Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiajam R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

L. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis – senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis L. K. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – dėl menkavertės dingsties tyčia sudavė metaliniu ramentu nukentėjusiajam R. M. į kairiąją ranką, tuo padarydamas jam kairiojo žasto sumušimą, ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo R. M. sveikatą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis L. K. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad dėl savo neteisėto poelgio gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusįjį. Toliau dėl bylos esmės paaiškino, kad betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį po pažįstamos liudytojos M. P. skambučio kieme prie ūkinių pastatų laukė atvažiuojančių pasiskolinti virvės minėtos M. P. ir jos sugyventinio, taip pat seniai pažįstamo nukentėjusiojo R. M., su jais abiem jo santykiai buvę geri. Jiems atvykus ir sustojus kieme bei paėmus iš jo virvę, jie dar stovėdami kieme prie R. M. automobilio kurį laiką kalbėjosi, pamatęs, kad nukentėjusysis iš tetrapako geria sultis, paprašė duoti ir jam jų atsigerti. R. M. jam padavė jau tuščią paką (sulčių jame nebuvo) ir tai jį smarkiai suerzino, - tuščią paką jis bandė įmesti į jo, R. M., automobilio saloną, bet nepataikė. Po šito jį nukentėjusysis kažkaip stumtelėjo ir jis, L. K., nuvirto ant greta jų buvusios malkų krūvos, ar nukentėjusysis jį stuktelėjo tyčia, sąmoningai, nežinantis, tačiau ant jo dar labiau supykęs, atsistojęs, suėmęs turėtą dėl judėjimo negalios metalinį ramentą į dešinę ranką, stipriai juo sudavė R. M. per ranką, po ko jis su liudytoja automobiliu skubiai išvažiavo, kur, jam nežinoma. Įvykio metu buvęs blaivus, pilnai atlygino nuostolius dėl nukentėjusio sveikatos priežiūros teritorinei ligonių kasai, taip pat siūlė atlyginti kelionių ir kt. dėl proceso išlaidas pačiam nukentėjusiajam, tačiau šis priimti nuostolių atlyginimą atsisakė, bandė su R. M. taikytis, tačiau šis tai padaryti taip pat atsisakė.

3. Nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad įvykio dieną kartu su drauge liudytoja M. P. nuvažiavo automobiliu pas kaltinamąjį pasiskolinti virvės, šią paėmę, kurį laiką kalbėjosi kieme prie automobilio, jis pasiėmęs iš salono tetrapaką su sulčių likučiu, jas išgėrė, pamatęs jį geriantį, sulčių atsigerti paprašė ir kaltinamasis, jis padavė jau tuščią paką, perspėti kaltinamąjį dėl to turbūt nesumojo. Negavęs atsigerti, L. K. tuščią paką numetė, piktai pasakė „ką čia tuščią padavei“ ar pan. ir suėmęs į ranką su savimi turėtą metalinį alkūninį ramentą, juo stipriai sudavė jam į kairiąją ranką, kurią stipriai skaudėjo, todėl jis iškart su liudytoja išvažiavo į ligoninę, ten sumušta ranka buvo imobilizuota į langetę, toliau gydėsi ambulatoriškai. Įvykio vietoje malkų krūvos nebuvo, jis L. K. nei tyčia, nei kaip kitaip tikrai nepastūmė ir šis pusiausvyros nepraado, nekrito – tarp jų net nebuvo fizinio sąlyčio. Liudytoja M. P. matė visą incidentą nuo pradžios iki galo, būdama per kelis žingsnius nuo jų, vyriškių. Visas kitas aplinkybes kaltinamasis teismui nurodė teisingai ir jis pats jas patvirtinantis.

4. Liudytoja M. P. patvirtino, jog betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį kartu su nukentėjusiuoju atvažiavo pasiskolinti virvės iš kaltinamojo L. K., ją paėmę, kurį laiką visi stovėjo kieme prie automobilio ir kalbėjosi, ji visą incidentą matė, stovėdama per keletą žingsnių, kaltinamojo staigūs ir netikėti veiksmai ją labai išgąsdino, ar incidentą dar kas nors stebėjo iš toliau ir matė, ji nežinanti. Ji taip pat patvirtino, kad kaltinamasis prašė atsigerti sulčių iš nukentėjusiojo turėto tetrapako, kad šio perduotas pakas buvo jau tuščias ir tai kaltinamąjį supykdė, - šis paką metė į nukentėjusįjį, o po to bandė įmesti per pravertą langą į automobilio saloną, tačiau nepataikė, rankoje laikytu metaliniu ramentu stipriai smogė nukentėjusiam per kairiąją ranką prie alkūnės, tuo pačiu metu jam dar kažką piktai pasakė. Nukentėjusysis skundėsi rankos skausmu, abu nuvažiavo į ligoninę, kur ant sumuštos rankos uždėjo langetę. Ji kaltinamojo kieme prie ūkinių pastatų matė malkų krūvą, tačiau ji buvo toliau nuo jų stovėjimo vietos, kaltinamasis ant jų negriuvo, jo niekas nestūmė, po įvykio L. K. buvo atvykęs taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau šis nesutiko.

5. 2019 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs dviejų aukštų penkių butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, kurio vienoje pusėje yra namo pastatas, o priešingoje – ūkinės paskirties statiniai. Įėjimai į butus bei jų langai yra išsidėstę į abi namo puses, t. y. tiek į gatvę, tiek ir į kiemą, kur buvo įvykęs nusikaltimo įvykis. Įvažiavimas į kiemą ir jo erdvė yra visiškai atvira ir matoma iš gatvės (b. l. 8-9).

6. 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2435/2019(02) (maždaug po trijų parų nuo nusikaltimo įvykio) objektyviais (betarpiška kūno apžiūra) bei klinikiniais (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) duomenimis nukentėjusiajam R. M. konstatuotas kairio žasto sumušimas. Šis kūno sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas 2019 m. rugsėjo 6 d. vienu ar daugiau trauminių poveikių, kad ir suduodant smūgį kietu buku daiktu, nukentėjusiam esant įvairiose padėtyse. Konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą (b. l. 42).

7. 2019 m. spalio 11 d. daikto laisvanoriško pateikimu bei jo apžiūra nustatyta, kad kaltinamojo ramentas, kuriuo šis sudavė smūgį nukentėjusiajam, yra alkūninio tipo, metaliniu vamzdžio formos korpusu su pilko plastiko rankena (b. l. 49, 50-51).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Kaltinamasis L. K. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai visiškai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros bei teismo medicinos specialisto išvados duomenys – punktai 5 ir 6), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus. Kaltinamasis byloje paneigė vienintelę bylai reikšmingą aplinkybę – kad nusikaltimo įvykio metu pirmas dėl menkavertės dingsties (kad iš perduoto jo prašymu tuščio tetrapako negavo atsigerti sulčių) prikibo prie nukentėjusio ir šį viešai sumušė iš esmės dėl chuliganiškų paskatų, teigdamas priešingą aplinkybę, kad pats nukentėjusysis pirmasis prikibo ir tuo išprovokavo jo smurtą, pastumdamas ir tuo pargriaudamas jį ant malkų. Tačiau dėl šios aplinkybės teismas kaltinamojo pareiškimus vertina neatitinkančiais tikrovės ir atmeta kaip prieštaraujančius bylos faktinėms aplinkybėms, nustatytoms išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo R. M. bei tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos M. P. paaiškinimais šiuo klausimu, įvykio vietos apžiūros rezultatais, iš dalies ir paties kaltinamojo pareiškimų nenuoseklumu ir prieštaringumu : a) nukentėjusysis nuo pat pirmojo kreipimosi į policiją momento pareiškė bei ir toliau nuosekliai byloje tvirtino, tame tarpe ir prisiekęs teisme, jog kaltinamojo jis nei tyčia, nei kitokiomis aplinkybėmis nestumdė bei vėlesnį kaltinamojo smurtą niekaip neprovokavo – pats kaltinamasis jį prašė duoti atsigerti iš pako sulčių, o jų neradęs supyko, apšaukė, apkaltindamas jį nebūtais dalykais, - prikibo dėl menkavertės dingsties. Tą patį tvirtino ir liudytoja M. P.; b) tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja nuosekliai paneigė malkų krūvos aplamai objektyvaus buvimo faktą toje vietoje, kur įvyko incidentas, to nepatvirtino ir po keleto parų atlikta įvykio vietos apžiūra bei jos metu padarytos fotonuotraukos. Teismo vertinimu, kaltinamasis neigdamas konflikto pradėjimą pirmuoju ir dėl menkavertės dingsties, t. y. iš esmės dėl chuliganiškų paskatų, siekia iš dalies pateisinti savo nusikalstamą poelgį bei sušvelninti savo teisinę padėtį byloje, todėl ši dalis jo parodymų vertinama neatitinkančia tikrovės, faktinių bylos aplinkybių, nustatyta visų likusių įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, ir teismo atmetama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

9. Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestus kaltinamojo pareiškimus dėl jo nusikalstamą elgesį neva tai lėmusios tariamos nukentėjusiojo provokacijos į pastumiant ir pargriaunant ant krūvos malkų, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš esmės dėl chuliganiškų paskatų – dėl teismo pripažįstamos menkaverte dingsties, pirmas sukėlęs menkai pagrindžiamu pagrindu tarpusavio ginčą, viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį, stipriai suduodamas jam metaliniu alkūniniu ramentu į ranką, tuo jam padarė kūno sužalojimą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusįjį nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajam ramentu į ranką) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas, kūno sužalojimo juo (fiziniu smurtu) padarymas, neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, tai darant dar ir mažiausiai vieno pašalinio konfliktui asmens (liudytojos M. P.) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi kaimo gyvenvietėje stovinčio daugiabučio gyvenamojo namo kieme, atviroje vietoje, girdint ir matant mažiausiai vienam pašaliniam konfliktui asmeniui (įvardinta aukščiau), kaltinamojo pavartotas staigus, intensyvus ir netikėtas fizinis smurtas sukėlė skausmą ir išgąstį ne tik pačiam nukentėjusiajam, tačiau ir minėtai visiškai greta buvusiai liudytojai, realiai sutrikdė jų eilės artimiausių dienų planus, privertė vykti medicininės pagalbos į rajono centrą, be to, čia, atvirame daugiabučio namo kieme kone viduryje dienos, bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (namo gyventojų, juos aplankančių ar atsitiktinių praeivių), kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų taip pat sukėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu. Teismo vertinimu, smurtinių veiksmų minimalaus skaičiaus (1 smūgio) ir tam panaudojimo atsitiktinai po ranka pasitaikiusio, neskirto ir nepritaikyto žmogaus mušimui art žalojimui daikto (ramento, nuolat kaltininko naudojamo judėjimui palengvinti) aplinkybių reikšmę nagrinėjamu bausmės individualizavimo aspektu atsveria aplinkybės, jog kaltinamojo smurtu buvo ne tik sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas, bet ir padarytas jo sveikatą bei dėl rankos imobilizacijos langete įprastą gyvenseną realiai sutrikdęs kūno sužalojimas, kaltinamasis smurtavo teturėdamas menkavertę tam dingstį, tai yra, didžiąja dalimi dėl chuliganiškų, o ne kaltės laipsnį galinčių mažinti asmeninių, paskatų. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis nusikalstamai veikė didžiąja dalimi iš chuliganiškų paskatų, kas jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį didina. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiojo fizinei sveikatai atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (smūgio sudavimo) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo L. K. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės teigiama : kaltinamasis baudžiamojo įstatymo požiūriu nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, kadangi vienintelis anksčiau buvęs teistumas yra išnykęs daugiau nei prieš 13 metų (b. l. 63-64), paskutiniu laiku jis nebaustas ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis (b. l. 65), priklausomybių neturi (b. l. 67), gyvenamosios vietovės seniūnijos jo viešas elgesys charakterizuojamas teigiamai (b. l. 69), yra jau pakankamai garbaus 71 m. amžiaus, šeimos, išlaikytinių neturi, pragyvena iš nedidelės senatvės pensijos.

13. Teismas kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta : a) jo prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi, viešą nukentėjusiojo atsiprašymą bei tam tikra dalimi padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti didžiąją dalį esminių nusikaltimo įvykio aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); b) nusikalstama veika padarytų netiesioginių nuostolių teritorinei ligonių kasai laisvanorišką atlyginimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

14. Toliau teismas sprendžia, jog esant iš esmės teigiama įvertintai nusikaltusiojo asmenybei, nustačius dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, inkriminuoto nusikaltimo pavojingumo laipsnį pripažinus maždaug rūšinio lygmens (punktai 11-12), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turimus sveikatos defektus, pensinį amžių, nedideles pajamas iš senatvės pensijos, šeiminę padėtį, byloje teisingumo principas lemia mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis ir artimesnio minimaliam dydžio bei nesusijusios su laisvės atėmimu rūšies bausmės kaltinamajam paskyrimą (BK 61 straipsnio 1-3 dalys), šiuo atveju – 6 mėn. laisvės apribojimo su kaltinamojo asmeninę, šeiminę bei turtinę padėtis atitinkančių bei realiai jo įvykdomų įpareigojimų – neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 7 punktai) nustatymu. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), taip pat nėra faktinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę jam sumažintina 1/3 dalimi, kadangi teisiamajame posėdyje, po kaltinamojo apklausos likus neaiškumų dėl nusikaltimo įvykio aplinkybių (punktas 8), teismui nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones nenustatyta (prokuroro prašyta Įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą neskirtina dėl garbaus kaltinamojo amžiaus, sveikatos būklės ir mažų pajamų iš senatvės pensijos).

15. Kaltinamajam L. K. ikiteisminiame tyrime kardomoji priemonė skirta nebuvo, naujai taikyti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo poreikio taip pat nenustatyta.

16. Dėl civilinio ieškinio. Byloje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl jo nusikaltimu (deliktu) padarytos netiesioginės žalos (91,11 Eur) atlyginimo priteisimo (b. l. 15-19). Po ieškinio pareiškimo byloje buvo gauti nenuginčyti duomenys, kad 2019 m. lapkričio 12 d. civilinis atsakovas kaltinamasis L. K. ieškovės ieškinio reikalavimą visiškai patenkino – sumokėjo jai 91,11 Eur patirtų dėl R. M. sveikatos priežiūros nuostolių atlyginimo (b. l. 21). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi anksčiau byloje pareikštojo ieškinio, todėl pastarasis šiuo nuosprendžiu atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.39 straipsnio 1 ir 2 dalys).

17. Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas ir laikinai pas jį patį saugomas (b. l. 52) kaltinamojo L. K. ramentas, atsižvelgiant į šio daikto pobūdį, paskirtį bei poreikį kaltinamojo sveikatos priežiūrai (judėjimui palengvinti), taip pat kaltinamojo amžių, sveikatos būklę bei humanizmo principą, ne konfiskuotinas ir grąžintinas (paliktinas visam laikui disponuoti) teisėtam savininkui L. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, nustatyti jam tokius įpareigojimus ir draudimus per visą bausmės vykdymo laiką : 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 7 punktai).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą – nuteistojo ramentą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (palikti visam laikui disponuoti) teisėtam savininkui nuteistajam L. K..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.