Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-13-287/2010 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.13; 1.2.14; 1.2.14.3; 2.3.5; 2.3.5.6; 2.3.7; 2.3.7.1; 2.3.7.4. (S)

2010 m. sausio 29 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, nukentėjusiajam M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. G. 2009 m. laikotarpyje nuo spalio mėnesio vidurio iki lapkričio 1 d. 20 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, tęstiniu būdu, per du kartus, iš M. K. kambario pagrobė diskotekinį šviestuvą 159 litų vertės ir muzikinį centrą PROMUS 75 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. 234 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis P. G. 2009 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, žinodamas, kad E. K. jam siūlo pirkti ne savo, o svetimą – M. K. priklausantį turtą – sidabrinę grandinėlę, iš E. K. nusipirkdamas M. K. priklausančią sidabrinę grandinėlę, įgijo nusikalstamu būdu gautą nedidelės vertės turtą.

Kaltinamasis E. K. 2009 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje pagrobė M. K. priklausančią sidabrinę grandinėlę 200 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. 200 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 metų spalio mėnesį, dienos nebeatsimena, nuėjo pas M. K. į kambarį (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje ir paprašė paskolinti diskotekinį šviestuvą. K. šviestuvą paskolino ir jis jį parsinešė į savo kambarį, o vėliau jį išsivežė į namus Pakruojyje. Diskotekinio šviestuvo K. negrąžino, nes jis jo neprašė grąžinti, o be to jie nebuvo susitarę dėl grąžinimo termino. Lapkričio mėnesį K. paprašė paskolinti muzikinį centrą. K. paskolino muzikinį centrą ir pats padėjo atnešti į jo kambarį. Vienam savaitgaliui muzikinį centrą buvo parsivežęs namo, tačiau parsivežė atgal į bendrabutį ir pasiliko savo kambaryje. Su nukentėjusiuoju mokykloje ir bendrabutyje bendraudavo normaliai, nebuvo draugai, bet ir nesipyko. Nepripažįsta daiktus pavogęs, nes M. juos jam paskolino, tik nesutarė termino dėl grąžinimo. M. neprašė grąžinti, todėl ir negrąžino. Diskotekinį šviestuvą ir muzikinį centrą buvo parsivežęs į savo namus Pakruojyje, tačiau gavęs iš M. žinutę telefonu grąžinti muzikinį centrą, daiktus pasiėmė ir nusivežė atgal į bendrabutį. M. sakė ateiti pasiimti diskotekinio šviestuvo, kuris buvo padėtas spintoje. M. sakė, kad ieškojo šviestuvo, bet nerado. Gavęs iš policijos komisariato šaukimą dėl ikiteisminio tyrimo, suprato, kad M. parašė pareiškimą dėl negrąžintų daiktų, dėl ko ant M. supyko ir nuo to laiko su M. nebuvo susitikę. Diskotekinį šviestuvą ir sidabrinę grandinėlę policija paėmė iš jo namų Pakruojyje.

Dėl sidabrinės grandinėlės viską pripažįsta, kadangi žinodamas, jog grandinėlė buvo M. K., vis tiek ją už 15 litų nusipirko iš E. K. M. pamatęs, kad jis nešioja jo grandinėlę, paprašė atiduoti, bet jis neatidavė ir paprašė M. sumokėti už grandinėlę 40 litų. Kai policija M. grąžino daiktus, M. jam parašė SMS žinutę ir nurodė, kad neturi jokių pretenzijų, atsiprašė už tai, kad kreipėsi į policiją.

Kaltinamasis E. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 metų spalio mėnesį, tikslios dienos nebeatsimena, jam būnant pas P. G. ir Ž. S. kambaryje (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, M. K. parodė savo sutrūkusią sidabrinę grandinėlę. Jis pasisiūlė, kad gali ją sutaisyti, o už pataisymą paprašė, kad leistų ją panešioti. M. sutiko. Grandinėlę sutaisė ir kokias dvi ar tris dienas panešiojo, o po to už 15 litų pardavė P. G. Nežino, dėl ko sugalvojo parduoti grandinėlę. M. klausdavo, ar dar turi jo grandinėlę, tai sakydavo, kad turi. Kai sužinojo, kad M. dėl to parašė pareiškimą policijai, supyko ir nuo to įvykio su M. nebendravo. M. grandinėlę grąžino policijos pareigūnai išėmę iš P. G.. Dėl tokio savo poelgio gailisi ir nori su nukentėjusiuoju taikytis.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad P. G. atėjęs pas jį į bendrabučio kambarį ir pamatęs diskotekinį šviestuvą, paprašė jį trumpam nusinešti į savo kambarį pažiūrėti kaip šviečia. Trumpam šviestuvą nusinešti P. jis leido, tačiau nuėjęs pas P. į kambarį to šviestuvo nerado, o jo kambario draugas Ž. S. pasakė, kad šviestuvą P. nusinešė į savo automobilį, kad parsivežtų į namus. Kitą dieną, jis pamatęs, kaip P. ruošiasi išvažiuoti į namus, paklausė, kur yra jo šviestuvas, tai P. pasakė, kad šviestuvas jo kambaryje. Nuėjęs į P. kambarį šviestuvo jis nerado ir daugiau nebeprašė, kad atiduotų, nes buvo girdėjęs, kad P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būna neprognozuojamas, agresyvus ir mėgsta nešiotis peilį, todėl bijodamas nukentėti nuo P., šviestuvo nebeprašė. Diskotekinį šviestuvą jis buvo pirkęs 2009 m. rugpjūčio mėnesį už 159 litus. 2009 m. lapkričio 1 d. apie 20 val. pas jį į kambarį vėl atėjo P. G. ir pasakė, kad jam reikia muzikinio centro prisijungti prie kompiuterio. Jam dar nespėjus nieko atsakyti, P. priėjęs prie muzikinio centro, ištraukė laidus ir pasiėmęs muzikinį centrą išsinešė. Jis neprieštaravo, nes P. žadėjo tik pajungti prie kompiuterio, kad patikrinti ar veikia ir žadėjo greitai grąžinti. Jis dar padėjo P. nunešti vieną kolonėlę. Iki lapkričio 13 d. muzikinio centro jis neatgavo, nuėjęs pas P. į kambarį muzikinio centro nerado, o iš Ž. S. sužinojo, kad jo muzikinį centrą P. išsivežė į namus.

Dėl sidabrinės grandinėlės vagystės nukentėjusysis davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamieji, bei nurodė, kad nuo 2009 metų lapkričio mėnesio 12 dienos mokyklos bendrabutyje jis nebegyvena, su kaltinamaisiais nebendrauja. Visi iš jo pavogti daiktai jam yra grąžinti, jokių pretenzijų kaltinamiesiems jis neturi ir jiems dovanoja.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad jis gyveno viename bendrabučio kambaryje su P. G. ir matė, kaip G. vieną kartą į kambarį parsinešė diskotekinį šviestuvą, o po to jį vežėsi į namus, kad G. išvažiavus į namus, į jų kambarį buvo atėjęs M. K., kuris klausė, kur yra jo diskotekinis šviestuvas ir tada jis suprato, kad tas šviestuvas priklauso M. Kitą kartą jis girdėjo, kaip G. paprašė K. paskolinti muzikinį centrą ir šis paskolino. Muzikinį centrą G. taip pat buvo išsivežęs į namus. K. buvo atėjęs į jų kambarį klausti ir dėl muzikinio centro ir jis jam pasakė, kad G. muzikinį centrą išsivežė į namus. Apie sidabrinę grandinėlę jis nieko negirdėjo ir nežino.

Iš kratos protokolo, daiktų apžiūros protokolo su foto lentele ir pakvitavimo (b.l. 10-14) matyti, kad iš kaltinamojo P. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo paimta iš nukentėjusiojo pavogta sidabrinė grandinėlė ir diskotekinis šviestuvas, kurie po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam M. K.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų P. G. ir E. K. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta.

Kaltinamojo P. G. padaryta veika dėl diskotekinio šviestuvo ir muzikinio centro vagystės teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 4 d., kadangi jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o dėl sidabrinės grandinėlės nusipirkimo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 189 str. 3 d., kadangi jis įgijo nedidelės vertės turtą, gautą nusikalstamu būdu.

Kaltinamojo E. K. padaryta veika dėl sidabrinės grandinėlės vagystės teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 4 d., kadangi jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis P. G. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau tvirtino, kad diskotekinį šviestuvą ir muzikinį centrą nukentėjusysis jam paskolino, o jis jų negrąžino todėl, kad nebuvo sutarę grąžinimo termino ir nukentėjusysis jų neprašė grąžinti.

Tokie kaltinamojo P. G. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitais byloje ištirtais įrodymais, o būtent, nuosekliais nukentėjusiojo M. K. parodymais, liudytojo Ž. S. parodymais ir rašytiniais bylos dokumentais.

Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 59 str., 60 str.).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (LR BK 60 str.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis P. G. teisiamas pirmą kartą (b.l. 39-41), baustas administracine tvarka už netyčinį pažeidimą (b.l. 42,43), padarė du baudžiamuosius nusižengimus (LR BK 12 str.), į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas (b.l. 45), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 49), nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jis yra baustinas viešųjų darbų bausme (LR BK 46 str.).

Kaltinamasis E. K. teisiamas pirmą kartą (b.l. 51-54), padarė baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 12 str.), baustas administracine tvarka (b.l. 55,56), į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas (b.l. 58), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jos charakterizuojamas nepatenkinamai (b.l. 62), prisipažino nusikalstamą veiką padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 38 str. 1 d., 67 str. 2 d. 3 p., 70 str., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis LR BK 38 str. 3 d., E. K. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis LR BK 38 str. 4 d., E. K. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu, padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus LR BK 178 str. 4 d., 189 str. 3 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 178 str. 4 d. viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui;

pagal LR BK 189 str. 3 d. viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu, ir paskirti galutinę bausmę viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui.

E. K. pagal LR BK 178 str. 4 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą jam nutraukti ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį.

Išaiškinti E. K., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. K., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.