- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-599-466/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- M. U.
- Trečiasis asmuo
- L. I.
- Atsakovas
- AAS „BTA Insurance Company“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei AAS „BTA Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje - L. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6 000 Eur draudimo išmoką dėl 2017-02-10 eismo įvykio (duomenys neskelbtini), kai M. U. vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su L. I. vairuojamu automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. U. automobilis Audi A6 buvo apgadintas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė sudarė su ieškovu Sausumo transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 208326, pagal kurią buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė Audi A6. Gavus informaciją apie 2017-02-10 eismo įvykį atsakovei iškilo abejonės dėl jo aplinkybių, dėl ko atsakovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad nei automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, nei judėjimo trajektorijos, nei automobilių apgadinimai nesudaro pagrindo tikėti eismo įvykio dalyvių nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t.y. jos nebuvo tokios, kokias nurodė ieškovas. Atsakovė 2017-04-19 informavo ieškovą apie sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakymą mokėti draudimo išmoką bei savo pozicijos niekada nekeitė. Vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2018-04-20, todėl ieškovas jį praleido.
Ieškovas dublike nurodė, kad aplinkybė, jog specialisto nustatytas automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 38 km/h greitis nesutampa su vairuotojos L. I. paaiškinimuose nurodytu greičiu nesudaro pagrindo pripažinti įvykį nedraudiminiu. Bet to eismo įvykio dalyviai dėl stresinės situacijos galėjo nurodyti netikslius greičius. Specialisto išvadoje pats automobilių susidūrimo faktas nebuvo paneigtas. Ieškovas apie atsakovo 2017-04-19 sprendimą Nr. TD1945330 atsisakyti mokėti draudimo išmoką buvo raštu informuotas tik 2017-04-27. Dublike ieškovas pareiškė prašymą skirti ekspertizę.
Atsakovė triplike neprieštaravo, kad būtų skirta eismo įvykio ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2016-02-08 sudarė Sausumos transporto priemonių „Kasko“ draudimo sutartį Nr. TPD 208326, pagal kurią nuo visų rizikų buvo apdraustas ieškovui priklausantis automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2016-02-13 iki 2017-02-12 (e.c.b. I tomas, 45 b.l.). Taip pat sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 6513780, kuria buvo apdrausta automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (e.c.b. I tomas, 45 b.l.)
2017-02-10, (duomenys neskelbtini), M. U. vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su L. I. vairuojamu automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti.
Ieškovas apie įvykį pranešė policijai. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau įvykio nefiksavo, nes įvykio dalyviai neginčijo eismo įvykio aplinkybių ir ieškovas M. U. pripažino savo kaltę.
M. U. ir trečiasis asmuo L. I. įvykio vietoje užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje 2017-02-10 eismo įvykio kaltininku nurodytas M. U.. Deklaracijoje nubraižyta įvykio schema ir L. I. ranka padarytas įrašas, kad yra apgadintas visas automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekis, nubrauktas šonas, išbėgę tepalai ir kiti pažeidimai, o M. U. ranka padarytas įrašas, jog yra apgadinta automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairys šonas (kairė pusė) ir salono vidus. Eismo įvykio deklaracijos 10 punkte L. I. rodykle pažymėjo, kad yra apgadintas automobilio Citroen priekis, o M. U. rodykle pažymėjo apgadintą automobilio Audi A6 dešinę pusę (e.c.b. I tomas, 58 b.l.).
Paaiškinime dėl 2017-02-10 eismo įvykio aplinkybių M. U. nurodė, kad tą vakarą važiavo (duomenys neskelbtini) keliu ir sankryžoje link (duomenys neskelbtini) suko į kairę pusę. Iš paskos važiavo kitas automobilis, todėl prieš darydamas posūkį į kairę M. U. pažiūrėjo į šoninį galinio vaizdo veidrodėlį, kad įsitikinti, jog minėtas automobilis nedaro lenkimo manevro. Tik pradėjęs kairį posūkį ieškovas pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį. Tuomet M. U. spaudė gazo (akseleratoriaus) pedalą, kad spėtų pilnai padaryti posūkį, bet nespėjo ir iš priekio tiesiai judėjęs automobilis atsitrenkė į M. U. vairuojamo automobilio šoną. Po automobilių susidūrimo M. U. išlipo iš automobilio ir su kito automobilio vairuotoja išsiaiškino įvykio aplinkybes, po to ieškovas apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai įvykio neregistravo, nes įvykio dalyviai sutarė dėl jo aplinkybių. Ieškovas neturėjo deklaracijų blankų, bet juos turėjo kito automobilio vairuotoja, tai deklaraciją pildė tos vairuotojos pažįstamo asmens automobilyje, kuris pas ją atvyko po eismo įvykio. Tas vyriškis nutempė automobilį Citroen iš įvykio vietos, o ieškovas sulaukė tralo, kuris jo automobilį Audi A6 nugabeno į ieškovo darbovietę. M. U. anketoje nurodė, kad kito automobilio vairuotojos ir vėliau atvykusio vyro anksčiau nepažinojo (e.c.b. I tomas, 18 b.l.).
L. I. anketoje paaiškino, kad 2017-02-10 d. apie 22¹⁰ val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę, kai staiga priešais važiuojantis automobilis pasuko į kairę, po ko L. I. vairuojamas automobilis atsitrenkė į tą dariusį kairį posūkį automobilį. L. I. važiavo apie 90 km/h greičiu. Kitam automobiliui pasukus L. I. stabdyti nespėjo. Po susidūrimo kito automobilio vairuotojas pasakė, kad tikėjosi pravažiuoti, bet nespėjo. Ginčo dėl kaltės nebuvo ir abu vairuotojai skambino policijai. Pareigūnai buvo atvykę, bet įvykio neregistravo. Deklaracijos lapą turėjo L. I. ir deklaraciją vairuotojai užpildė jos brolio, kuris atvažiavo po įvykio, automobilyje. Po to L. I. brolis jos automobilį nutempė iki namų, o kito automobilio vairuotojas negalėjo užvesti automobilio ir laukė tralo. Automobiliuose keleivių nebuvo, kito automobilio vairuotojo ji anksčiau nepažinojo (e.c.b. I tomas, 19, 20 b.l.).
Atsakovės užsakymu UAB „Impulsana“ ekspertas V.M. pateikė eksperto 2017-04-03 išvadą. Ekspertui buvo pateikti klausimai“ 1) Ar užfiksuoti automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra tarpusavyje suderinami? Ar techniniu požiūriu pagrįsti yra 2017-02-10 deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai? Ekspertas į šiuos klausimus pateikė tokias išvadas: 1) užfiksuoti automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. Nors tam tikri abiejų automobilių pažeidimai galėjo susidaryti, kai apie 38 km/h greičiu judėjęs automobilis Citroen priekio dešine puse atsitrenkė į jam įžambiai stovėjusio (arba mažu greičiu judėjusio) autmobilio Audi dešinį šoną ties jo viduriu, statramščiu, o po įvykio slystantis šių automobilių sąlytis (detalizavimas 2.6 punkte) iki betarpiško kontakto abu automobiliai turėjo esminius pažeidimus“ 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti 2017-02-10 deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymų dėl jų vairuojamų automobilių judėjimo režimų betarpiškai prieš susidūrimą, kad automobilis Citroen prieš susidūrimą judėjo apie 90 km/h greičiu, o automobilis Audi 30-40 km/h greičiu. Atliktas modeliavimas leidžia daryti išvadą, kad prieš buvusį susidūrimą automobilis Citroen judėjo apie 38 km/h greičiu, o automobilis Audi – stovėjo arba judėjo mažu greičiu (e.c.b. I tomas, 17- 30 b.l.).
Ieškovo prašymu, teismo 2018-09-05 nutartimi buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizių centro Techninių ekspertizių centro ekspertai. Jiems buvo pateikti klausimai : 1) Koks buvo transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, atsižvelgiant į jų sugadinimų apimtį ir pobūdį, pėdsakus ant jų, transporto priemonių išsidėstymą po įvykio? 2) Kokia šio eismo įvykio pagrindinė techninė priežastis? 3) Koks buvo automobilio Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo su transporto priemone Citroen C4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu, atsižvelgiant į jų sugadinimų apimtį ir pobūdį, pėdsakus ant jų, transporto priemonių išsidėstymą po įvykio? 4) Koks buvo automobilio Citroen C4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis prieš pat eismo įvykio kilimą, atsižvelgiant į jų sugadinimų apimtį ir pobūdį, pėdsakus ant jų, transporto priemonių išsidėstymą po įvykio? 5) Ar bylos medžiagoje esančiose nuotraukose ir apžiūros aktuose užfiksuoti automobilių Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6 valst. Nr (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje suderinami? 6) Ar techniniu požiūriu yra pagrįsti 2017-02-10 eismo įvykio deklaracijoje esantys eismo įvykio dalyvių rašytiniai parodymai, nurodant, kad automobiliai po susidūrimo liko stovėti greta, o automobilių greičiai prieš susidūrimą buvo – Citroen apie 90 km/h, o Audi 30-40 km/h?
Ekspertai pateikė tokias išvadas: 1) automobilių Citroen C4 ir Audi A6 tarpusavio kontakto metu, tikėtina, buvo padaryti šie automobilių sugadinimai“ automobilio Citroen C4 priekinio bamperio apatinės dešinės atramos galas automobilio Audi A6 slenkstyje padarė lokalų įlenkimą (pažymėtą geltonu kontūru). Automobilio Citroen C4 priekinio bamperio sijos dešinė pusė automobilio Audi A6 abiejose durelėse ties viduriniu statramsčiu padarė intensyvius horizontalius įbrėžimus ir skardos pažeidimus (pažymėta žaliu kontūru). Automobilio Citroen C4 variklio dangčio šoninis dešinys kraštas padarė lokalų įmušimą, suformuojant vertikalią briauną automobilio Audi A6 priekinėse durelėse šalia rankenos. Gniuždoma žemyn automobilio Citroen C4 variklio dangčio priekinė briauna paliko įstrižus įbrėžimus ant automobilio Audi A6 priekinių durelių žemiau rankenos (8 pav. pažymėta žaliomis linijomis).
Automobilių Citroen C4 ir Audi A6 tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio Audi A6 sugadinimų : 1) įstrižų daugybinių įbrėžimų priekinėse durelėse virš rankenėlės (3 pav. pažymėta žaliu kontūru) ir 2) tokio pat pobūdžio įbrėžimų galinėse durelėse (3 pav. pažymėta baltomis rodyklėmis), 3) įbrėžimų priekinėse durelėse priekiniame apatiniame kampe (3 pav. pažymėta juodu kontūru), ir 4) ant priekinio dešiniojo sparno virš rato arkos (5 pav. pažymėta geltona rodykle) 5) lokalių įmušimų ant galinio ir priekinio dešiniųjų sparnų virš rato arkos (4 ir 5 pav. pažymėta raudonomis rodyklėmis). Iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, ar visi automobilio Citroen C4 sugadinimai buvo padaryti automobilių Citroen C4 ir Audi A6 susidūrimo metu. Tačiau neatmetama, kad automobilis Citroen C4 susidūrimo metu galėjo būti be priekinio bamperio apdailos ir priekinio kairiojo žibinto
Į klausimą apie transporto priemonių susidūrimo mechanizmą įvertinus automobilių apgadinimus ekspertai pateikė atsakymą (2 punktas), kad automobiliui Citroen C4 priekine dešine dalimi atsitrenkus į stovinčio automobilio Audi A6 dešinio šono vidurinę dalį, transporto priemonėms buvo padaryti 1-ame išvados punkte 1 -oje dalyje išvardinti sugadinimai. Susidūrimo metu tarp automobilių išilginių ašių buvo smailus kampas, atviras link automobilio Audi A6 priekinės dalies. Tikėtinos automobilių Citroen C4 ir Audi A6 tarpusavio padėtys susidūrimo metu pavaizduotos 10 pav. Pagal Išvadų 3 punktą, nustatyti, kokia pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti, negalima. Automobilių Citroen C4 ir Audi A6 susidūrimo metu automobilis Audi A6 stovėjo (4 punktas). Nustatyti, kokiu tiksliai greičiu automobilis Citroen C4 atsitrenkė į Audi A6 negalima. Orientacinis automobilio Citroen C4 greitis susidūrimo metu galėjo būti apie 36 km/h (5 punktas). 6 punkte pateiktas atsakymas, jog klausimo, ar eismo įvykio dalyvių parodymai yra pagrįsti, sprendimas viršija eismo įvykių teismo eksperto kompetenciją (e.c.b. II tomas, 7- 15 b.l.).
Atsakovė pateikė savo specialisto sudarytą ekspertų išvadų palyginimą pagal kurį abiejose išvadose iš esmės nurodytos tos pačios automobilių Citroen C4 ir Audi A6 kontakto vietos susidūrimo metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje yra aprašytas automobilio Audi A6 sugadinimų lyginant su automobilio Citroen C4 sugadinimais neatitikimas ties priekinių dešinės pusės durų rankenėle (3 pav. ekspertizės akte) geltonai pažymėta kontakto vieta (e.c.b. II tomas, 9 b.l.). Taip pat aprašytas galinių dešinės pusės durų sugadinimas, žaliai pažymėta kontakto vieta. UAB "Impulsana" eksperto V.M. išvadoje ši kontakto vieta neaprašyta. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje aprašytas Audi A6 sugadinimų neatitikimas priekinių dešinės pusės durų apatinėje dalyje (3 pav. ekspertizės akte), kontakto vieta pažymėta juodai ir šia kontakto vietą nurodė specialistas V.M. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodyta, kad įvykio vietos nuotraukose nėra dalies automobilio Citroen C4 detalių nuolažų - nėra priekinio žibinto ir priekinio bamperio (e.c.b. II tomas, 33 b.l.). Teismo nuomone, išvadų palyginimas leidžia teigti, jog esminių prieštaravimų ekspertų išvadose nėra.
Bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertizę atlikęs teismo ekspertas Valdemaras Venckus nurodė, kad vertinant aplinkybes dėl automobilio Citroen C4 detalių – priekinio bamperio ir priekinio kairiojo žibinto (ar jie buvo susidūrimo metu) iš nuotraukų buvo nustatyta, jog labai tikėtina, kad automobilis Citroen C4 buvo be priekinio bamperio, nes nuotraukose visiškai nesimato jo plastiko apdailos ar kitų elementų ir, labai tikėtina, jog smūgio metu tiesiogiai kontaktavo su Audi A6 automobilio Citroen C4 sija. Ekspertas laikėsi pozicijos, kad automobilių Citroen C4 ir Audi A6 susidūrimo metu automobilis Audi A6 stovėjo, kas sprendžiama pagal tai, jog automobilis Citroen C4 suformavo automobilio Audi A6 dešinėje pusėje vertikalią briauną. Be to ekspertas nurodė, kad šiuo atveju tikėtina, kad buvo antrinis smūgis (nes buvo subraižyta automobilio Citroen C4 dešinė pusė), kuris galėjo būti tik tuo atveju, jei automobilis Audi A6 prieš pat susidūrimą būtų judėjęs nedideliu greičiu, tačiau ekspertai nustatė, jog automobilis Audi A6 susidūrimo metu stovėjo. Ekspertas paaiškino, kad kampas tarp automobilių Citroen C4 ir Audi A6 jų susidūrimo metu buvo nustatytas pagal automobilių sugadinimus ir toks kampas tarp automobilių, koks pavaizduotas Eismo įvykio deklaracijoje, nėra tikslus.
Teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu ieškovas M. U. nurodė, kad sankryža, kurioje jis darė posūkį į kairę prieš 2017-02-10 eismo įvykį, nebuvo apšviesta ir nebuvo gerai matoma. Kelią ir sankryžą ieškovas žinojo, bet šiuo keliu važiuodavo retai. Ieškovas posūkį darė beveik pravažiavęs kelią, į kurį jis norėjo pasukti. Teikdamas paaiškinimą 2017-02-21 anketoje (neužilgo po įvykio) ieškovas nurodė, kad jis, pamatęs iš priekio atvažiuojantį autmobilį, mėgino pasukti į kairę ir spaudė gazą (akseleratoriaus pedalą). Vertindamas ieškovo paaiškinimus po įvykio ir paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu teismas turi pagrindą teigti, jog, sprendžiant iš M. U. paaiškinimų, jam darant posūkį į kairę, t.y. mėginant kuo greičiau užbaigti manevrą iki priartės iš priekio važiuojantis automobilis, ieškovo vairuojamas automobilis Audi A6, labai tikėtina, judėjo susidūrimo su automobiliu Citroen C4 metu, t.y. priešingai, nei nustatė Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertai (Išvadų 4 punktas). Išvadą, kad ieškovo vairuojamas automobilis susidūrimo metu judėjo, leidžia daryti ir ieškovo paaiškinimas apie tai, kad jis buvo beveik pravažiavęs kelią, į kurį ketino pasukti, nes labai tikėtina, kad siekdamas padaryti posūkį į kairę ieškovas su automobiliu Audi A6 judėjo (net gi intensyviai siekdamas išvengti susidūrimo), o ne stovėjo. Vertinant automobilio Citroen C4 vairuotojos L. I. 2017-02-21 anketoje pateiktą paaiškinimą, tai ji jame nurodė, kad prieš įvykį važiavo maždaug 90 km/h greičiu ir priešais esančiam automobiliui pasukus (į kairę) L. I. stabdyti nespėjo. Po susidūrimo L. I. kalbėjo su kitu vairuotoju, kuris pasakė, jog jis tikėjosi pravažiuoti prieš L. I. vairuojamą automobilį. Teismo nuomone, eismo įvykių dalyvių paaiškinimai po įvykio ar neužilgo po jo labiausiai atitinka realią situaciją. Teigtina, kad jei laikyti, kad abu automobiliai susidūrimo metu judėjo (automobiliui Citroen C4 judant 90 km/h greičiu ir L. I. nespėjus stabdyti), didelė tikimybė, jog automobilių tarpusavio padėtys nebūtų tokios, kokios užfiksuotos automobilių nuotraukose po susidūrimo (e.c.b. II tomas, 13 b.l.), o specialistas V.M. išvadų 2.7 punkte nurodė, jog tokiu atveju tarp automobilių po susidūrimo turėjo būti apie 35 metrų atstumas. Tuomet kelia abejonių ta aplinkybė, kad automobilių vairuotojai iš esmės nepatyrė jokių rimtesnių sužalojimų. Ieškovas M. U. ir trečiasis asmuo L. I. teigė, kad iki 2017-02-10 įvykio automobiliai Citroen C4 ir Audi A6 buvo tvarkingi, į eismo įvykius nebuvo patekę. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė paaiškinimų apie transporto specialisto V.M. ir Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertų nustatytus automobilių Citroen C4 ir Audi A6 tarpusavio kontaktu nesuderinamus apgadinimus, kurie nesusiję su 2017-02-10 įvykio metu padarytais automobilių kitais apgadinimais. Teismas akcentuoja, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertai nustatė ne vieną nesuderinamą kontaku su automobiliu Citroen C4 apgadinimą – įbrėžimus priekinėse ir galinėse durelėse, priekinių durelių priekiniame apatiniame kampe, ant priekinio sparno virš rato arkos, lokalių įmušimų ant galinio ir priekinio dešiniųjų sparnų virš rato arkos. Ieškovui teigiant, kad automobilis Audi A6 iki 2017-02-10 įvykio neturėjo jokių trūkumų (t.y. ir jokių kėbulo išorės pažeidimų) ieškovas niekaip nepaaiškino ekspertų išvados, kad eilė automobilio Audi A6 sugadinimų nesiderina su automobilio Citroen C4 apgadinimais, kurie turėjo (galėjo) būti padaryti automobilių tarpusavio kontakto metu. Prieštaringa L. I. nurodyta aplinkybė, kad automobilio Citroen C4 priekinį kairį žibintą ir priekinį bamperį ji įdėjo į automobilio bagažinę ir nematė reikalo jų daugiau rodyti tiriant įvykio aplinkybes. Be to L. I. nurodė, kad žibintas kabojo ant laidų, todėl galimai jį buvo galima pagalbinėmis priemonėmis pritvirtinti prie automobilio, kad būtų tiksliau atkurtos įvykio aplinkybės. Kaip papildomas argumentas kelia abejonių aplinkybė, kodėl L. I., kuri nebuvo 2017-02-10 eismo įvykio kaltininkė, nesiėmė jokių veiksmų dėl žalos, padarytos apgadinus automobilį Citroen C4, jai atlyginimo. Teismo nuomone, apibendrinant 2017-02-10 eismo įvykio dalyvių paaiškinimus apie įvykio aplinkybes ir lyginant juos su specialisto V.M. ir Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertų išvadomis liko esminių prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismas, vadovaudamasis ekspertų išvadomis pripažįsta, kad 2017-02-10 eismo įvykis neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė ieškovas ir trečiasis asmuo L. I.. Dėl nurodyto darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai 2017-02-10 eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Ieškovas pateikė įrodymus apie gautas pajamas 2015 – 2018 m. laikotarpiu siekdamas patvirtinti savo gerą finansinę padėtį, t.y., kad jam nebuvo jokio reikalo imtis kokių nors veiksmų siekiant nepagrįstai gauti draudimo išmoką (e.c.b. II tomas, 40 -44 b.l.). Teismo nuomone, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti esamus prieštaravimus tarp 2017-02-10 eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių (teiktų paaiškinimų) ir ekspertų pateiktų išvadų. Prieštaravimų nepaneigia ir aplinkybė, kad ieškovas apie eismo įvykį pranešė policijai (e.c.b. II tomas, 71, 72 b.l.) kuri neregistravo įvykio, nes eismo įvykio dalyviai sutarė dėl aplinkybių ir automobilio Audi A6 vairuotojo kaltės.
Teigtina, kad atsakovė, kaip draudikė atliko reikamus veiksmus aiškinantis 2017-02-10 eismo įvykio aplinkybes ir nepažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatų. Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.1 5.2.2 punktas numato, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai teisėtas transporto priemonės valdytojas, draudėjas ar apdraustasis žalą padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, pateikė neteisingą, klaidinančią informaciją arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, įskaitant atvejus, kai transporto priemonės vagystę ir pasisavinimą inscenizavo pats savininkas ar su juo susiję asmenys. Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai 2017-02-10 eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Audi A6, pripažino nedraudžiamuoju, dėl ko ieškinys atmestinas. Kadangi ieškinys atmetamas, nevertinami ieškovo pateiktos Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenys, susiję su draudimo išmokos dydžiu.
Laikytina, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino, nustatyto reikalavimams, kylantiems iš draudimo santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalis). Apie atsakovės 2017-07-19 sprendimą Nr. TD 1945330 nemokėti draudimo išmokos ieškovas sužinojo 2017-04-27 (paštu gavęs atsakovės 2017-07-19 sprendimą), kuomet realiai gavo atsakovės 2017-04-19 sprendimą Nr. TD1945330, o ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2018-04-25 (e.c.b I tomas 7 -12 b.l). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas, ieškovui nurodžius papildomus duomenis neprašė taikyti ieškinio senaties. Tačiau pripažintina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl jo nepagrįstumo remiantis aukščiau išdėstytais argumentais.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, atmetant ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e.c.b. II tomas, 34, 35 b.l.). Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“, filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, naudai 350,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.