Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Jis, 2016 m. vasario 2 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugriebė mažamečiui sūnui R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., už rankų ir jas tempė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, sutuoktinei L. Š. mėginant paimti automobilio raktus, sugriebė ją už rankų ir suko, padarydamas smulkų paviršinį nubrozdinimą kairės plaštakos IV piršto tiesiamajame paviršiuje, sukėlusį jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną tėvų namuose darė remontą ir apie 21 val. grįžo blaivas namo. Nors tą dieną į žmonos sąskaitą buvo pervedęs 200 Eur, tačiau namuose nerado maisto, dėl ko jai papriekaištavo. Ryte su žmona buvo kalbėjęs, kad veš draugui į servisą tvarkyti mašiną, todėl pasiėmė automobilio raktelius ir įsidėjo į kišenę, tačiau žmona raktus norėjo atimti, o jų nedavus, žmona trenkė kumščiu jam į veidą. Pamatęs, kad žmona nori jam trenkti antrą kartą, patraukė jos ranką ir nutempė ją į šalį. Vyresniojo sūnaus iš vis nelietė, jis tik gynėsi, kadangi sūnus jį puolė. Sūnui langetė buvo nuimta. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu vyras buvo tik nesenai grįžęs iš Olandijos, dviem paroms buvo išėjęs iš namų ir negrįžo. Įvykio dieną vyras grįžo namo apie 20.30 val. neblaivus ir tik įėjės į virtuvę pradėjo šaukti, nes nebuvo padaryta valgyti. Jai norint išeiti iš kambario, vyras jai užstojo duris ir pradėjo garsiai šaukti. Namie buvęs sūnus norėjo uždaryti kambario duris, kad negirdėtų šauksmų, tačiau neblaivus vyras duris išstūmė ir suėmė sūnui už riešų ir laužė rankas, o sūnus šaukė, kad skauda. Sūnui buvo lūžusi ranka, kuri buvo sugipsuota, vėliau gipsas nuimtas ir uždėta langetė. Tais atvejais, kai vyras grįždavo namo neblaivus ir visą naktį šaukdavo, naudodavo psichologinį ar fizinį smurtą, ji su vaikais bėgdavo pas savo mamą. Vyrui pradėjus stumdytis su sūnumi, ji norėjo iš vyro paimti automobilio raktus, tačiau tada vyras sugriebė jai už riešų ir padarė mėlynę bei įbrėžimą. Tuo metu ji liepė sūnui susirinkti daiktus, po ko ji ir sūnus išvyko pas jos mamą. Naktį kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą su mama namie žiūrėjo televizorių, kai namo parėjo neblaivus tėtis, kuris pradėjo rėkti. Kai tėtis būna išgėręs, jis būna agresyvus, kabinėjasi prie visko ir rėkia. Kadangi jo riksmai jau buvo atsibodę, jis norėjo uždaryti kambario duris, tačiau tėtis uždaryti durų neleido ir suėmė jam už rankų. Tada jis pradėjo rėkti ir tėtis rėkė, tuomet į konfliktą įsikišo mama. Jis su mama norėjo išeiti iš namų ir važiuoti pas močiutę, todėl iš tėčio norėjo paimti automobilio raktus, kuriuos jis laikė rankoje. Norint iš jo paimti raktus vyko grumtynės, kurių metu mamai buvo padaryti įbrėžimai. Jis tėvo nemušė ir jam netrenkė. Taip pat nematė, kad mama būtų smūgiavusi tėvui į veidą. Įvykio metu jam ant rankos buvo uždėta langetė dėl ankščiau buvusio rankos lūžio, todėl tėčiui sugriebus už rankos, jam ją suskaudo. Po įvykio su tėvu nelabai bendrauja, tėvas dėl šio įvykio jo neatsiprašė.

Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvykio dieną vėlai vakare dukra su vaiku savo automobiliu atvažiavo pas ją nusiverkusi, su mėlynėmis, kraujosruvomis ant riešų. Jos anūkas atvažiavęs jautėsi blogai, verkė, pergyveno, bijojo. Atvažiavusi dukra pasakojo, kad parėjęs neblaivus vyras pradėjo šaukti, smurtavo, daugiau jokių smulkmenų nepasakojo.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. parodė, kad jos dukra L. Š. su savo vyru susituokė 2003 metais. Maždaug po 5 santuokos metų dukra pradėjo sakyti, kad jos vyras prieš ją smurtauja, dukra pas ją atvažiuodavo su savo vaikais miegoti, sakydavo, kad bijo būti namuose. Pati ne kartą ant jos kūno yra mačiusi mėlynes, ypač matydavo ant riešų raudonas kraujosruvas. Dukra sakė, kad ne kartą kvietė policiją. Taip pat sakė, kad ne kartą dėl triukšmo kaimynai kvietė policiją. Žentas jos akivaizdoje yra rėkęs ant sūnaus R., ant dukros ir ant jos pačios. Anūkas R. Š.prašydavo, kad mama išsiskirtų su tėvu. 2016-02-02 ji prižiūrėjo jaunesnįjį anūką A., kuris tuo metu sirgo. Vėlai vakare, apie 22.30 val., atvažiavo dukra L. su anūku R.. Pamačiusi dukrą ji iš karto suprato, kad įvyko konfliktas su vyru. Dukra verkė, buvo susijaudinusi. Anūkas R. taip pat buvo susijaudinęs. Dukra L. papasakojo, kad vyras pradėjo rėkauti, kad R. paprašius nustoti rėkti, jis puolė ant R., griebė R. už rankų ir sugriebė sulaužytą ranką. Taip pat pasakė, kad ir prieš ją smurtavo, suko jai rankas, jėga galvą lenkė žemyn. Jis visą laiką smurtavo prieš dukrą, vartojo alkoholį, todėl jai tai buvo ne naujiena. Dukra prieš tai du kartus su vyru skyrėsi, bet jis vis atsiprašydavo, o dukra jam atleisdavo. Dabar vyksta trečios skyrybos. Jos dukra iškentė daug fizinio, psichologinio smurto. Ji kreipėsi net pas psichologus. Toks žmogus kaip E. negali gyventi kartu su šeima, nes visa šeima kenčia nuo jo, visi jo bijo (b. l. 90-93).

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas, gyvena aukštu žemiau po kaltinamojo butu. Kaltinamasis pastoviai triukšmauja, yra ne kartą ėjęs jo raminti, kviesti policijos, kadangi girdėdavosi nuolatos riksmai, klyksmai, kaltinamojo žmonos ir vaikų riksmai, durų trankymas. Kaltinamasis į butą vesdavosi draugus. Klausdavo kaltinamojo žmonos kodėl ji nekviečia, tačiau ji paaiškindavo, kad kaltinamasis neleidžia arba kaltinamasis telefoną paima. Parodė, kad kaltinamasis yra agresyvus tik su žmona ir vaikais, o kai jis ateidavo raminti, tai kaltinamasis būdavo ramus.

Iš 2016-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 222/2016(03) matyti, kad L. Š. padarytas smulkus paviršinis odos nubrozdinimas kairės plaštakos IV piršto tiesiajame paviršiuje. Sužalojimas įgautas paveikus piršto sritį kietu bukabriauniu daiktu, galimai ir nagu. Apžiūros metu stebėtas odos nubrozdinimo gijimo laipsnis leidžia teigti, kad sužalojimas įgautas paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai ir apžiūrimosios nurodytu laiku, t. y. 2016-02-02 paros antroje pusėje. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Apklausiamas teisme kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino, patvirtino įvykio dieną konfliktavęs su žmona, tačiau neigė prieš ją smurtavęs. Kaltinamasis paaiškino, kad ryte su žmona buvo kalbėjęs, kad veš draugui į servisą tvarkyti mašiną, todėl pasiėmė automobilio raktelius ir įsidėjo į kišenę, tačiau žmona raktus norėjo atimti, o jų nedavus žmona trenkė kumščiu jam į veidą. Pamatęs, kad žmona nori jam trenkti antrą kartą, patraukė jos ranką ir nutempė ją į šalį. Vyresniojo sūnaus iš vis nelietė, jis tik gynėsi, kadangi ir sūnus jį puolė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais kaltinamojo argumentais ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Nors teisminio nagrinėjimo metu E. S. teigia, kad tik gynėsi nuo žmonos smūgio suimdamas jai už rankos bei nuo sūnaus puolimo, tačiau šis argumentas paneigtas nukentėjusiųjų L. Š. ir R. Š. parodymais, liudytojos V. L. parodymais, specialisto išvada. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų L. Š. ir R. Š. parodymai dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo visiškai tikslūs: pirmą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno L. Š. nurodė, kad pirmiausia konfliktas kilo tarp sūnaus ir kaltinamojo, kurio metu kaltinamasis pradėjo laužti rankas R. Š., o L. Š. bandant paimti pas kaltinamąjį esančius automobilio raktelius, kaltinamasis sugriebė jai už dešinės rankos ir pradėjo ją laužti bei sukti. Papildomai apklausiama L. Š. parodė, sūnus reikalaudamas, kad kaltinamasis nešauktų, norėjo uždaryti kambario duris ir jas stumtelėjo, tačiau kaltinamasis sugriebė sūnui už rankos, kuri buvo su langete. Ji puolė juos skirti. Jai bandant paimti iš kaltinamojo raktus, kaltinamasis jai suko rankas, stumdė, su alkūne galvą lenkė žemyn. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno R. Š. nurodė, kad jis norėjo uždaryti duris, tačiau kaltinamasis sugriebė jam už rankų ir pradėjo temti. Kadangi kairė ranka buvo lūžusi ir buvo įdėta langetę, ją jam labai skaudėjo. Po to, jis su mama norėjo išeiti iš namų, tačiau kaltinamasis jiems neleido, jis stumdė mamą, laužė jos rankas, ji norėjo iš jo atimti raktus. Papildomai apklausiamas R. Š. nurodė, kad konflikto metu tėvas jam sugriebė už abiejų rankų. Tuo metu jo kairioji ranka buvo lūžusi ir buvo įdėta į langetę, todėl, kai tėvas jam sugriebė, pajuto didelį skausmą kairėje rankoje. Teismo nuomone, nukentėjusieji pirminiuose parodymuose nenurodė visų tyrimui reikšmingų aplinkybių dėl savo būsenos įvykio metu, šoko, patirtų traumų. Nukentėjusieji antros apklausos metu bei nagrinėjant bylą teisme iš esmės nurodė tikslesnes įvykio aplinkybes. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo atnaujintas tik po metų nuo įvykio, tačiau nukentėjusieji ir po metų laiko po atnaujinto ikiteisminio tyrimo apklausų metų nurodė tas pačias aplinkybes. Taigi, iš esmės nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo analogiški ir nuoseklūs ir teismui nėra pagrindo jais netikėti.

Nors kaltinamasis E. S. neigia aplinkybę, kad įvykio vakarą nukentėjusiojo R. Š. kairė ranka buvo langetėje, tačiau šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiųjų parodymai bei baudžiamojoje byloje esantys medicininiai dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam R. Š. buvo sugriebta už rankų, iš kurių kairė buvo lūžusi ir nuėmus gipsą įdėta į langetę, teismui nėra pagrindo netikėti faktu, kad nukentėjusiajam R. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas kai kaltinamasis sugriebė jam už skaudančios rankos. Nukentėjusiajai L. Š. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei liudytojos V. L. parodymai. Nors minėta liudytoja tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jos apibūdinta nukentėjusiųjų R. Š. ir L. Š. tiek emocinė, tiek fizinė būklė, buvui iš karot po įvykio, patvirtina buvus fiziniam smurtui.

Kaltinamojo polinkį smurtauti taip pat patvirtina ir netiesioginis liudytojas P. P., kuris tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad kaltinamasis vartoja alkoholį, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų namuose nuolat girdėdavosi riksmai, klyksmai, žmonos ir vaikų verksmai, durų trankymas. Tokie liudytojo parodymai patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymus, kad kaltinamasis yra smurtavęs ir ankščiau, kad išgėręs tampa agresyvus, šūkauja visą naktį.

Nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai vertinami kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, todėl kaltinamojo E. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, nes sužalojimas buvo padarytas savo šeimos nariui, t. y., žmonai, o fizinis skausmas sukeltas mažamečiui sūnui.

Nusikaltimus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: sugriebdamas mažamečiui sūnui R. Š. už rankų ir jas tempdamas bei sugriebdamas sutuoktinei L. Š. už rankų ir sukdamas jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš šeimos narį bei mažametį sūnų ir taip žaloja žmonos sveikatą bei sukelia fizinį skausmą mažamečiui sūnui ir norėjo taip veikti.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.

Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad E. S. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus, tačiau ankščiau neteistas. E. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesigaili, nesijaučia blogai pasielgęs. Kaltinamasis baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant arešto bausmę, kuri turėtų būti pakankama priemonė jam padaryti išvadas dėl nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad nėra E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmės dydis skiriamas didesnis nei numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje arešto bausmės vidurkis. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu kaip sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. S. nusikalstamų veikų nukentėjusiajai L. Š. buvo padarytas smulkus paviršinis odos nubrozdinimas kairės plaštakos IV piršto tiesiajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o mažamečiui sūnui R. Š. sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo nukentėjusieji dėl kaltinamojo E. S. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016-02-04 nukentėjusioji L. Š. kreipėsi pagalbos į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinį dėl patiriamo psichologinio ir fizinio smurto nuo sutuoktinio E. S.. Nukentėjusiajai L. Š. buvo teikta psichologinė pagalba nuo 2016-02-04 iki 2017-07-18, nukentėjusiajam R. Š. psichologinė pagalba teikta nuo 2016-05-24 iki 2017-07-18, taip pat buvo teikiamos socialinio darbuotojo, psichologo ir teisininko paslaugos. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiųjų darbo ar socialiniais santykiais. Nukentėjusioji L. Š. nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jos darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos.

Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra vertinamos tik 2016 m. vasario 2 d. kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, o ne kaltinamojo elgesys ir iki nusikalstamų veikų padarymo dienos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir L. Š. priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S. (E. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. S. (E. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. S. sulaikymo laiko.

Arešto bausmę atlikti areštinėje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai L. Š. iš kaltinamojo E. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.