- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- I1-639-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02058-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. ( toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 2S-1923; 2) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas ar Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-197(1).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. balandžio 11 d. Atlikdamas laivės atėmimo bausmę, ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su įvairiais nusiskundimais, reikalaudamas į skundus atsakymų, kad ateityje dėl savo teisių pažeidimo galėtų kreiptis teisminės gynybos.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN administracija, siekdama su juo susidoroti, 2019 m. kovo 19 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, jog jis per daug kreipiasi su nepagrįstais skundais. Kitą dieną po šio tarnybinio pranešimo buvo perkeltas į 7-ą būrį.
Pareiškėjas tvirtina, kad 7-ame būryje laisvės atėmimo bausmę atlieka aukštesnei kastai – „bachūrams“ priskiriami asmenys, o jis yra priskiriamas žemesnei kastai – „drambliams“. Apie jam išsakytus 7-o būrio nuteistųjų grasinimus jis informavo Vilniaus PN administraciją ir pateikė rašytinį atsisakymą pereiti į 7-ą būrį. Pagalbos iš Vilniaus PN administracijos nesulaukė, tą pačią dieną buvo uždarytas į kameros tipo patalpą, o kitą dieną Vilniaus PN direktorius jam paskyrė nuobaudą – 15-ai parų patalpinti į kameros tipo patalpą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog jis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė, į 7-ą būrį eiti atsisakė saugodamas savo sveikatą ir bijodamas dėl savo gyvybės. Tvirtina, kad Kalėjimų departamentas netinkamai įvertino jo atsisakymo eiti į 7-ą būrį priežastis, dėl to, netinkamai išnagrinėjo jo skundą. Prašo Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1923 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-197(1) panaikinti (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas iki perkeliant jį į 7-ą nuteistųjų būrį gyveno 2-ame nuteistųjų būryje. Atsakovo tvirtinimu, visą buvimo 2-ame nuteistųjų būryje laiką pareiškėjas nuolat rodė neigiamą nusistatymą ir nepagarbą tiek 2-o būrio viršininkės, tiek kitų pareigūnų atžvilgiu, kadangi neturėdamas aiškių motyvų teikdavo rašytinius prašymus, reikalaudamas į visus juos atsakyti raštu. Mano, jog pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiavo jam įstatymo suteikta teise teikti rašytinius prašymus, tokiu būdu nepagrįstai apkraudamas administracine našta atsakingus pareigūnus. Taip pat pareiškėjas su 2-o būrio viršininke visą laiką bendravo įžūliai ir nepagarbiai, tuo keldamas jai psichologinį spaudimą, įtampą bei apsunkindamas visą darbo procesą. Dėl šių priežasčių Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus viršininkas 2019 m. kovo 19 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr.56-238, kuriame siūlė svarstyti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį.
Atsakovas atsiliepime teigia, kad perkėlus pareiškėją iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2-203-08 (antrojo nuteistųjų būrio 203 gyvenamosios patalpos) į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 7-403-02 (septintojo nuteistųjų būrio 403 gyvenamąją patalpą), pareiškėjas tą pačią dieną pateikė raštišką atsisakymą eiti į jam paskirtą 7-ą būrį. Nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą 7-ą būrį, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą.
Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą ir jo prašymas, kuriuo jis atsisakė apsigyventi jam paskirtame 7-ame būryje, taip pat buvo nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Atsakovas atsiliepime pabrėžia, kad nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūrose vienete (būryje ar pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnyje numatytos nuobaudos paskyrimo.
Tvirtina, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtame būryje. Priešingai, turima informacija patvirtino, kad pareiškėjas galėjo saugiai atlikti bausmę 7-ame būryje. Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 21 d.1 nutarimas Nr. 28-197(1), kuriuo pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas 15 (penkiolikai) parų į kamerų tipo patalpas, priimtas dėl pareiškėjo V. S. neteisėto, nepagrįsto atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos sprendimą būti jam paskirtame būryje, yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 45-49).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškėjo skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 7-101 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ 2.3 papunkčiu perkėlė nuteistąjį V. S. iš 2-203-08 gyvenamosios patalpos į 7-403-02 gyvenamąją patalpą (b. l. 30, 35,52, 57).
Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą, kuriuo jis atsisakė eiti į jam paskirtą 7-ą būrį (b. l. 40-41, 59-60).
Vilniaus PN direktorius 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 28-197 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė 15 (penkiolikos) parų perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudą (b. l. 4, 38, 63).
Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, 2019 m. balandžio 4 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 28-29).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį tenkinti atsisakė, Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-197 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paliko nepakeistą (b. l. 5-6, 64-66).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjui nuobauda paskirta už BVK 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas nevykdė Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 7-101 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalį nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 28-197 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalį – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų gali būti paskirtas nuteistiesiems, kurie sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidžia režimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atsisakydamas atlikti bausmę 7-ame būryje nurodė priežastis ir motyvus, savo atsisakymą išdėstė raštu.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nurodyta, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja informacija apie tai, kad nuteistasis V. S., atlikdamas bausmę Vilniaus PN, nesutaria su šioje įstaigoje esančiais nuteistaisiais, dėl ko tarp nuteistųjų gali kilti konfliktinės situacijos ir fizinio smurto panaudojimas (b. l. 118).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nurodyta informacija iš esmės atitinka pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 7-ame būryje motyvus.
Ta aplinkybė, kad priimdamas skundžiamą nutarimą Vilniaus PN direktorius vadovavosi 2019 m. kovo 20 pažyma Nr. 63-43, kurioje nurodyta, jog Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie grėsmę nuteistojo V. S. sveikatai ar gyvybei 7-ame būryje, teismui neleidžia vertinti situacijos priešingai, nei nurodyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“.
Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė režimą, nėra. Nagrinėjamu atveju visos byloje esančios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 28-197 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui nuobaudą paskyrė nepagrįstai, nes pareiškėjas atlikti bausmę 7-ame būryje atsisakė ne siekdamas piktybiškai pažeisti režimą, o siekdamas apsaugoti save.
Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pareiškėjas V. S. BVK 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų nepadarė. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 28-197 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra nepagrįstas, todėl panaikintinas. Tais pačiais motyvais naikintinas ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 2S-1923.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą priteisti Lietuvos valstybei 179,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal patikslintą pažymą Nr. (2.16)NTP-7-6703 (b. l. 105) (toliau – Pažymoje).
Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1708-10382 nuspręsta paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą advokatui Arūnui Aleknai (b. l. 14-15, 21-22). Advokatas A. Alekna atstovavo pareiškėjo interesus dalyvaudamas 2020 m. sausio 31 d. teismo posėdyje (b. l. 120-122).
Už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydžiai nustatyti Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 657 redakcija). Iš Pažymos turinio matyti, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 27.1.2.2, 9.4 ir 11 punktais. Vadovaujantis Taisyklių 27.1.2.2 punktu už atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokama 4 UBD (užmokesčio bazinis dydis) (4 valandos). Taisyklių 9.4 punkte numatyta, kad prašymui apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė valandos. Pagal Taisyklių 11 punktą, jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, jis turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo, antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu arba pagrindžiamas Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) ar Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis. Šis laikas negali viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko, išskyrus bylas, nurodytas Taisyklių 11¹ punkte, ir laiką, skirtą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. Advokatui skiriamas 1 UBD užmokestis už kiekvieną bylos stadiją (procesinį veiksmą) viršijančią papildomai skirtą valandą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose. Tokiu atveju advokato dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose laikas patvirtinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo parašu arba pagrindžiamas IBPS ar LITEKO duomenimis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalis numato, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vertindamas ABTĮ 42 straipsnio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, teismas konstatuoja, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl nėra pagrindo abejoti Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Tokios nuostatos laikosi ir LVAT savo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1307/2014; 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1486/2014 ir kt.).
Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas visa apimtimi, todėl vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus PN priteistina 179,79 Eur išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1923.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-197 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“.
Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkinti. Priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų Lietuvos valstybės naudai 179,79 (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 79 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.