Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-717-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
1-717-929/2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02203-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
V. I.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė, Petras Prijalgauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-717-929/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02203-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.; 1.2.4.8.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajam A. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,nukentėjusiajam V. I.,jo atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2007-10-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėn. neatlygintinai dirbti 15 val. visuomenės labui; 2) 2008-01-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinus, paskirta 7 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 28 val. visuomenės labui. Šią bausmę subendrinus su 2007-10-25 teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 8 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 28 val. visuomenės labui; 3) 2008-02-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d.,178 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 259 str. 1 d, 259 str. 1 d., 178 str. 1d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2012-09-02 apie 16.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Vilniuje prie spaudos kiosko, esančio prie Šeškinės g. 59, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sukėlė konfliktą, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. I. į veidą, taip V. I. padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį, tuo pastarajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tiksliai laiko nepamena, rugsėjo mėnesį, namuose su tėvu išgėrė butelį degtinės ir nuėjo į kioską nusipirkti cigarečių. Ten pamatė ant suolelio sėdinčius M. S. ir J. K., prisėdo šalia jų, visi parūkė, visi buvo neblaivūs. Pasėdėjo 20-30 minučių. Tada atėjo du jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš jų – V. I. (tuo metu nežinojo jo vardo ir pavardės, nepažinojo jo) sudavė J. K. į galvą su koja, ir kaip vėliau sužinojo - sulaužė nosį, o kitas, nepažįstamas asmuo, kumščiu sudavė į antakį M. S. ir jį prakirto. J. nukrito nuo suolelio. V. I. jam irgi norėjo smogti su koja, tačiau jis užsidengė ranka ir gavo smūgį į krūtinės ląstos sritį, ten buvo mėlynė. Tada jis vieną kartą smogė kumščiu nukentėjusiajam V. I. į galvą, į smilkinį. Nepastebėjo, ar išmušė jam dantis, nes nežiūrėjo į jo veidą. Nukentėjusysis net nenukrito. Jis nuėjo maždaug 6 metrų atstumu nuo jų ir atsisėdo ant suolelio. Antras vaikinas pasakė: „tuoj jums bus“. Tuo viskas pasibaigė. Jis dar nuėjo į krūmus savo reikalais, po to irgi atsisėdo ant suolelio, daugiau jokių konfliktų nebuvo. Tie asmenys asmenys, suduodami smūgius, nieko nesakė. Jie tiems asmenims negrasino, sėdėjo ramiai. Keiksmažodžių nukentėjusiojo atžvilgiu nevartoj. Jie ėjo iš parduotuvės, kur visada stovi apie 10 žmonių ir prašo pinigų. Gal nukentėjusiajam jau prie parduotuvės sulaužė žandikaulį. Suprato, kad jie norėjo išlieti pyktį. Policiją iškvietė antras, jam nepažįstamas, asmuo. Jis buvo kartu su V. I.. Kadangi jis pasakė: „tuoj jums bus“ ir nubėgo prie kiosko, tai galimai jis iškvietė policiją. Dėl patirtų sužalojimų nesikreipė į medicinos įstaigas. J. sakė, kad niekam neturi pretenzijų, jis irgi nesikreipė į gydytojus. Lauke daugiau nieko nebuvo. Įvykio metu jautėsi neblaivus, jo pažįstami, su kuriais kartu sėdėjo, irgi buvo išgėrę. Tai metėsi iš jų elgesio, kalbėsenos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. paaiškino, kad jie su kaltinamuoju A. P. yra kaimynai. Tikslaus laiko nepamena, galimai rugsėjo antrą dieną, ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, prieš tai visą naktį gėrė. Prie parduotuvės dar išgėrė, ten sutiko J. K. ir A. Visi prisėdo ant suolelio prie namo, šalia spaudos kiosko. Vėliau prie jų priėjo du vyrai, kurių nepažinojo. Girdėjo, kad jie iš Fabijoniškių. Neprisimena, ar tie vyrai dar kažką sakė. Negali pasakyti, kas įvyko. Nematė, kad A. mušėsi su kažkuo, žino, kad buvo muštynės, bet nežino, kas jas pradėjo. Neprisimena, ar jį kas nors mušė, žaizda buvo, tačiau negali pasakyti, kas jam sudavė, buvo labai girtas, nustatytas 3 promilių girtumas. Negali pasakyti, ar sėdėdami ant suoliuko gėrė alkoholį. Matė, kad J. K. bėgo kraujas iš nosies, bet negali pasakyti dėl kokios priežasties. Nepastebėjo, kad A. būtų padaryti sužalojimai. Prisimena, kad atvažiavo policijos ekipažas. Nepamena, ar J. tuo metu buvo su jais, girdėjo, kad policijos pareigūnai pasakė, kad jis labai girtas ir nuvežė juos į nuovadą. A. jam nieko apie įvykį nepasakojo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, jie gyvena vienoje laiptinėje. Tą dieną, t.y. rugsėjo 2, su buvusiu bendradarbiu kavinėje išgėrė po 150 gramų degtinės „Starka“ ir po bokalą alaus. Po to, eidamas namo, sutiko kaimynus A. ir M. Jie sėdėjo ant suoliuko prie 59 namo. Prisėdo prie jų, jokio alkoholio nematė. Vėliau išgirdo triukšmą, garsus, panašius į muštynių. Prieš tai jokių muštynių su A. nebuvo. Prie jo jie nesimušė. Negali pasakyti, dėl ko ginčijosi vyrai, galimai kažkas keikėsi. Prie jo priėjo aukštesnis už jį vyriškis, jis vilkėjo neužsegtą striukę, galimai džinsinę, mėlynos spalvos. Jis atsistojo ir tas žmogus iš karto sudavė jam vieną smūgį iš kairės kojos į nosį, nuo kurio jis nukrito. Nežino dėl ko jam sudavė. Gal jie pagalvojo, kad nori muštis, kadangi atsistojo. Žmogus, sudavęs smūgį, nieko nesakė. Kai atsikėlė, iš nosies bėgo kraujas. Ant suoliuko sėdėjo M. ir A. Tada jis nuėjo namo, tačiau jį pasivijo policininkas, paklausė, ar rašys pareiškimą, ar žino, kas jam sudavė. Negali pasakyti, ar tai tas pats policininkas, kuris sulaikė A. ir M. Pasakė, kad nerašys, kadangi nežino, kas jam sudavė. Kas vyko toliau – nežino. Buvo išgėręs, todėl gali neprisiminti visų smulkmenų po patirto smūgio. Vėliau jam M. pasakojo, kad jie sėdėjo trise, kai prie jų priėjo du vyrai, tačiau jis matė tik vieną. M. sakė, kad pats nieko neprisimena. Vėliau klausė A., gal jis pažįsta vyrus. Jis pasakė, kad jų nepažįsta, jie priėjo iš už namo ir pradėjo kabinėtis. A. sakė, kad po to, kai vienas vyras sudavė jam (t. y. liudytojui), jis pradėjo su jais muštis, t.y. užstojo liudytoją. Muštynių metu vienam vyrui sudavė ir sulaužė nosį ar žandikaulį. A. jam pasakė, kad sulaužė vyrui žandikaulį, praėjus savaitei po įvykio. Pirmą kartą šią aplinkybę jam pasakė M. M. žinojo, kadangi buvo kartu nuvežtas į policiją, o gal jam papasakojo A. Iš kur A. žinojo, kad sulaužė vyrui žandikaulį, nežino. A. sakė, kad sudavė su ranka. Jis nematė, kaip A. sudavė smūgį. Kaltinamasis jam nesakė, kad muštynių metu patyrė sužalojimus. Kai atvyko policijos pareigūnai, jo įvykio vietoje nebuvo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. I. parodė, kad 2012-09-02 išsinuomojo butą kartu su P. V., išgėrė alaus ir išėjo pasivaikščioti. Nusipirko dar alaus, prisėdo ant suoliuko prie parduotuvės „Visą parą“. Pamatė, kad netoliese ant suoliuko sėdėjo du žmonės, o trečias žmogus buvo pargriautas. Su P. nuėjo pažiūrėti dėl ko tie žmonės susimušė. Jie buvo trise. Vienas iš tų asmenų buvo kaltinamasis, o kitų nepažįsta. Kaltinamasis paklausė, kur jis gyvena ir pasakė, kad pats yra vietinis. P. V. paklausė jų kodėl pargriovė žmogų ant žemės, tada jie tarpusavyje pradėjo bartis, kilo triukšmas. Jis tuo metu nuėjo į šoną, kad vyrai pakalbėtų išsiaiškintų, nieko nedarė, iš viso tylėjo, pagalvojo, pakalbės kaip vyrai ir viskas baigsis, nieko blogo neįtarė. Žmogus, kuris gulėjo ant žemės, vėliau ant suoliuko atsisėdo, o kiti P. V. nusivijo iki kelio. Jis tuo metu atsisėdo ant suoliuko, manė palauks P. ir grįš namo, nes raktų neturėjo. Nežino, kur vėliau dingo ant gretimo suoliuko sėdėjęs kitas asmuo. Paskui kaltinamasis su kitu asmeniu grįžo atgal. P. negrįžo, nežino, kur jis dingo. Kai sugrįžo, kaltinamasis buvo piktas, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais ir pradėjo jį mušti, sudavė jam tris smūgius dešine ranka – į žandikaulį, į akį ir į galvos sritį. Kai mušė, jis sėdėjo ant suoliuko. Nesigynė nuo smūgių, nesikeikė. Pajuto, kad lūžo žandikaulis, nes pasidarė karšta ir kraujo pilna burna. Su kaltinamuoju nesiginčijo ir nesibarė, nei vienam iš buvusių asmenų smūgių nesudavė, net rankos nebuvo pakėlęs. Nežino dėl ko kilo konfliktas, gal tie žmonės supyko, kad P. V. jų paklausė dėl gulinčio asmens. Kaltinamojo draugas, kuris tuo metu stovėjo šalia, pamatė, kad jam blogai, pradėjo jį ginti. Pasakė, kad baigtų, gana mušti. Po to atvažiavo policija. Jis pats policijos nekvietė. Policininkams jis parodė kaltinamąjį, policija jį nuvežė į nuovadą ir iškvietė greitąją pagalbą. Po to jį nuvežė į ligoninę Žalgirio gatvėje, paguldė tiesiai ant operacinio stalo, pasakė, kad sulaužytas žandikaulis. Buvo išmuštas dantis, mėlynė po akimi. Įvykio metu dviese su P. buvo išgėręs 2 litrus alaus 4,5 stiprumo. Jautėsi normaliai. Girtumas buvo nustatinėjamas policijos komisariate, berods 00,4 promilių girtumą nustatė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. J. parodė, kad su kolega išvyko pagal iškvietimą šalia parduotuvės „Iki“ adresu Šeškinės g. 32. Praeivis jiems pasakė, kad šalia antro maršruto autobuso žiedo vyksta muštynės. Priėję prie stotelės, priešais kavinę „Agotos gryčia“, pamatė tris vyrus: vieno iš jų veidas buvo kruvinas, kitas jį laikė, trečias bandė juos išskirti. Kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas šalia kito, o trečias (liudytojas) juos skyrė. Pačių muštynių jie nematė. Priėję prie vyrų, juos išskyrė, išsiaiškino aplinkybes. Vyras, kurio veidas buvo kruvinas, sunkai kalbėjo. Iš jo kalbos suprato, kad kažkas iš tų dviejų jį sumušė. Nukentėjusysis parodė, kad tai padarė kaltinamasis A. P.. Dėl kito vyro, kuris bandė juos išskirti, nieko nesakė. Nukentėjusysis sakė, kad jam labai skauda. Kaltinamasis sakė, kad nieko neįvyko, viskas gerai, viskas tvarkoje, jiems niekuo nesiskundė. Kitas asmuo, kuris bandė skirti, irgi sakė, kad viskas gerai. Ant šių asmenų kūnų sužalojimų nesimatė. Kraujas buvo tik ant vieno asmens – nukentėjusiojo, jam buvo sumuštas veidas. Nukentėjusysis buvo sumuštas ir girtas, todėl sakė viską, ką galėjo. Nepamena, ar nukentėjusysis minėjo, kad kaltinamasis jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Kai jei atvyko necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami. Įvykio vietoje žmonių nebuvo, jie buvo trise: nukentėjusysis, kaltinamasis ir liudytojas M. S.. Jeigu įvykio vietoje būtų kitų asmenų, būtų tai pastebėjęs. Kadangi įvykio vietoje matė daug kraujo, visi vyrai buvo girti, pristatė visus į policijos komisariatą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas mušė nukentėjusįjį, o kitas stovėjo šalia. Buvo nustatytas visų pristatytų asmenų girtumas įvykio vietoje jie atrodė vienodai girti.

Iš teisiamajame posėdyje pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalį perskaitytų liudytojo P. V. matyti, kad jis rugsėjo mėn. 2 d. (pavakare, bet laiko negali nurodyti) su V. I. ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžtant iš parduotuvės, ties spaudos kiosku (adreso jis nežino) pamatė, kad vienas vyriškis (jaunesnis) muša vyresnio amžiaus žmogų (taip pat šalia stovi dar vienas vyresnis vyras). Vyriškis, kurį tas jaunesnysis mušė gulėjo ant žemės. Jie priėjo ir jis tam jaunesniam vyriškiui pasakė, kad šis liautųsi mušti. Kai jis užkalbino tą vyrą, tas vyras, kurį šis mušė, atsikėlė nuo žemės ir tuo metu greitai nuėjo (nematė ar tam žmogui buvo padaryti kažkokie sužalojimai). Jiems taip bekalbant tas jaunesnis vyriškis sudavė jam, jis sudavė atgal. Gindamas jaunesnįjį vyrą įsikišo ir tas vyresnis vyras. Taip jie trumpai pasistumdė, apsikumščiavo, bet liovėsi ir toliau pradėjo kalbėti. Tuo metu jam į telefoną paskambino draugas, ir kad su juo susitikti, jis nuėjo prie „Iki“ parduotuvės. V. I. sakė, kad eitų kartu su juo, bet šis pasakė, kad neis. Jis užtruko maždaug 10 min. Kai grįžo atgal, jau buvo policijos pareigūnai, abu tuos įsodinę į automobilį. V. I. nuėjo į policiją su policijos pareigūnais, o jis nuėjo namo. Jis nematė kaip buvo sumuštas V. I.. Paskui jis taip pat nuėjo į komisariatą pasiteirauti, kur jam pasakė, kad V. I. išvežtas į ligoninę, jam sulaužytas žandikaulis. Nei vieno iš tų vyrų jis nepažįsta, jokių pretenzijų jiems neturi, jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti (b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2043/12(01) nurodyta, kad V. I. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikius kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui ir padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl apatinio žandikaulio lūžio; atskirai kraujosruva kairės akies vokuose vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 19–20).

Kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų parsipažino iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, neigė jam padarytų sužalojimų mastą bei tvirtino, kad pats nukentėjusysis V. I. bei kartu su juo atėjęs asmuo sudavė smūgius jam ir su juo buvusiam liudytojui J. K., tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą. Nors teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai tiesiogiai nematė kaip kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau visi patvirtino, kad muštynės įvyko ir kad jose dalyvavo A. P.. Liudytojas J. K. parodė, kad praėjus savaitei po įvykio jam kaltinamasis sakė, kad jis muštynių metu vienam vyrui sudavė smūgį ir sulaužė žandikaulį. Liudytojas J. J. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, kaltinamasis A. P. jį laikė, trečias asmuo bandė juos išskirti. Nukentėjusysis parodė, kad jį sumušė kaltinamasis A. P., dėl kito vyro, kuris bandė juos išskirti, nieko nesakė. Nukentėjusiojo nurodytos smūgių sudavimo aplinkybės atitinka specialisto išvadoje jam nustatytus sužalojimus, ir, iš dalies, paties kaltinamojo bei liudytojų parodymus. Teismas atmeta kaltinamojo versiją, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys iki konflikto pradžios, kadangi tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Pats A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis kartu su kitu asmeniu priėjo prie jų, kalbėjosi, teiravosi, kur šie gyvena, ir, anot jo, pradėjo muštynes, vėliau sėdėjo ant suolelio. Akivaizdu, kad būdamas taip sužalotas V. I. negalėtų šitaip elgtis. Tai, kad nukentėjusysis būtų sužalotas iki įvykio ar, kad jam būtų sudavę smūgius kiti konflikte dalyvavę asmenys, nepatvirtino nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų. Specialisto išvadoje Nr. G2043/12(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. I. padaryti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui ir padaryti dviem trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. P. sudavė nukentėjusiajam V. I. sudavė ne vieną, o du smūgius.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus teismui nepavyko nustatyti konflikto priežasties ir jo iniciatorių, nes kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai šioje dalyje prieštaringi, šių prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, visi asmenys įvykio metu buvo neblaivūs, o tai turi įtakos vertinant jų parodymų patikimumą. Tačiau teismas daro kategorišką išvadą, kad nenustatyta, jog kaltinamasis būtų veikęs būtinosios ginties situacijoje, t. y. gynęsis pats, ar gynęs kitus asmenis nuo pavojingo ir tiesiogiai gresiančio nukentėjusiojo V. I. kėsinimosi, kas turėtų reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui. Liudytojas J. K. parodė, kad konflikto metu buvo sumuštas, tačiau asmens kuris jį sumušė, nepažįsta, negali jo atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad jį sumušti galėjo ir A. P., tačiau dėl to nėra įsitikinęs, nes dėl girtumo neatsimena (b. l. 43). Liudytojas J. J. parodė, kad atvykus į įvykio vietą kaltinamasis su kitu asmeniu laikė nukentėjusįjį. Daugiau asmenų įvykio vietoje nebuvo. Nukentėjusiojo V. I. bei liudytojų P. V. ir J. K. ir parodymais nustatyta, kad pastarieji, tuo metu, kai V. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam, iš įvykio vietos jau buvo pasišalinę. Kaltinamajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai. Kiti konflikte dalyvavę asmenys į medicinos įstaigas taip pat nesikreipė, kiekam pretenzijų neturėjo. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad ir paties nukentėjusiojo V. I. parodymai dėl kai kurių bylos aplinkybių, t. y. dėl jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio įvykio metu bei dėl liudytojo P. V. pasišalinimo iš įvykio vietos, yra prieštaringi. Nors nurodytos aplinkybės nepaneigia kaltinamojo V. P. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau turi reikšmės skiriant jam bausmę bei sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. I. sveikatą, be to, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtavimu prieš nukentėjusįjį, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, prie autobusų stotelės ir parduotuvės, įvykio liudininkais buvo keletas asmenų, buvo iškviesta policija. Nepaisant to, jog įvykyje dalyvavo ir kiti asmenys, kurie taip pat atliko neteisėtus veiksmus, t. y. buvo neblaivūs viešoje vietoje, vartojo alkoholinius gėrimus, dalyvavo konflikte ir taip prisidėjo prie viešosios tvarkos sutrikdymo, tačiau net ir vertinant kaltinamojo veiksmus atskirai, t. y., kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, jam sulaužė žandikaulį, dėl to aplinkui buvo daug kraujo (liudytojo J. J. parodymai), atvyko policijos pareigūnai, pakanka konstatuoti, kad dėl tokių jo veiksmų kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje nustatyta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės jų padarymui, tačiau teismas, negalėdamas savo iniciatyva sunkinti kaltinamojo teisinės padėties, nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi ji nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o prokurorė teisiamajame posėdyje to neprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį – 1392 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o Valstybinė ligonių kasa – 1690,09 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų. Civiliniai ieškovai į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (b. l. 14-16, 21-30). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo bei valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįsti, todėl tenkintini visiškai ir priteistini iš kaltinamojo. Taip pat iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti (b. l. 123).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nusikalstamą veiką padariusio A. P. kaltė pasireiškė didelio pavojaus visuomenei forma – padarytas smurtinis nusikaltimas prieš nukentėjusįjį, padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, skausmą. Ant veido matėsi mėlynės, turėjo nešioti metalinius dantų sutvirtinimus dėl ko iš jo tyčiojosi bendradarbiai, negalėjo normaliai maitintis. Tačiau spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį - pasirodė neblaivus (1,68 prom.) viešoje vietoje, pats priėjo prie kaltinamojo ir jo pažįstamų, kurie taip pat buvo neblaivūs, teismo posėdyje nurodė, kad konflikto eigoje pasiūlė jiems alaus. Liudytojas P. V. nurodė, kad siūlė V. I. eiti namo, tačiau nukentėjusysis nesutiko, liko su neblaivių asmenų kompanija ir po to buvo sumuštas. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika, suformuota nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam V. I. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, šie nusikaltimai baigti, sudaro idealiąją sutaptį, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas tris kartus, už paskutinę nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas dvejiems metams, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 67-80). Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam V. P. skiriant arešto bausmes, kurios subendrintinos apėmimo būdu. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-09-02 iki 2012-09-03 (b. l. 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62), nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendži a:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2012-09-02 iki 2012-09-03.

Priteisti iš kaltinamojo 1690,09 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms apmokėti ir nukentėjusiojo V. I. naudai 1392 Lt turtinei bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1000 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė