Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas: 1) 2009-08-21 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 286 str. 4 mėn. viešųjų darbų po 25 val. per mėnesį; 2009-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 4 mėn. viešųjų darbų pakeisti į 13 parų arešto; 2) 2010-03-05 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., 155 str. 1 d., 63 str. 2 m. laisvės atėmimu, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kaltinamas pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2012-02-27 apie 14.30 val. Šiaulių mieste, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, grasino nužudyti nukentėjusiąją, savo buvusią žmoną, I. J., sakydamas, kad jai liko mažai gyventi, kad užmuš, gniaužydamas prieš ją rankų kumščius, nukentėjusiajai I. J. užsidarius bute, spirdamas kelis kartu į buto laukujes duris, tokiu savo elgesiu sudarė I. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

R. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-02-27 užėjęs pas draugą išgėrė. Ėjo pro buvusios žmonos namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir užėjo pas ją pakalbėti. Duris atidarė uošvienė, kuri pakvietė prie durų buvusią žmoną. Bekalbant kilo konfliktas. Žmona įbėgo į butą, uždarė ir užrakino duris, jis spyrė į duris kelis kartus, jai grasino. Pakalbėti norėjo dėl dukters. Pareiškime parašyta tiesa. Savo elgesį vertina blogai. Teistas buvo dėl to paties. Žmonos atsiprašė, gailisi. Supranta, kad tai padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Jis stengiasi su buvusia žmona nebendrauti. Norėjo įsidarbinti, padėti dukrai. Turi du vaikus: sūnus 21 metų, dukrai beveik 16 metų. Pas nukentėjusiąją vyko vedamas gerų norų. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdė, lankosi pataisos inspekcijoje. Smurtinį elgesį keičiančioje programoje nedalyvavo, nes niekas nekvietė, nepaaiškino. Nuoširdžiai gailisi. Dės pastangas, kad taip nebebūtų. Jam padeda mama. Jis pas ją dažnai būna, nes ir jai reikalinga pagalba. Mama 1 grupės invalidė. Su dukra susitinka, jai padeda kiek gali. Su buvusia žmona pasikalbėti norėjo dėl dukros, tačiau pokalbis nepavyko. Išvadas padarė. Dėl darbo į UAB (duomenys neskelbtini) nuvykti turėjo 2012-02-29, pradėti dirbti šaltkalviu nuo 2012-03-01.

Nukentėjusioji I. J. teisme parodė, jog pareiškime parašyta tiesa. Mama ją pakvietė, prie buto durų atėjus buvusiam vyrui. Kalbėjo laiptinės aikštelėje. Apie vaikus buvęs vyras neklausė. Tik klausė, ar ji laiminga, kad sugriovė gyvenimą. Išsakyti žodžiai buvo „sterva, kurva, padla, užmušiu“. Ji išsigando. Į policiją yra kreipusis daug kartų. Ji jam blogo nelinkėjo, juo tikėjo. Su vaikais jam bendrauti nedraudė. Jis jai sakė „aš išeisiu ir vis tiek tave užmušiu“. Vaikai gyvena su ja. Prie jų išlaikymo jis neprisideda. Ar jį reikia izoliuoti, nežino. Ji jam atleidžia, tegul tik palieka ją ramybėje. Konfliktą matė sūnus ir priešais duris gyvenanti kaimynė. Kaimynei kojos amputuotos, ji vaikšto su protezais. Žiemą į lauką neišeina. Mano, kad dalyvaudamas smurtinį elgesį keičiančiose programose jos buvęs vyras galėtų pasitaisyti.

Liudytoja Z. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, nes nebuvo galimybės jos iškviesti į teismo posėdį dėl fizinės negalios, o proceso dalyviai sutiko, kad būtų tik pagarsinti jos parodymai; ji parodė, kad būdama 2012-02-27 namuose apie 14.30 val. išgirdo laiptinėje triukšmą ir per durų akutę pamatė laiptinėje I. J. ir R. J. bei girdėjo kaip R. J. šaukė „užmušiu“, matė kaip I. J. skubiai įėjo į butą, o R. J. dar spyrė į duris. Ji, atidariusi duris, R. J. pasakė – ką tu darai? Jis nieko nesakęs nuėjo (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

2012-02-27 I. J. protokolu-pareiškimu, kuriuo ji pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 2);2012-02-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-7).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo R. J. visiškas prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios I. J. ir liudytojos Z. J. nuoseklūs parodymai neginčijamai patvirtina, jog R. J. 2012-02-27 apie 14.30 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, grasino nužudyti nukentėjusiąją, savo buvusią žmoną, I. J., sakydamas, kad jai liko mažai gyventi, kad užmuš, gniaužydamas prieš ją rankų kumščius, nukentėjusiajai I. J. užsidarius bute, spirdamas kelis kartu į buto laukujes duris, tokiu savo elgesiu sudarė I. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad R. J. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamojo R. J. veiksmai prieš nukentėjusiąją I. J. atitinka baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos – grasinimo nužudyti – sudėties požymius. Byloje nustatyta, jog R. J. grasinimai buvo išsakyti konkrečiam asmeniui, t. y. I. J., ir jie buvo realūs. Nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, grasinančiojo (R. J.) ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimai bus realiai įgyvendinti. R. J., sakydamas I. J., jog jai liko mažai gyventi, užmuš, siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai I. J., jog grasinimas bus realizuotas. Darydamas minėtus veiksmus, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir, tai suvokdamas, norėjo veikti atitinkamu būdu, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas R. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes. R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 25-26), išnagrinėjus bylą nustatyta, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. J. buvo baustas administracine tvarka (b. l. 38-41), nedirba (b. l. 44), registruotas darbo biržoje (b. l. 45), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 36). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. J. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį, artimą sankcijos minimumui, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2010-03-05 Šiaulių m. apylinkės teismo paskirta neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė R. J. skirtina 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas R. J. laikymo sulaikymo laikas nuo 2012-02-28 14.50 val. iki 2012-03-01, dvi paros.

R. J. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-157/2010). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog R. J. po šio nusikaltimo padarymo, turimais duomenimis, daugiau nėra įvykdęs jokių nusikalstamų veikų, ikiteisminių tyrimų, pradėtų jo atžvilgiu, nėra, šiuo metu yra užsiregistravęs Lietuvos darbo biržoje ir siekia būti įdarbintas, savo veiksmus įvertino kritiškai, didelės žalos savo neteisėtais veiksmais nepadarė, be to, duomenų apie ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų neįvykdymą, nėra, LR BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą, nes minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Taip pat, teismo nuomone, atidedant R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.) bei nemokamus darbus (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010-03-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę R. J. skirti 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikymo sulaikymo laiką nuo 2012-02-28 14.50 val. iki 2012-03-01, dvi paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymą R. J. atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str., R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant jas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų darbų kas mėnesį.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.