- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 2-1131/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Devynduoniai“, V. Č.
- Ieškovas
- UAB Medicinos bankas "Devynduoniai"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų uždarosios akcinės bendrovės „Devynduoniai“ ir V. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-2170-254/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkams uždarajai akcinei bendrovei „Devynduoniai“ ir V. Č. dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ 2009 m. birželio 10 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti solidariai iš skolininkų UAB „Devynduoniai“ ir V. Č. 899 788,56 Lt negrąžinto kredito, 80 803,81 Lt palūkanų, 47 835,24 Lt delspinigių, 36,85 Lt pašto išlaidų, 15,85 procento dydžio metines palūkanas už visą nesumokėtą skolą 1 028 464,46 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 571 Lt žyminį mokestį.
Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininkų turtą jo pareikštų reikalavimų užtikrinimui. Kreditorius nurodė, kad skolininkai vengia vykdyti sutartines prievoles, geranoriškai nebendrauja su kreditoriumi, prašoma priteisti suma yra didelė, skolininkai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi areštavo bendrai 1 028 464,46 Lt dydžio sumai skolininkų UAB „Devynduoniai“ ir V. Č. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkams ir esantį pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas skolininkams areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo skolininkų lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis. Teismas leido iš areštuotų įmonės lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi.
Teismas nusprendė, kad tikėtina, jog didelė reikalavimo suma (1 028 464,46 Lt) gali padidinti būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo įsakymo neįvykdymo riziką. Skolininkai laiku neįvykdo piniginės prievolės, į raginimus nereaguoja, jų turtinė padėtis nėra žinoma, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal ekonomiškumo principą pareikšto reikalavimo sumai taikytas kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštas.
Šalies argumentai
Skolininkai UAB „Devynduoniai“ ir V. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde rašoma, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones spartaus ekonomikos lėtėjimo metu skolininkai gali patirti nuostolių. UAB „Devynduoniai“ turi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris įkeistas UAB „Medicinos bankas“. Jo pakaktų kreditoriaus pareikštiems reikalavimams įvykdyti neareštuojant kito skolininkams priklausančio turto (įkeisti 6,01 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2,32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio turto bendra vertė yra 2 020 000 Lt). Areštavus sąskaitas neįmanoma vykdyti ūkinės veiklos, o gautomis pajamomis atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais bei mokėti privalomus mokesčius. Nesant papildomų pajamų ir areštavus sąskaitas, įmonė gali būti privesta prie bankroto.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į skolininkų UAB „Devynduoniai“ ir V. Č. atskirąjį skundą prašo skolininkų skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimu pažymima, kad apeliantų pateiktose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta kaina šiuo metu neatspindi tikrosios bankui įkeisto turto vertės. UAB „Liturta“ vertinimu 2007 m. gruodžio 4 d. bankui įkeisto turto vertė siekė 1 664 000 Lt (likvidacinė vertė – 1 300 000). Pagal 2009 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Liturta“ įvertinimą bankui įkeisto turto vertė sudaro 120 000 Lt. UAB „Devynduoniai“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui neužteks įkeisto nekilnojamojo turto vertės visiems banko reikalavimams patenkinti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro tik minimalią įtaką skolininko veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skolininkų (apeliantų) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui (kreditoriui) palankaus procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; kt.). Prezumpcija, jog didelė reikalavimų suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė reikalavimų suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo (skolininko) turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimų sumai, bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (skolininko) finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditoriaus pareikštų reikalavimų suma siekia 1 028 464,46 Lt (b. l. 3-5). Kreditoriaus pareikšti reikalavimai siejami su 2008 m. kovo 19 d. kredito sutartimi Nr. LOAN_54549 (b. l. 6-11), taip pat laidavimo sutartimi Nr. 11/2008 (b. l. 12-14, 19). Kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui pagal sudarytą kredito sutartį buvo įregistruota hipoteka žemės sklypams (sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 998 Lt; sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 623 Lt) (b. l. 37-40). Teismui nepateikta įrodymų apie skunde nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantai prie skundo pateikė įrodymus, kad pagal 2007 m. lapkričio 7 d. sutartį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas už 1 500 000 Lt (b. l. 41-43), o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už 520 000 Lt (b. l. 44-46). Prie atsiliepimo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad abu minėti žemės sklypai 2007 m. lapkričio 29 d. buvo įvertinti iš viso 1 664 000 Lt suma (b. l. 53-54). UAB „Liturta“ 2009 m. rugpjūčio 21 d. išvada dėl preliminarios turto vertės nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 70 000 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 50 000 Lt (b. l. 55-57).
Apelianto argumentai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones spartaus ekonomikos lėtėjimo metu skolininkai gali patirti nuostolių, kad areštavus sąskaitas neįmanoma vykdyti ūkinės veiklos, o gautomis pajamomis atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais bei mokėti privalomus mokesčius, kad nesant papildomų pajamų ir areštavus sąskaitas, įmonė gali būti privesta prie bankroto, šiuo atveju nesudaro pagrindo apskritai panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkai prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, balanso, pelno-nuostolių ataskaitos, duomenų apie visą turimą turtą ir pan.), kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog jie paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos ir teismui apskritai nesą pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantų skundo argumentai nepaneigia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo (skolininko) teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų motyvais, kad UAB „Devynduoniai“ turi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris įkeistas UAB „Medicinos bankas“ ir kurio visiškai pakaktų kreditoriaus pareikštiems reikalavimams įvykdyti. Iš prie atsiliepimo pateiktų rašytinių duomenų apie kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto vertę, kurie pagal sudarymo datą yra labiausiai artimi bylos nagrinėjimo momentui, matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), preliminari vertė yra apie 70 000 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), preliminari vertė yra apie 50 000 Lt (b. l. 55-57). Tokios sklypų vertės, nustatytos vėliausiai, t. y. 2009 m. rugpjūčio 21 d., nėra paneigtos. Teismui nepateikta įrodymų apie skunde nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis (apie 120 000 Lt dydžio sumai) pareikštų reikalavimų skolininkams yra užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimų suma ar dalis šios sumos yra užtikrinta hipoteka tam pačiam subjektui (kreditoriui), nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai ar jos daliai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Šiuo atveju teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimus, jis galėtų iš lėšų, gautų realizavus įkeitimu apsunkintą turtą, patenkinti dalį pareikštų piniginių reikalavimų. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus pareikštų reikalavimų sumai taikė skubotai, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, ar šiuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė visai kreditoriaus pareikštų reikalavimų sumai užtikrinti. Iš prie skundo ir atsiliepimo į skundą pateiktų įrodymų matyti, kad dalies kreditoriaus reikalavimų įvykdymas (maždaug 120 000 Lt dydžio suma) iš esmės yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Byloje visų kreditoriaus pareikštų reikalavimų suma siekia 1 028 464,46 Lt, todėl skolininkų įkeisto turto maždaug 120 000 Lt dydžio sumai realiai pakaktų dalies kreditoriaus pareikštų reikalavimų įvykdymui. Pakartotinis dalies kreditoriaus reikalavimų, užtikrintų įkeitimu, užtikrinimas dar ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis. Atsižvelgus į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei tikslą, įvertinus tai, kad dalis kreditoriaus reikalavimų (maždaug 120 000 Lt dydžio sumai) yra užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 1 028 464,46 Lt dydžio sumai, keistina sumažinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 900 000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiausia areštavo skolininkų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar trūkstant – lėšas ar turtines teises. Be to, iš areštuotų lėšų leista išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditoriumi. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas atitinka ekonomiškumo principą.
Tuo atveju, jeigu skolininkai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti tam tikrus nuostolius, jie gali reikšti motyvuotą prašymą pirmosios instancijos teismui dėl jų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį. Sumažinti nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 900 000 Lt. Nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui areštuoti bendrai 900 000 Lt dydžio sumai skolininkų uždarosios akcinės bendrovės „Devynduoniai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkams ir esantį pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkams areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti skolininkų lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis. Leisti iš areštuotų įmonės lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi“.
Nutarties nuorašą siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.