- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-244-453/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios G. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties dalies, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas G. K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam 104 497,23 Eur vertės turtui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d., paliekant ją šio turto saugotoja,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį.
Šalies argumentai
2. Panevėžio apygardos teisme 2019 m. gruodžio 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimo teisme. Jame prokuroras prašė kaltinamiesiems J. G., A. G., G. K. ir juridiniam asmeniui UAB „duomenys neskelbtini“ pakeisti pareikštų kaltinimų aplinkybes, tai yra pašalinti aplinkybes dėl BK 209 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat kaltinamiesiems J. G., G. K. ir M. Š. pašalinti aplinkybes dėl netikro dokumento – UAB „L.“ 2016 m. gegužės 2 d. kreditorių sąrašo – pagaminimo.
3. Baudžiamojoje byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) bendrovės civilinis ieškinys 104 497,23 Eur sumai ir UAB „M.“ civilinis ieškinys 134 721,60 Eur sumai dėl šioms bendrovėms kaltinamųjų veiksmais padarytos turtinės žalos. Baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, patenkinus civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato K. V. prašymą, šešiems mėnesiams paskirtas laikinas G. K. nuosavybės teisės apribojimas jai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam 104 497,23 Eur vertės turtui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. Vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis šios G. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. sausio 26 d. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi G. K. turtui buvo iš naujo trims mėnesiams nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d., motyvuojant tuo, kad byloje neišnyko pagrindai ir sąlygos taikyti procesinę prievartos priemonę. Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių užtikrinimui būtina taikyti laikiną taip pat ir G. K. nuosavybės teisės apribojimą.
II. Skundo argumentai
5. Kaltinamoji G. K. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į jai priklausantį turtą ir apie procesinės prievartos priemonės panaikinimą informuoti turto arešto registro tvarkytoją.
5.1. Kaltinamoji nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas Valdas Meidus neturėjo teisės spręsti laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimo ir privalėjo nusišalinti nuo šio klausimo nagrinėjimo, nes kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48507-19, kuriame įtarimai yra pareikšti J. G., teisėjas Valdas Meidus yra ar bus pripažintas nukentėjusiu asmeniu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, suformuota teismų praktika (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-233-337/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-233-491/2017, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-453-755/2018) bei Teisėjų garbės teismo sprendimais, skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas turėjo nusišalinti nuo šio klausimo nagrinėjimo.
5.2. Kaltinamoji, nesutikdama su Panevėžio apygardos teismo sprendimu pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jos kilnojamam ir nekilnojamam turtui, skunde nurodo, jog žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji, kaip ir J. G., A. G., UAB „duomenys neskelbtini“, kaltinami piktnaudžiavę tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis) kaip specialūs subjektai – bankroto administratoriai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos įpareigoja bankroto administratorių savo profesinę veiklą apdrausti privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Paminėto įstatymo 11 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.“ Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 144 800 Eur. Jai bei kitiems kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su administratorių veikla, administruojant bankrutuojančią UAB „L.“, kurios bankroto procesas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 16 d., o užbaigtas – 2016 m. rugsėjo 28 d. Kaltinamoji teigia, kad ji bei kiti kaltinamieji buvo apsidraudę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Bendra kaltinamųjų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 579 200 Eur, kuri viršija ne tik (duomenys neskelbtini) bendrovės bendrai visiems kaltinamiesiems pareikšto civilinio ieškinio sumą – 104 497,23 Eur, bet ir bendrą byloje abiejų civilinių ieškovų – „duomenys neskelbtini“ bendrovės ir UAB „M.“, pareikštų civilinių ieškinių sumą (239 218,83 Eur), todėl ieškinių patenkinimo atveju visą kaltinamųjų padarytą žalą civiliniams ieškovams atlygins draudikai. Tokiu būdu pareikšti civiliniai ieškiniai jau yra užtikrinti privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir, kaltinamosios teigimu, nėra jokios būtinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą.
5.3. Kaltinamoji skunde cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį Nr. e2-87-236/2017, kurioje, pasak kaltinamosios, buvo sprendžiama labai panaši situacija, nurodo, kad šioje byloje tik kaltinamajam M. Š. galėtų būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nes jis nusikalstamas veikas galimai padarė kaip UAB „L.“ administracijos vadovas, ir tuo atveju, jei teismas patenkintų civilinius ieškinius, jis juos turėtų atlyginti iš savo asmeninių lėšų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.
7. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pratęstas terminas laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo G. K. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, taip pat A. G. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. Kaip matyti iš skunde išdėstytų argumentų, kaltinamoji G. K. skundžia nutarties dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas jos nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. Atsižvelgdamas į pateiktą skundą, aukštesnysis teismas pasisako tik dėl šios skundžiamos nutarties dalies.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties, konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai G. K. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.
9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).
10. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamoji G. K. galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. Š., iš dalies kaltinamųjų G. K., J. G., liudytojų G. G., D. V. duotuose parodymuose, kratų UAB „duomenys neskelbtini“ protokoluose, specialisto išvadoje Nr. 5-5/30 bei kitoje bylos medžiagoje. Kaip jau buvo minėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (pvz., 2019 m. gegužės 22 d.; 2020 m. vasario 24 d.; 2020 m. gegužės 28 d.), kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl G. K. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje G. K. kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu.
11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – G. K. pratęsta siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius.
11.1. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
11.2. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) bendrovė byloje pareiškė 104 497,23 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5-6, 9-16). Taip pat byloje 134 721,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareiškusi ir UAB „M.“ (t. 2, b. l. 65–68, 69–70, t. 18, b. l. 87–91). Bylą nagrinėjant teisme, 2017 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) bendrovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama atsakovais be M. Š. įtraukti ir J. G., G. K. bei A. G. (t. 16, b. l. 24–31). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patikslintame civiliniame ieškinyje civilinio ieškovo atstovo pateiktas prašymas buvo patenkintas bei pirmiau nurodytų kaltinamųjų, tarp jų ir G. K. 104 497,23 Eur vertės turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t. 16, b. l. 82–84). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo G. K. pagrindai ir sąlygos, byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), yra pagrįsta. BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių galimam/pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.
12. Skunde, kaip analogiškai ir ankstesniuose skunduose, nepagrįstai nurodoma, kad nėra pagrindo G. K. turtui taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, nes jos, kaip bankroto administratorės, civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, todėl, byloje patenkinus civilinius ieškinius, priteistą žalą atlygintų draudimo bendrovės.
12.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl analogiškų kaltinamosios argumentų, susijusių su civilinių ieškinių užtikrinimu kaltinamųjų privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, jau ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (pvz., 2018 m. spalio 29 d., 2019 m. gegužės 22 d.; 2020 m. vasario 24 d.; 2020 m. gegužės 28 d.), išnagrinėjus kaltinamosios skundus dėl anksčiau jai taikytos analogiškos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 17 dalimi, draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintose „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklėse“ yra nustatyti atvejai, kai draudėjui ir draudikui pareikšti reikalavimai atlyginti žalą, laikomi netinkamais. Vienas iš tokių atvejų, kai padaryta veika, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę (taisyklių 8.3. punktas). Taigi, G. K. inkriminuoti neteisėti veiksmai neatitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant įvykis laikomas draudžiamuoju ir draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Be kita ko, G. K. pateiktos 2013 m. gruodžio 13 d. bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. CB 200041 galiojimo laikotarpis (2013 m. gruodžio 16 d. – 2014 m. gruodžio 15 d.) neapima 2016 metų laikotarpio, kurio metu kaltinamoji kartu su kitais kaltinamaisiais, atlikdama savo profesines pareigas, galimai padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kuriomis galimai buvo padaryta žala. Esant aptartoms aplinkybėms laikinas kaltinamojo G. K. nuosavybės teisių apribojimas yra būtinas byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.
12.2. Priešingai nei skunde teigia kaltinamoji, kaip buvo nurodyta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, skunde minimoje civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo G. K. baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, tai yra minėtoje civilinėje byloje privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu apsidraudęs atsakovas, bankroto administratorius, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už jo paties galimai atliktus veiksmus, kaip yra nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Todėl civilinę bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalą atlygintų draudikai. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltinamosios G. K. kaltės pagal jai pareikštus kaltinimus padarius nusikalstamas veikas klausimą.
13. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas negalėjo spręsti klausimo dėl G. K. taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, nes kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame J. G. yra įtariamasis, skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas yra (arba bus) pripažintas nukentėjusiuoju. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimta skundžiama nutartis, nėra pateikta jokių duomenų, susijusių su minėtais skundo teiginiais, taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi jokių kitų duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas nebūtų galėjęs nagrinėti klausimo dėl G. K. taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo ir turėjo nuo šio klausimo nagrinėjimo nusišalinti. Be to, 2020 m. birželio 9 d. Panevėžio apygardos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo J. G. gynėjas Audrius Leonavičius pateikė pareiškimą dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Pateiktame pareiškime buvo nurodyti analogiški teisėjo nušalinimo argumentai kaip ir nagrinėjamame skunde. Teismas motyvuotai ir argumentuotai protokoline nutartimi tokį gynėjo pareiškimą atmetė (t. 26, b. l. 167–168).
14. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius. Galimybės užtikrinti civilinius ieškinius netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamosios nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui nėra. Atsižvelgiant į kaltinamajai G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra gana dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamosios G. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas G. K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam 104 497,23 Eur vertės turtui nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d., paliekant ją šio turto saugotoja.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.