- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- eA-3196-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03379-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. K. (Z. K.) ir jos nepilnamečių vaikų V. K. (V. K.), N. K. (N. K.), M. K. (M. K.), M. K. (M. K.), atstovaujamų įstatyminės atstovės Z. K., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. ir jos nepilnamečių vaikų V. K., N. K., M. K., M. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės Z. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai Z. K. (toliau – ir pareiškėja) ir jos nepilnamečiai vaikai V. K., N. K., M. K., M. K. (toliau – ir vaikai), atstovaujami įstatyminės atstovės Z. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai), padavė teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-120 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Prieglobsčio prašymą grindė baime patirti persekiojimo veiksmus iš valdžios institucijų dėl jos vyrui sufabrikuotos bylos, t. y. jos sutuoktinis M. K. (M. K.) (toliau – ir sutuoktinis, vyras) (duomenys neskelbtini) yra paieškomas dėl (duomenys neskelbtini) (byla sufabrikuota, kadangi (duomenys neskelbtini) sutuoktinis neėmė), todėl ją ir jos įsūnį A. K. (A. K.) (toliau – ir įsūnis) periodiškai kviečia į apklausas, kuriose jai grasinama, fiziškai ir psichologiškai smurtaujama, tikslu išgauti informaciją apie vyro buvimo vietą bei priversti jį grįžti. Dėl vyro statuso (nusikaltėlis) yra neįleidžiama į (duomenys neskelbtini), dėl religijos ribojimų negali nešioti (duomenys neskelbtini) ir laisvai išpažinti savo tikėjimo, kartu negali ir savo vaikų auginti „(duomenys neskelbtini)“.
2.2. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos pasakojimą apie jos vyro paskelbtą paiešką bei su tuo susijusias aplinkybes (kvietimus į institucijas, kurios ieškojo jos vyro, ir su tuo susijusius raginimus vyrui grįžti), šią išvadą grįsdamas išimtinai ta aplinkybe, kad pareiškėjos vyro atžvilgiu priimtas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo yra neigiamas. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių (nurodytų aplinkybių) vertinimo principais. Ginčijame sprendime apskritai nebuvo vertinta, ar pareiškėjos pasakojimas dėl praeityje patirtų persekiojimo veiksmų (kviečia į apklausas, kuriose jai grasinama, fiziškai ir psichologiškai smurtaujama) yra labiau tikėtinas negu netikėtinas, kai tai yra vienas esminių prieglobsčio prašymo motyvų, pagrindžiančių baimės patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjos atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas bei jos paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje.
2.3. Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovo išvada, jog ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, pabrėždama, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nebus kankinama, su ja nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas. Yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Buvo įvertintas prieglobsčio prašytojos sutuoktinio pasakojimas apie jam naujai (duomenys neskelbtini) iškeltą bylą bei paskelbtą paiešką, jis buvo atmestas dėl pasakojimo trūkumų. Atlikus prieglobsčio prašytojos apklausą buvo identifikuoti papildomi pasakojimo trūkumai, kurie patvirtina anksčiau Departamento priimtą sprendimą, prieglobsčio prašytojos teiginiai apie jos vyro paskelbtą paiešką bei su tuo susijusias aplinkybes (kvietimus į institucijas, kurios ieškojo jos vyro ir su tuo susijusius raginimus vyrui grįžti) buvo atmesti ir nebuvo vertinami sprendžiant dėl prieglobsčio jai suteikimo.
3.2. Įvertinus prieglobsčio prašytojai bei jos vaikams gresiantį elgesį dėl (duomenys neskelbtini) dėvėjimo bei vaikų (duomenys neskelbtini) mokymo, buvo konstatuota, kad minėti ribojimai dėvėti (duomenys neskelbtini) bei su tuo susijęs elgesys nėra laikomi pakankamai rimti savo pobūdžiu, jog sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl neatitinka „persekiojimo“ veiksmų, taigi jų baimė patirti nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta, t. y. Departamentas laikė „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatą neįvykdyta.
3.3. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė (t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 str. 1 d. 1–2 p.), o įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.4. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punktu, vertinant prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina.
3.5. Atsakovas įvertinęs pareiškėjos vyro pasakojimą bei pateiktus dokumentus nustatė, kad vyro pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jam iškelta nauja baudžiamoji byla ir šalies mastu paskelbta paieška, nepasižymi pakankamu detalumu ir išsamumu, yra prieštaringas, paremtas trečiųjų asmenų, kurių pasakojimų neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminį informacijos šaltinį, nepatvirtinta kilmės šalies informacija, be to, vyro pateiktas dokumentas nelaikytinas autentišku, negali būti patvirtintas jo pateiktomis nuotraukomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėjos vyro pasakojimas apie naujai jam iškeltą baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) negrąžintos (duomenys neskelbtini), bylos esmę bei kilmės šalyje paskelbtos paieškos aplinkybes nėra laikomas nustatytu faktu ir buvo atmestas.
3.6. Sprendime pateiktas pareiškėjos apklausos vertinimas. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą, prieglobsčio prašytojos bei jos vyro pasakojimai apie jo atžvilgiu paskelbtą paiešką pasižymėjo rimtais trūkumais. Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai, pareiškėjos pasakojimai surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas išnagrinėjo ne tik pareiškėjos pasakojimą dėl jos vyro persekiojimo, tačiau ištyrė ir individualias su pareiškėja susijusias aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojai bei jos vaikams gresiančiu elgesiu dėl (duomenys neskelbtini) dėvėjimo bei vaikų religinio mokymo, ir nustatė, kad veiksmai, kuriuos patirtų prieglobsčio prašytoja grįžusi į kilmės valstybę, nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu, jog sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl neatitinka „persekiojimo“ veiksmų. Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo taip pat pagrįsta.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą suteikti jai ir jos vaikams prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teigdama, kad bijo patirti persekiojimo veiksmus iš valdžios institucijų dėl jos vyrui sufabrikuotos bylos, todėl ją ir jos įsūnį periodiškai kviečia į apklausas, kuriose jai grasinama, fiziškai ir psichologiškai smurtaujama, siekiant išgauti informaciją apie jos vyro buvimo vietą bei priversti jį grįžti. Papildomai nurodė, jog dėl vyro statuso (nusikaltėlis) yra neįleidžiama į (duomenys neskelbtini), dėl religijos ribojimų negali nešioti (duomenys neskelbtini) ir laisvai išpažinti savo tikėjimo, kartu negali ir savo vaikų auginti „(duomenys neskelbtini)“. Departamentas 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė Sprendimą kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai bei jos nepilnamečiams vaikams pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje numatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, ir nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams papildomos apsaugos, kadangi pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Sprendimu atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes įvertinus prieglobsčio prašytojos sutuoktinio pasakojimą apie jam naujai (duomenys neskelbtini) iškeltą bylą bei paskelbtą paiešką, jį atmetė dėl pasakojimo trūkumų, bei tai, kad atlikus prieglobsčio prašytojos apklausą buvo identifikuoti papildomi pasakojimo trūkumai, prieglobsčio prašytojos teiginiai apie jos vyro paskelbtą paiešką bei su tuo susijusias aplinkybes (kvietimus į institucijas, kurios ieškojo jos vyro, ir su tuo susijusius raginimus vyrui grįžti) buvo atmesti ir nebuvo vertinami sprendžiant dėl prieglobsčio jai suteikimo. Atsakovas įvertino pareiškėjai bei jos vaikams gresiantį elgesį dėl (duomenys neskelbtini) dėvėjimo bei vaikų (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, kad minėti ribojimai dėvėti (duomenys neskelbtini) bei su tuo susijęs elgesys nėra laikomi pakankamai rimti savo pobūdžiu, jog sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl neatitinka „persekiojimo“ veiksmų, taigi jų baimė patirti jo nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta, t. y. „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatą laikė neįvykdyta. Taip pat Sprendime konstatuota, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, o įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl nusprendė, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
6. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Aprašo 116.1.1 punktu, Konvencijos 1 straipsnio A dalimi (įtvirtinančia pabėgėlio taikymo nuostatas). Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu patikslino, jog prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo grindžia tik baime būti nepagrįstai persekiojama dėl to, kad jos vyras (duomenys neskelbtini) yra paieškomas dėl turimos (duomenys neskelbtini) (byla sufabrikuota, kadangi (duomenys neskelbtini) neėmė) ir dėl to pareiškėja patiria veiksmus (iškviečiama, sulaikoma ir raginama atvesti vyrą). Pabrėžė, kad jokių problemų dėl (duomenys neskelbtini) nešiojimo neturėjo, nes (duomenys neskelbtini) pareiškėja nenešiojo.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimus, apklausų metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo iš esmės yra grindžiamas aplinkybe, jog ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten būtų persekiojama dėl vyro paieškos, tačiau atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos vyro prieglobsčio prašymą, 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-48 nesuteikti prieglobsčio užsieniečiui. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – Liteko) esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjos vyras šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) ir šis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3522-331/2019 pareiškėjos vyro skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5415-520/2019 minėtą VAAT 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėti teismai pritarė Departamento išvadai, kad prieglobsčio prašytojos vyro pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) naujai jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl (duomenys neskelbtini) negrąžintos (duomenys neskelbtini) bei paskelbtą paiešką dėl pasakojimo trūkumų nelaikytinas nustatytu faktu, todėl jo nurodytas aplinkybes atmetė. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas vadovavosi LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas ne tik išnagrinėjo pareiškėjos pasakojimą dėl jos vyro persekiojimo, tačiau išnagrinėjo ir ištyrė ir individualias su pareiškėja susijusias aplinkybes. Atsakovas, priimdamas sprendimą, analizavo pareiškėjos pateiktą informaciją bei jos pasakojimą. Tai, kad atsakovas pareiškėjos pasakojimą įvertino kaip turintį trūkumų, prieštaringą bei nenuoseklų, nelaikytina, jog vertinimas nebuvo atliktas.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamento Sprendimas nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai. Rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjos grįžimo atveju ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjai negresia nei mirties bausmė, nei egzekucija, taigi Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos aplinkybės nenustatytos. Dėl pareiškėjos baimės būti kankinamai, ar kad su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar ji bus tokiu būdu baudžiama, teismas pabrėžė, kad tokie pareiškėjos nuogąstavimai turi būti pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neteisėtai atvyko į Lietuvą, be to, nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) jos gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba ji gali būti persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kad ji bus ten kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jos orumas, ar ji bus tokiu būdu baudžiama, taigi sprendimas išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) skundžiamam Sprendimui įsiteisėjus pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Įstatymo 126 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, teismas nurodė, jog atsakovas jai pagrįstai uždraudė dvejus metus nuo jos išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 2 d., Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka).
13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 111 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) 24 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie išvados, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą ir dėl perspėjimo apie pareiškėją įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
III.
14. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti VAAT 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija iš esmės tik atkartoja atsakovo padarytas išvadas. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos pasakojimą apie jos vyro paskelbtą paiešką bei su tuo susijusias aplinkybes (kvietimus į institucijas, kurios ieškojo jos vyro ir su tuo susijusius raginimus vyrui grįžti), šią išvadą grįsdamas išimtinai ta aplinkybe, kad pareiškėjos vyro atžvilgiu priimtas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo yra neigiamas. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių (nurodytų aplinkybių) vertinimo principais. Skundžiamame teismo sprendime ir atsakovo Sprendime apskritai nebuvo vertinta, ar pareiškėjos pasakojimas dėl praeityje patirtų persekiojimo veiksmų (kvietimas į apklausas, kuriose jai grasinama, fiziškai ir psichologiškai smurtaujama) yra labiau tikėtinas negu netikėtinas, kai tai yra vienas esminių prieglobsčio prašymo motyvų, pagrindžiančių baimės patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus pagrįstumą.
14.2. Vadovaujantis Aprašo 116 punktu, vertinant prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas (Įstatymo 83 str. 2 d.), t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.
14.3. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjos atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas bei jos paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje. Atsakovas nepagrįstai jos pasakojimą atmetė ir netaikė jam abejonės privilegijos (Įstatymo 83 str. 2 d., Aprašo 116 p.), taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus pareiškėjos pateiktų duomenų vertinimo. Tos aplinkybės, kurias ji nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas ir pirmosios instancijos teismas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Todėl šių išvadų pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tam pritarė, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą, prieglobsčio prašytojos bei jos vyro pasakojimai apie jo atžvilgiu paskelbtą paiešką pasižymėjo rimtais trūkumais. Atsižvelgiant į pareiškėjos apklausos metu suteiktą informaciją, Departamento vertinimu, buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas apie jos sutuoktiniui paskelbtą paiešką bei su tuo susijusias aplinkybes yra labiau netikėtinas nei tikėtinas, todėl buvo atmestas ir nebuvo vertinamas sprendžiant dėl prieglobsčio jai suteikimo. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentais, įvertino pareiškėjos pasakojimus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Departamentas išnagrinėjo ne tik pareiškėjos pasakojimą dėl jos vyro persekiojimo, tačiau ištyrė ir individualias su pareiškėja susijusias aplinkybes su prieglobsčio prašytojai bei jos vaikams gresiančiu elgesiu dėl (duomenys neskelbtini) dėvėjimo bei vaikų (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad veiksmai, kuriuos patirtų prieglobsčio prašytoja grįžusi į kilmės valstybę, nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl neatitinka „persekiojimo“ veiksmų. Prieglobsčio prašytojai gresiantis elgesys savo intensyvumu ir stiprumu nelaikytinas žeminančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio kontekste, todėl tai nelaikoma persekiojimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
17. Pareiškėjai prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
18. Apeliacijos dalykas – VAAT 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimus, apklausų metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, Įstatymo, Aprašo ir Konvencijos nuostatas, taip pat vadovaudamasis LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5415-520/2019 nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu vertinimu dėl pareiškėjos vyro persekiojimo dėl jo (duomenys neskelbtini), sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime ir atsakovo Sprendime apskritai nebuvo vertinta, ar pareiškėjos pasakojimas dėl praeityje patirtų persekiojimo veiksmų (kvietimas į apklausas, kuriose jai grasinama, fiziškai ir psichologiškai smurtaujama) yra labiau tikėtinas negu netikėtinas, kai tai yra vienas esminių prieglobsčio prašymo motyvų, pagrindžiančių baimės patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus pagrįstumą. Pabrėžia, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjos pasakojimą atmetė ir netaikė jam abejonės privilegijos, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus pareiškėjos pateiktų duomenų vertinimo.
20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
21. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
22. LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).
23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
25. Pareiškėja prašymą suteikti jai ir jos vaikams prieglobstį grindė tuo, kad jos vyras (duomenys neskelbtini) yra paieškomas dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl to ji yra kankinama. Pareiškėja prašymą taip pat grindė tuo, kad ji ir vaikai patirs persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) ribojimų, tačiau teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikslino, jog prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo grindžia tik baime būti nepagrįstai persekiojama dėl to, kad jos vyras (duomenys neskelbtini) yra paieškomas dėl turimos (duomenys neskelbtini) (byla sufabrikuota, kadangi (duomenys neskelbtini) neėmė) ir dėl to pareiškėja patiria veiksmus (iškviečiama, sulaikoma ir raginama atvesti vyrą). Taigi pareiškėja tariamos grėsmes nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu ir teismo posėdžio metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo (taip pat ir Departamento) padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Atsižvelgus į tai, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjos sutuoktinio pasakojimą apie jam naujai (duomenys neskelbtini) iškeltą baudžiamąją bylą dėl (duomenys neskelbtini) bei paskelbtą paiešką, 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (15/6-15)12PR-48 dėl patikimumo stokos atmetė šį faktą dėl pasakojimo trūkumų (LVAT 2019 m. spalio 23 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5415-520/2019 pagal pareiškėjos vyro apeliacinį skundą dėl VAAT 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, šis Departamento 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas įsiteisėjo), bei į tai, kad atlikus pareiškėjos apklausą buvo identifikuoti papildomi pasakojimo trūkumai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos teiginiai apie jos vyro paskelbtą paiešką bei su tuo susijusias aplinkybes (kvietimus į institucijas, kurios ieškojo jos vyro ir su tuo susijusius raginimus vyrui grįžti) nėra labiau tikėtini, nei netikėtini.
27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pabrėžia, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį jai ir jos vaikams išnagrinėti, o Departamento atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Departamentas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti abejonės privilegiją, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 116 punkte numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. pareiškėjos pasakojimas buvo nenuoseklus ir prieštaringas, dėl ko negali būti vertinamas kaip patikimas.
28. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas ne tik išnagrinėjo pareiškėjos pasakojimą dėl jos vyro persekiojimo, tačiau, be to, išnagrinėjo ir ištyrė individualias su pareiškėja susijusias aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti Nutarties 14.1 punkte, vertinami kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir posėdžio metu patikslintus argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. tinkamai laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
29. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjos paaiškinimus), konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog ji ir jos vaikai atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Nenustatęs, kad pareiškėjai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Departamentas pagrįstai atsisakė jiems suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
30. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai galėtų būti kankinami, su jais galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jų orumas arba jie galėtų būti tokiu būdu baudžiami. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojoms turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Z. K. (Z. K.) ir jos nepilnamečių vaikų V. K. (V. K.), N. K. (N. K.), M. K. (M. K.), M. K. (M. K.), atstovaujamų įstatyminės atstovės Z. K., apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.