstatymo reglamentuojamos atsiskaitymo tvarkos – neturėdama vykdomųjų dokumentų – atsiskaitinėjo su įmonės darbuotojais, bei kitais kreditoriais. Tokius įmonės vadovo veiksmus vertinti būtinojo reikalingumo sąlygų kontekste siekiant išsaugoti įmonės veiklą, nėra pagrindo.

Kita apelianto skundo argumentų grupė susijusi su administracinės nuobaudos jo atžvilgiu paskyrimu iš esmės pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas analizuodamas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei joje užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės R. L. skirtinos administracinės nuobaudos klausimo sprendimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda – 1448 Eur bauda, šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamu atveju įvertinus R. L. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde dėstomas pažeidimo padarymą sąlygojusias aplinkybes, matyti, jog įmonės vadovas siekė išsaugoti veikiančią įmonę, išvengti jos bankroto, todėl pirmiausiai atsiskaitė su įmonės tiekėjais, darbuotojais, kitais kreditoriais, dėl ko CK 6.930¹ str. įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas iš esmės nebuvo piktybinis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. L. ėmėsi priemonių spręsti klausimą dėl susidariusios skolos padengimo, kreipėsi į VMI su prašymu atidėti skolos mokėjimą vieneriems metams, vėliau išdėstyti nepriemokos mokėjimą, tačiau prašymai nebuvo tenkinami. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM suvestinės matyti, kad įmonė kas mėnesį dengia tam tikrą dalį skolos (b. l. 32), kas neleidžia daryti išvados, jog įmonė ignoruoja prievolės įvykdymą. Duomenų, apie R. L. administracines nuobaudas bylos medžiagoje nėra. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) Taigi, aukštesnės instancijos teismas įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo pastangas atsiskaityti su visais kreditoriais bei išsaugoti veikiančią įmonę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir R. L. už ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti švelnesnę, nei ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobaudą. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, 500 Eur bauda šiuo atveju pakankama ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas dalyje dėl nuobaudos skyrimo keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą pakeisti:

R. L. už pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d. paskirtą 1448 Eur baudą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, sumažinti iki 500 Eur.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.