Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-361/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
1A-172-361/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
K. Š.
Nukentėjusysis
M. L.
Civilinis atsakovas
ADB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis
K. Š.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Vytautas Kelpšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-361/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20092-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nuteistajam K. Š. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiosios M. L. (buvusi pavardė – Z.) atstovui advokatui Vytautui Kelpšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 23 MGL (1 150 Eur) dydžio bauda.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios M. L. civilinis ieškinys – iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ jai priteista 1 001 Eur turtinės ir 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo K. Š. priteista nukentėjusiajai M. L. 600 Eur išlaidų, turėtų už advokato suteiktą pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent už tai, kad: 2018 m. balandžio 20 d., apie 19.30 val., Šilutės r. sav., Saugų sen., Čiūtelių k., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas lenkimo manevrą, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.1 punkto reikalavimą, t. y. neįsitikino, jog nė vienas iš važiuojančių paskui vairuotojų nepradėjo jo lenkti, todėl atlikdamas lenkimo manevrą susidūrė su jo automobilį lenkiančiu M. L., vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jos automobilis nuvažiavo į pakelės griovį ir apsivertė. Įvykio metu nukentėjusiajai M. L. padaryti galvos, krūtinės ląstos ir plaštakos sumušimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti kitai teisėjai. Mano, jog teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esančių prieštaravimų ir netikslumų teismas nepašalino, iki galo neatskleidė bylos esmės. Teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, jų vertinimą, pažeidė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Dėl padarytų šiurkščių procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas. Esant visoms sąlygoms atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas nepagrįstai netaikė apeliantui šio instituto.

2.1. Teismas, neturėdamas specialių techninių žinių turinčio specialisto išvados, padarė nepagrįstą išvadą, kad ne abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, o tik apeliantas. Teismas nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą paskirti byloje autotechninę ekspertizę. Nelaimė įvyko dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Mano, jog vairuotojos M. L. veiksmai šiuo atveju taip pat yra tiesiogiai susiję su kilusiomis pasekmėmis, nes vairuodama techniškai netvarkingą automobilį, viršydama greitį, lenkė net kelis automobilius. Spręsdamas kaltės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagristą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. 30 15.4. p.).

2.2. Spręsdamas bausmės skyrimo apeliantui klausimą, teismas netinkamai individualizavo bausmę, nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje nurodytais bausmės skyrimui reikšmingais kriterijais. Kai yra nustatoma, kad eismo įvykį nulėmė ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiojo padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai ar rizikingas elgesys, ši aplinkybė paprastai pripažįstama lengvinančia kaltininko atsakomybę, todėl teismas į ją atsižvelgia skirdamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2003 m birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.5 p.).

2.3. Nukentėjusiosios veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Todėl priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma neabejotinai turėjo ir turėtų būti proporcingai mažinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra būtina atsižvelgti ir į apelianto elgesį po eismo įvykio. Apeliantas aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, visiškai pripažino savo kaltę, nuolat bendravo su nukentėjusiąja, ne kartą jos atsiprašė, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Šių nuostatų teismas taip pat nepaisė ir dėl minėtų argumentų apskritai nepasisakė. Aptarti neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingi kriterijai įvertinti netinkamai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

2.4. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo aiškiai šališka, nes netenkino nė vieno iš apelianto prašymų: neskyrė valstybės mokamo advokato, autotechninės ekspertizės ir neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoja, jog nuosprendis pripažįstamas teisėtu, kai jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, jo sudėties, kaltės ar nekaltumo, bausmės ir kitų sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Formalaus apkaltinamojo nuosprendžio palikimas galioti nepašalinus paminėtų aplinkybių sukeltų sunkius padarinius (teisminę klaidą) (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

3. Nukentėjusiosios M. L. atstovas advokatas V. Kelpšas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti nuosprendį galioti ir priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. BK ir BPK normas teismas taikė tinkamai, jokių procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų nepadarė, bylą išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai ir nešališkai. Nurodo, jog K. Š. neatitiko nė vieno iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant būtų buvęs pagrindas skirti jam valstybės mokamą gynėją. Be to, teismas kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą vien dėl tos priežasties, kad nuteistasis galėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo. Taigi teismas buvo nešališkas ir užtikrino nuteistajam teisę į gynybą.

3.2. Nuosprendyje išsamiai motyvuota, kodėl K. Š. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. Š. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, taip pat bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai M. L. dar nebuvo atlyginta žala ir norą būti laiduotoja pareiškusi nuteistojo mama S. Š. teisme nurodė, kad ji negalėtų daryti įtakos sūnaus elgesiui (BK 40 straipsnio 2 d, 3 dalys). Taigi atleisti K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo privalomų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Teismas nustatė autoįvykio mechanizmą išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, remdamasis nukentėjusiosios, nuteistojo, liudytojų, tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymais. K. Š. teigdamas, kad nukentėjusioji vairavo techniškai netvarkingą automobilį, nenurodo, kokie techniniai jo trūkumai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. 2018 m. balandžio 20 d. techninės apžiūros rezultatų apskaitos kortelėje nurodyti tokie nukentėjusiosios automobilio techniniai trūkumai: žibintai nepritvirtinti arba pritvirtinti netinkamai; žibintai netinkamai sureguliuoti; valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas; nepatikimai pritvirtintas duslintuvas; skysčio nuotėkis; gesintuvas. Tokie automobilio techniniai trūkumai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. KET 136.1 punktas numato, kad, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti. K. Š. kaltinamas šio KET punkto pažeidimu, kadangi pradėjo lenkti kitą automobilį būtent tuo metu, kai nukentėjusiosios vairuojamas automobilis buvo susigretinęs su jo automobiliu. Nuteistasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad, prieš pradėdamas lenkti kitą automobilį, nepasižiūrėjo, ar jo automobilio nelenkia kitas automobilis. Tas pačias aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojai, kurie tiesiogiai matė eismo įvykį.

3.4. Kaip nepagrįstus vertina apelianto argumentus, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo bei CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Teismas nuosprendyje motyvavo nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukentėjusios ieškinį tenkino tik iš dalies (nukentėjusioji prašė priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko su tokia neturtinės žalos atlyginimo suma, laikė ją pagrįsta ir žalą nukentėjusiajai jau atlygino. Skunde nenurodoma, kokie nukentėjusiosios veiksmai turėtų būti vertinami kaip didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kurie būtų pagrindas sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.282 straipsnis). Tokių veiksmų nukentėjusioji nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apelianto skundo turinio matyti, jog jis siekia, kad nuosprendis būtų panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – byla nutraukta BPK 327 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, o būtent – atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas kvestionuoja teismo motyvus ir išvadas dėl įrodymų vertinimo ir teigia, kad dėl eismo įvykio kilimo kalta ir nukentėjusioji. Taip pat apeliantas teigia, jog jo baudžiamąją atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėtų būti laikoma tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, bendravo su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Mano, jog teismas buvo šališkas, nes netenkino apelianto prašymų skirti jam valstybės gynėją, autotechninę ekspertizę ir netaikė jam laidavimo instituto. Teisėjų kolegija visus šiuos apelianto argumentus vertina kaip deklaratyvius, nes jie faktiškai ir juridiškai nepagrįsti.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos faktinius duomenis ir jų visumą, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą – paskyrusi aktualaus eismo įvykio ekspertizę ir susipažinusi su eksperto V. P. 2019 m. rugsėjo 4 d. Ekspertizės akto Nr. 11K-160(19) išvadomis, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai atskleidė aktualaus eismo įvykio kilimo mechanizmą, teisėtai ir pagrįstai pripažino būtent M. Š. kaltu, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

6. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar toks pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

6.1. Byloje, remdamasis M. Š. iš paskos važiavusių liudytojų D. P. ir M. S., paties M. Š. ir kartu su juo važiavusios liudytojos S. B. parodymais, taip pat įvertinęs teismo medicinos specialisto išvados duomenis apie nukentėjusiajai M. L. eismo įvykio metu padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir mastą, Kelių eismo įvykio vietos plane bei šios vietos apžiūros, transporto priemonių techninės būklės protokoluose užfiksuotus aktualaus eismo įvykio duomenis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent K. Š. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota M. L., kilimu. Kvestionuodamas nukentėjusiosios elgesį kelyje, apeliantas neįvertina teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog būtent M. L., o ne jis pirmasis pradėjo lenkimo manevrą, todėl M. Š. prieš pradėdamas lenkti privalėjo laikytis KET 136.1 punkto reikalavimų, t. y. įsitikinti, jog nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti.

6.2. Automobilių apgadinimų pobūdis ir eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilių padėtis po kontakto leidžia spręsti, jog jie susidūrė tuo metu, kai M. Š. pradėjo lenkimo manevrą, o M. L., lenkdama kitas transporto priemones ir būdama susigretinusi su M. Š. automobiliu, lenkė pastarojo automobilį. Todėl M. L. automobilio dešinės pusės priekine dalimi atsitrenkė į M. Š. automobilio priekines kairės (vairuotojo) pusės dureles, nuvažiavo nuo kelio į griovį kairėje pusėje, prieš griovį stabdė, tačiau griovyje vertėsi ir galiausiai sustojo priekiu priešinga važiavimui kryptimi. M. Š. automobilis po susidūrimo nuvažiavo tiesiai ir sustojo kelyje už 44,50 m nuo griovyje likusio M. L. automobilio. Pažymėtina, jog minėtame ekspertizės akte ekspertas, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, be kita ko, padarė išvadą, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Audi 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoto K. Š. veiksmai, kuris pradėdamas lenkimo manevrą nedavė kelio ta pačia kryptimi kaire kelio puse važiavusiam ir lenkimo manevrą atliekančiam automobiliui „Opel Astra“, vairuojamam M. L., ir su juo susidūrė. Priežastinio ryšio buvimo faktą konstatuoja teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, neapsiribodamas vien techninės specialistų išvados duomenimis. Tokių duomenų byloje yra pakankamai.

6.3. Taigi, jei nuteistasis M. Š. būtų įsitikinęs, kad jo atliekamas lenkimo manevras yra saugus, ir nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, automobiliui, vairuojamam M. L. ir tuo metu lenkiančiam M. Š. automobilį, nebūtų buvusi sudaryta kliūtis ir jų transporto priemonės būtų saugiai prasilenkusios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. Š. padarytas minėtas KET pažeidimas yra susijęs būtinu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – M. L. įvykio metu padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apylinkės teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, teisingai nustatė BK 281 straipsnyje reikalaujamą priežastinio ryšio požymį ir padarė išvadas, atitinkančias bylos faktines aplinkybes. BPK 20 straipsnio reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Visos aplinkybės, reikšmingos BK 281 straipsnio 1 dalies sudėties taikymui, yra išnagrinėtos, nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad svarbios bylai aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendžiant M. Š. kaltės klausimą, liko neišaiškintos. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

7. Duomenų, jog M. L. įvykio metu lenkė kitas transporto priemones viršydama leistiną važiavimo greitį ar eismo įvykio kilimui reikšmės turėjo automobilio techniniai trūkumai, byloje nėra. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog 2018 m. balandžio 20 d. kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumai yra neesminiai ir nukentėjusioji eksploatuodama šį automobilį nekėlė pavojaus sau ar kitiems eismo dalyviams. Įvykio dieną buvo leidžiama šiuo automobiliui dalyvauti viešajame eisme, nes pakartotinę automobilio techninę apžiūrą buvo nurodyta atlikti iki 2018 m. gegužės 20 d., o iki tol automobiliui techninė apžiūra galiojo iki 2018 m. gegužės 7 d., taigi galiojo ir aktualaus eismo įvykio metu.

8. Prašydamas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantas neįvertina pagrįstai apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, jog laiduotoja norą pareiškusi būti apelianto mama teisme apskritai suabejojo savo įtakos sūnui darymo efektyvumu ir jis tik iš dalies pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Vien šių aplinkybių apylinkės teismui pagrįstai pakako padaryti teisingą išvadą, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų sąlygų atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog M. Š. baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, alkoholinių gėrimų vartojimu viešoje vietoje, tyčiniu turto sugadinimu. Tokie socialiai atsakingo ir doro gyvenimo aspektais neigiamai vertintini apelianto asmenybės bruožai leidžia įsitikinti tuo, kad mamos pozicija dėl teigiamos įtakos sūnui darymo neefektyvumo yra objektyvi, o kartu šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Apelianto teiginys, jog jo baudžiamąją atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėtų būti laikoma tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, nuolat bendravo su nukentėjusiąja, ne kartą jos atsiprašė, yra nepagrįstas. Minėta, jog M. Š. tik iš dalies pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde deklaruojamas visiškas apelianto prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip pavėluota ir dėl ištirtų byloje įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pasirinkta apelianto pozicija. Todėl nėra jokio pagrindo aptariamą prisipažinimą vertinti kaip apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

10. Kvestionuodamas M. L. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, apeliantas neįvertina, jog dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo dirbti, buvo nedarbinga mėnesį laiko, tik praėjus maždaug pusei metų po įvykio galėjo normaliai valdyti dešinę ranką. Todėl kaip pagrįsti vertinami apylinkės teismo motyvai, jog patirti sužalojimai eismo įvykio metu turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios gyvenimo kokybei. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.250 straipsniu, 6.254 straipsnio 2 dalimi, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, priteisdamas jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš kaltininko automobilio draudiko – civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Galiausiai, apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio apylinkės teismo šališkumo yra taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. Š. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek šiame apeliacinės instancijos teisme turėjo gynėją, o skunde akcentuojamas netenkintas jo prašymas skirti byloje ekspertizę buvo realizuotas šiame teisme – ekspertizė paskirta ir atlikta.

12. Nuteistajam skirta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių – bauda, teisėjų kolegijos manymu, atgrasys jį nuo panašaus nusikalstamo elgesio ateityje, atves į socialiai atsakingą gyvenimo kelią. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo sumažinti bausmę ar ją švelninti. Paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatymų nustatyto pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

13. Nukentėjusiosios atstovas prašo teismo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, bendra suma – 300 Eur (t. 2, b. l. 109). Turėtos išlaidos patvirtintos dokumentais. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, išlaidas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismui nepateikta jokių duomenų dėl nuteistojo M. Š. sunkios turtinės padėties, jis yra dirbantis, jaunas, nevedęs vyriškis.

14. Teisėjų kolegija vertina, jog prašoma priteisti išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Kelpšas parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo 2 apygardos teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 1 val., aktyviai dalyvavo proceso metu, atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcingas jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiosios turėtos išlaidos už advokato paslaugas priteistinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo K. Š. nukentėjusiajai M. L. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Regina BertašienėDalius JocysSavinijus Katauskas