Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. C. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties, kuria R. C. , įtariamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. kovo 13 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. įtariamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia į įvairias kūno vietas sudavė daugybinius smūgius A. S. , dėl ko pastarasis 2007 m. rugpjūčio 24 d. trauminiam kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu mirė, t. y. tokiais veiksmais R. C. įtariamas tyčia nužudęs A. S. bei įvykdęs LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Įtariamasis R. C. po nusikaltimo padarymo slapstėsi, 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įtariamajam R. C. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2008 m. kovo 13 d.

Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi įtariamajam R. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nutartyje trumpai įvardija duomenis, pagrindžiančius įtariamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką (įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto pažyma, liudytojų parodymai: A. J. , G. V. , N. A. , L. L. , I. C. ; taip pat Teismo medicinos instituto pateikta specialisto išvada dėl DNR, konstatuojanti, kad ant nuorūkų, rastų nužudytojo bute, rastas įtariamojo bei nužudytojo kraujas), bei pažymi, kad nors įtariamasis R. C. ir neigia nusikaltęs, tačiau, vertinant byloje esančius duomenis, yra pakankamas pagrindas R. C. įtarti padarius nusikalstamą veiką, šiuo metu nesprendžiant jo kaltės klausimo. Nutartyje nurodyta, kad R. C. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas manyti, jog jis, vengdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Be to, pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 yra išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tad, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas įtariamajam R. C. suėmimo terminą pratęsė LR BPK 122 str. 1 d. numatytu pagrindu. Nutartyje teismas įvertino ir R. C. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad įtariamasis anksčiau teistas, nesaistomas šeimyniniais ryšiais, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, iš karto po nusikaltimo nebuvo surastas, buvo paskelbta jo operatyvinė paieška.

Siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą teisminį nagrinėjimą, atsižvelgdamas į tai, kad tyrimas nebaigtas dėl objektyvių priežasčių, taip pat įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas įtariamajam R. C. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams.

Įtariamasis R. C. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį, kuria jam kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta. Pažymėjęs, jog baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad suėmimas gali būti skiriamas tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, R. C. teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai iki posėdžio dienos, t. y. praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo įvykio, dar neturėjo specialisto išvados apie nukentėjusiojo mirties priežastį. Tvirtina, kad pareigūnai vadovavosi preliminaria specialisto pažyma, kuri negali būti prilyginama specialisto išvadai.

Skunde nurodo turįs nuolatinę gyvenamąją vietą, artimuosius (senyvus tėvus ir buvusią sutuoktinę), taip pat pažymi, kad jo teistumas yra išnykęs. Tvirtina nesislapstęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kadangi po įvykio išvyko dirbti į Kauno rajone esantį objektą. Pabrėžia su nukentėjusiuoju buvę artimi draugai, po įvykio jis rūpinosi pastaruoju, lankė jį gydymo įstaigoje. Įtariamojo manymu, baudžiamojo proceso įstatyme numatyti kardomųjų priemonių tikslai ir uždaviniai gali būti pasiekti paskyrus jam kitą kardomąją priemonę ar net keletą jų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo R. C. skundą atmesti, o gynėja prašė skundą tenkinti.

Įtariamojo R. C. skundas atmetamas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas įtariamajam R. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog R. C. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), už kurį įstatymas numato griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 8 p. nustato, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir, konstatavus šios aplinkybės buvimą, pagrįstai manytina, kad įtariamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipia dėmesį į įtariamąjį R. C. charakterizuojančius duomenis (nesusaistytas šeiminiais ryšiais, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio), taip pat tai, kad po nusikaltimo slapstėsi, buvo paskelbta jo operatyvinė paieška, t. y. šios aplinkybės dar labiau pagrindžia esant pagrindą, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei motyvuoja kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą, taikant LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. Tiesa, įtariamasis skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad jo teistumas yra išnykęs. Byloje esantys duomenys apie jo teistumą patvirtina, kad nors įtariamasis ir buvo keletą kartų teisiamas, tačiau, praėjus įstatyme numatytam laiko tarpui, jo teistumas yra išnykęs (t. 1, b. l. 175-176; 181-182; 185-186). Tad iš esmės apygardos teismas, nutartyje nurodydamas, kad R. C. yra teistas, t. y. į šią aplinkybę galima atsižvelgti kaip į charakterizuojančią įtariamojo asmenybę, turėjo nurodyti ir tai, kad šiuo metu R. C. teistumas yra išnykęs.

Skunde įtariamasis atkreipia dėmesį, jog iki teismo posėdžio dar nebuvo gauta specialisto išvada dėl nukentėjusiojo mirties priežasties. Iš tiesų Kauno apygardos teisme, 2008 m. kovo 12 d. nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo įtariamajam, dar nebuvo gauta specialisto išvada dėl nužudytojo A. S. mirties priežasties, tačiau ši aplinkybė anaiptol nereiškia, jog suėmimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai. Akivaizdu, kad užduotis atlikti mirusiojo ištyrimą bei surašyti specialisto išvadą užsitęsė ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad policijos tyrėja net keletą kartų siuntė raštus MRU TMI direktoriui, prašydama informuoti, kada bus atlikti minimi veiksmai bei atkreipdama dėmesį, jog įtariamasis nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. yra suimtas (t. 1, b. l. 23-24). Pažymėtina, kad šiuo metu minima specialisto išvada yra surašyta, 2008 m. kovo 26 d. ji gauta ikiteisminio tyrimo įstaigoje (t. 1, b. l. 25-31).

Nepagrįstu laikytinas ir tas įtariamojo teiginys, kuriuo jis tvirtina nesislapstęs, o tik išvykęs dirbti į objektą, esantį Kauno rajone. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis buvo sulaikytas tik 2007 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po įvykio (t. 1, b. l. 125). Niekuo nepagrįstas įtariamojo teiginys, jog iškart po įvykio jis išvyko dirbti į vieną iš Kauno rajone esančių objektų, kadangi paprašytas įvardinti savo darbovietę, įtariamasis nurodė esąs bedarbis (tai matyti iš įtariamojo apklausos protokolų anketinių duomenų) (t. 1, b. l. 131-134). Be to, apklausiamas kaip įtariamasis R. C. pripažino, jog „į policiją ateiti bijojau, kamavo visokios kvailos mintys. Bijojau būti apkaltintas“ (t. 1, b. l. 131-132).

Skundo argumentas, jog jis turi senyvus tėvus bei buvusią sutuoktinę, nėra reikšmingas, sprendžiant suėmimo termino pratęsimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jo tėvams diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai ar ligos, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra bei slauga ar tai, kad neva esant tokioms aplinkybėms nėra asmenų, išskyrus įtariamąjį, galinčių jais pasirūpinti. Tad skundo teiginys, jog jis turi senyvus tėvus niekaip nepaneigia būtinumo taikyti įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą. Dar labiau nesuprantama, kaip minėtos kardomosios priemonės taikymą turėtų įtakoti, jog įtariamasis turi buvusią sutuoktinę. Šis faktas tik parodo, jog R. C. anksčiau buvo vedęs, tačiau šiuo metu yra išsituokęs, t. y. ką teismas nutartyje ir pažymėjo, nurodydamas, jog įtariamasis nėra susaistytas šeiminiais ryšiais.

Kaip matyti iš įtariamojo skunde išdėstytų argumentų, pastarasis prašo jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar net keletą jų, tačiau šis klausimas nesvarstytinas, kadangi šiuo atveju klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo gali spręsti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (LR BPK 123 str. 6 d., 139 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo R. C. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.