Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Aidai Dailydienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vladui Incui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008-03-05 apeliacinį skundą Nr. AS-02-08 dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. V., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus m., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. Balninkų k., Nemunaičio sen., Alytaus r., teistas, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant S. V. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S.V. nuteistas už tai, kad 2006-06-18 apie 22.00 val. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime pagrobė svetimą turtą – O. V. sodybos daržinėje laikomą nukentėjusiam A. V. priklausantį automobilį „VW LT 45“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) – 2500Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam A. V. 2500 litų turtinę žalą.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistojo S. V. atžvilgiu priimtą nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuteistajam, pritaikant LR BK 75 str., atidėjimo. Skunde nurodoma, jog teismo išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be S. V. realaus bausmės atlikimo nepagrįstos, nes svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes: įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Skunde nurodoma, kad savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pagrobtas automobilis priklausė artimam giminaičiui – nuteistojo dėdei, nukentėjęs atleido kaltininkui, nusikaltimu nesukelta sunkių pasekmių, reali žala nukentėjusiam nepadaryta, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors anksčiau teistas, tačiau paskutiniai nusikaltimai yra neatsargūs, gyvena kaime su senyvo amžiaus močiute, kuriai padeda nudirbti ūkio darbus. Skunde teigiama, kad nors teismas teisingai konstatavo, kad kaltininkui skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto arešto bausmės atidėjimo metu, turėdamas neišnykusius teistumus, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, taikydamas LR BK 75 str. ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą. Skunde pažymima, kad nuteistasis yra tris kartus teistas, pirmą kartą padarė tyčinį nusikaltimą – plėšimą, teistumui neišnykus padarė dar 2 nusikalstamas veikas, paskutinę veiką bausmės atidėjimo metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltininkas linkęs nusikalsti ir bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės. Teismas neatsižvelgė į nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas dėl kaltininko asmenybės. Skunde nurodoma, kad iš bylos medžiagos – liudytojos kaltininko močiutės O. V. parodymų – matyti, kad nuteistasis suplanavo nusikalstamą veiką, iš anksto paėmė automobilio užvedimo raktelį, O. V. reikalaujant jo neatidavė, jos nepaklausė, bandant jį sulaikyti ir atkalbėti nuo automobilio pagrobimo. Skunde nurodoma, kad kaltininkas po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo niekur nedirbo, savo kaltės nepripažino. Nors teismas pripažino, kad kaltininkas gyvena su močiute, tačiau O. V. nurodė, kad S. V. pas ją pastoviai negyvena, tik būna po kelias dienas. Teismas neteisingai konstatavo, kad nusikaltimu nesukelta sunkių pasekmių, reali žala nepadaryta ne dėl kaltininko veiksmų, o dėl to, kad jo tėvas, praėjus neilgam laiko tarpui po nusikaltimo padarymo, surado pagrobtą automobilį ir jį paėmė iš kaltininko.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai S. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Bausmė S. V. yra paskirta teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip bauda, areštas ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nuteistasis S. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), šį nusikaltimą padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, teismo tinkamai buvo atsižvelgta į tai, kad S. V. nusikalstamas veikas daro sistemingai, yra teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto teistumui neišnykus, nedirba. Pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, jog švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to jam paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertinęs visas aplinkybes paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, taip pat tinkamai pritaikė bausmės vykdymo atidėjimą, tikintis, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bet skiriant nuteistajam griežtus įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pažymėtina, kad BK 75 str. nenumato reikalavimo, kad asmuo šia bausme būtų nuteistas pirmą kartą. Pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai, yra pakankamas. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas lemia tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. T.y. skiriant bausmę už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui parenkant bausmę. Tokiu atveju teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad automobilis priklausė artimam giminaičiui – nuteistojo dėdei, taip pat į tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam, nusikaltimo padarymu nesukėlė sunkių pasekmių, reali žala nukentėjusiam nepadaryta, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors anksčiau teistas, bet paskutiniai jo įvykdyti nusikaltimai yra neatsargūs, gyvena kaime su senyvo amžiaus močiute, kuriai padeda nudirbti ūkio darbus. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad S. V. paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.