- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 1-195-836/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00525-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Kaltinamasis
- N. B.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Irmai Arlauskienei, dalyvaujant prokurorui N. Gružauskui, nukentėjusiajai G. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-05-25 Kauno apygardos teismo pagal BK 260 str. 2 d.-2 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B., 2011-06-04 apie 03.30 val. Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, spyrė į G. S. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, taip tyčia sulaužė 300 litų bendros vertės durų atraktus ir durų staktą bei sudaužė G. S. priklausantį, koridoriuje stovėjusį 30 litų vertės šviestuvą, taip sutrikdė G. S. rimtį bei sugadino nedidelės 330 litų vertės - G. S. priklausantį turtą.
Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011-06-03 d. vakare, buvo (duomenys neskelbtini) kaime, pas dėdę. Atvažiavęs su motoroleriu pas draugą, paliko jį prie laiptinės, po pusvalandžio, apie 20.30 val., išėjęs su R. parūkyti, motorolerio nerado. Motorolerį rado už namo kampo, bet jis buvo apgadintas, sudaužytas spidometras, nutrauktas veidrodėlis ir atjungti laidai. Vaikščiojo su R. po kaimą ir ieškojo kas galėjo taip padaryti. R. pasakė, kad lyg žino kas galėjo tai padaryti ir paminėjo pravardę „Ž.“, parodė jo namą. Apie 3 val. nakties jis su R. ir M. ėjo ieškoti to asmens. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį namą, antrą laiptinę, į trečią aukštą, namo numerio nežino. M. liko antrame aukšte, o jis su R. nuėjo prie durų. Jis su R. pabeldė į duris, bet niekas durų neatidarė. Supykęs dėl savo sugadinto motorolerio ir kad niekas neįsileidžia, spyrė vieną kartą į duris ir jos išlūžo. Nuo spyrio durys atsidarė, pasigirdo stiklo dūžis, sudužo šviestuvas. Įėjęs į vidų matė sudaužytą šviestuvą, gulintį ant žemės. R. nieko nedaužė, bet įėjo kartu į butą. Bute iš kambario išėjo nepažįstama moteris, kurios klausė kur jos sūnus. Moteris atsakė, kad sūnaus nėra namie ir iškvies policiją. Tada jis su draugais išėjo namo. Įvykio metu buvo blaivus, dėl motorolerio sugadinimo niekur nesikreipė, susitvarkė jį pats. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, susitarė dėl turtinės žalos dydžio ir atlygino jai 200 Lt turtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. B. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji G. S. parodė, kad gyvena Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) miestelyje. 2011-06-04 d. apie 3.30 val. būdama namuose išgirdo trenksmą ir atsikėlė iš lovos. Buto durys buvo išlaužtos ir sudužęs šviestuvas, žalą įvertino 330 Lt. Kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė jos ir jos šeimos rimtį, dėl to ji labai išsigando. Kadangi kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleidžia, atlygino jai 200 Lt padarytos turtinės žalos, ji nuo likusios civilinio ieškinio dalies dėl 130 Lt atsisako, pretenzijų kaltinamajam neturi.
Iš byloje esančio liudytojo V. G. apklausos protokolo matyti, kad 2011-06-04, naktį laikotarpyje nuo 2-3 val. jis būdamas namuose pabudo nuo trenksmo, riksmo ir stiklo dūžių. Iš riksmo suprato, kad kažkas vyksta pas G. S. bute. Laiptinėje girdėjo vyriškus balsus (b.l. 18-19).
Iš byloje esančio liudytojo R. M. apklausos protokolo matyti, kad 2011-06-03 apie 18-19 val., jis buvo su draugu P. jo namų kieme Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) mstl. Maždaug už pusvalandžio prie jų su motoroleriu atvažiavo pažįstamas N., kuris gyvena Kaune. Jis motorolerį paliko P. kieme. Nuėjo pas K.. Apie 2 val., N. pasakė, kad važiuos į namus, todėl visi išėjo į kiemą. Pamatė, kad N. motoroleris stovi prie namo kampo, buvo nulaužtas motorolerio veidrodėlis ir sudaužytas spidometro stikliukas. N. labai supyko, todėl nusprendė surasti kas tai padarė. Jis, M. ir N. ėjo į kaimą ieškoti kas sugadino N. motorolerį. Kažkuris iš jų pasakė, kad motoroleri galimai galėjo sugadinti „Ž."', t.y. J. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tuomet nusprendė nueiti pas „Ž." į namus ir viską išsiaiškinti. Apie 2.30 val. pas „Ž." ėjo jis, M. ir N.. Jis pabeldė į duris, bet durų niekas neatidarė. Tuomet N. koja spyrė į buto duris, kurios nuo smūgio atsidarė. N. įėjo pro duris į koridorių, iš kambario išėjo „Ž." mama, ji pasakė, kad sūnaus nėra namuose ir kad iškvies policiją, todėl visi iškart pabėgo (b.l. 25).
Iš byloje esančio liudytojo J. S. apklausos protokolo matyti, kad 2011-06-04 d. apie 3.30 val. jis būdamas namuose pabudo nuo trenksmo, suprato, kad kažkas išlaužė duris. Koridoriuje girdėjo R. M. balsą. Vaikinai mamos klausė kur Ž., (Ž. t.y. jo pravardė). Jai atsakius, kad nėra namie ir kvies policiją vaikinai pabėgo. Jis jokio motorolerio negadino (b.l.32-33).
Iš byloje esančio liudytojo M. A. apklausos protokolo matyti, kad jis 2011-06-03 apie 19-20 val., buvo su R. M. ir E. P. miestelio centre ir kalbėjosi. Prie jų su motoroleriu atvažiavo iš matymo pažįstamas N.. Apie 24 val., visi nuėjo pas V. K. į namus. N. prie namo laiptinės paliko savo motorolerį. Apie 2 val. kai išėjo į kiemą parūkyti, pamatė, kad nėra N. motorolerio, motorolerį surado prie namo kampo, matė, kad nulaužtas motorolerio veidrodėlis ir sudaužytas spidometro stikliukas. N. supyko, norėjo surasti kas tai padarė. Kažkuris iš jų pasakė, kad motorolerį galėjo sugadinti „Ž."', t.y. Jogaila, kuris gyvena Kėdainių r„ (duomenys neskelbtini). Apie 2.30-3.00 val. jis, R. ir N. nuėjo pas „Ž.". Girdėjo, kaip kažkuris pasibeldė į duris, po to kažkuris spyrė į buto duris ir jos atsidarė. R. ar N. klausė kur yra „Ž.". Išgirdo kaip „Ž." mama pasakė, kad jo nėra ir, kad kvies policiją. Tuomet jis iškart išbėgo iš laiptinės, paskui jį išbėgo R. su N. (b.l.34).
Parodymų patikrinimo vietoje metu N. B. patvirtino savo parodymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas kur, kaip ir kokiomis aplinkybėmis išdaužė duris ir šviestuvą (b.l. 42-45).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) mstl., Kėdainių r. (b. l. 4-10).
Kaltinamajame akte neteisingai nurodyta, nusikaltimo padarymo vieta Kėdainių r., Šėtos mstl. Paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) mstl., padarė nusikalstamą veiką. Todėl šis kaltinimo netikslumas taisomas, nekeičiant kaltinimo esmės.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje, Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo jis siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, be svarbios priežasties, tyčia spyrė į G. S. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, taip tyčia sulaužė durų atraktus ir durų staktą bei sudaužė G. S. priklausantį, koridoriuje stovėjusį šviestuvą, tuo padarydamas G. S. turtinę žalą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kaip viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 284 str.1 d.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.
Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 3 p.) jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d. ), nusikaltimas padarytas tyčia, nukreiptas prieš viešąją tvarką, žmonių rimtį, N. B. teistas vieną kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b.l.49); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.61-92), dirba (b.l.64). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti kad kaltinamasis N. B. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, yra linkęs nusikalsti, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, dirba, kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis ir darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidedant bei įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Kaltinamajam sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2010-05-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.
Kaltinamajam N. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.46-47), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai –įvykio vietos apžiūros metu paimtas avalynės pėdsako fragmentas pridėtas prie bylos (b.l.6), palikti saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b ) pap., 64 str. 1 d., 3 d., skirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2010-05-25 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 2 d. skirta bausme, laisvės apribojimą pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 4 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai - avalynės pėdsako fragmentą, esantį byloje palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.