Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R. 2019 m. spalio 13 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje buvusiame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,689 g. kanapių (antžeminių dalių) su 5,2% ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu jose.

K. L. R. 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad spalio 13 d. su draugu A. K. vaikščiojo po V., buvo parke netoli jo namų, buvo vėlus vakaras ar naktis, lydėjo draugą namo ir netoli jo namų prie jų privažiavo automobilis. A. gyvena kitoje V. pusėje nei jis pats. Ėjo gatve, kurioje yra privatūs namai ir kurioje gyvena A.. Privažiavusiame automobilyje pažinojo jame buvusius A. ir L., kitų asmenų nepažinojo. L. pažinojo iš ankščiau, nebuvo draugai. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A., su kuriuo kelis kartus buvo susitikęs. Susipažino su juo per draugus, bet nebuvo geri draugai, kad ką veiktų kartu. A. pasisveikino, klausė, kur eina, atsakė, kad lydi draugą, kad po to eis namo. A. pasiūlė važiuoti kartu su jais. Nesuprato, kodėl siūlė važiuoti kartu. Nesutiko važiuoti, nes ketino eiti namo, be to, jie automobilyje buvo penkiese. T. A. persėdo į automobilio galą ir užleido jam vietą atsisėsti priekyje. Sutiko važiuoti kartu su jais su sąlygą, jeigu jie važiuos kur nors netoli jo namų, kad galėtų pareiti namo. Galvojo, kad pasiūlė pabūti kieme, galvojo vėliau pareiti namo. Neplanavo rūkyti ar ką nors nelegalaus daryti ir jie nesakė, kad kažką darys. Kartu buvęs A. nuėjo namo, o jis atsisėdo į keleivio vietą priekyje ir iš karto nuvažiavo į aikštelę prie mokyklos. Pats pasiūlė vykti prie mokyklos, nes ta aikštelė netoli jo namų. Kadangi neplanavo ilgai su jais būti, važiavo ten, kad galėtų pareiti namo. Įsėdant į automobilį su savimi neturėjo neleidžiamų daiktų, narkotinių, psichotropinių medžiagų. Su savimi turėjo piniginę, cigarečių, žiebtuvėlį, laikrodį. Savo daiktų niekam nebuvo davęs. Iš kitų asmenų daiktų ar pinigų negavo. Su M. dviese nebuvo išvažiavę, taip pat nebuvo su jais nuvažiavęs prie angarų. Automobilyje nepastebėjo jokių daiktų, tik popieriaus lapą matė, bet jo nelietė, nebent ant jo buvo užsėdęs. Aikštelėje mašinoje visi sėdėjo, bendravo, kalbėjosi apie kasdieninius dalykus, nors nepamena apie ką tiksliai kalbėjosi, kalbos apie narkotines medžiagas nebuvo. Iš jų pokalbio nesuprato, ką jie naktį veikia V. Po 15–20 minučių atvažiavo policija, išlaipino juos iš automobilio, apieškojo ir mašinoje rado suktinę. Nematė, kur automobilyje buvo rasta suktinė. Nežinojo, kad mašinoje buvo suktinė. Kai pareigūnai rado suktinę, nieko jiems nesakė, nes nieko apie ją nežinojo, kiti kartu buvę irgi nieko nesakė. Po to atvažiavo daugiau pareigūnų. Vyresnio amžiaus pareigūnas siūlė pasitarti ir prisipažinti dėl rastos suktinės. A. Š. siūlė jam prisipažinti, kad tai jo suktinė, ir sakė, jog jis negali, nes neseniai (prieš savaitę ar kelias) buvo baustas už tai. A. kitiems prisipažinti nesiūlė, nes jie geresni jo draugai nei jis. Iki įvykio yra visus automobilyje buvusius asmenis matęs, nes jie dažnai buvo kartu, bet jų vardų nežinojo, žinojo tik Martyną ir Aivarą. Su K. tą dieną nesusirašinėjo „Facebook“, su juo nebuvo „Facebook“ draugai ir dabar jie nėra „Facebook“ draugai. Iš automobilyje buvusių asmenų „Facebook” draugas buvo tik A., su kitais asmenimis „Facebook” draugais nebuvo, jų telefono numerių neturėjo. Nežino, kodėl jie atvažiavo naktį, pas ką jie atvažiavo, bet jie važiavo ne pas jį, jie tiesiog važiavo pro šalį ir sustojo. Vėliau juos visus išvežė su skirtingomis mašinomis. Iki jo rankų nuoplovų paėmimo nebuvo nusiplovęs rankų. Iš jo po sulaikymo buvo paimti 55 eurai: 2 vnt. 20 eurų kupiūrų ir 3 vnt. 5 eurų kupiūrų, dar turėjo monetų, dolerių, kitų nelietuviškų pinigų. Yra ankščiau vartojęs narkotines medžiagas, bet negali pasakyti, kada pradėjo vartoti narkotikus. Iki įvykio paskutinį kartą buvo vartojęs 2019 m. liepos mėn., tada gavo nuobaudą ir nuo tada nėra narkotikų vartojęs. Spalio 13 d. nežinojo, kur gauti narkotinių medžiagų, pats jų neturėjo. Iki įvykio A. pas jį nebuvo atvažiavęs. Šiais metais baigs R. S. sporto gimnazijoje 12 klasių, kitais metais planuoja vykti į užsienį studijuoti, o šiais metais planuoja dirbti. Liudytojai jį apkalba, nes jie visi yra draugai ir siekia išvengti atsakomybės. Po įvykio su jais nebendravo. Po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo kontroliuojamas Probacijos tarnybos, į kurią turėjo vykti kiekvieną mėnesį, kartais jie atvykdavo jo patikrinti, yra testavę dėl narkotikų.

K. L. R. 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje parodė, kad susuko automobilyje suktinę, bet jokių pinigų už tą suktinę jam niekas nebuvo padavęs, t. y. pinigų jam niekas nemokėjo, suktinės nepardavė ir parduoti nesiruošė. Visos kitos aplinkybės buvo tokios, kokias nurodė duodamas parodymus anksčiau. Turėjo narkotinių medžiagų (neatsimena, ar tarp folijos, ar maišelyje), susuko suktinę ir galvojo visi kartu suvartoti, bet parduoti nesiruošė. Liudytojai sustojo prie jo, bet jie nebuvo susitarę susitikti. Iš A. Š. buvo daugiausia iniciatyvos surūkyti tą suktinę. Iš pradžių buvo nenuoširdus, nes bijojo gresiančios atsakomybės. Baigė mokyklą, norėtų toliau tęsti gyvenimą, susirasti darbą ar mokytis toliau. Galvojo studijuoti užsienyje, bet buvo probuojamas, vyko bylos nagrinėjimas teisme, todėl tą galimybę praleido ir teks mokytis Lietuvoje. Mokytis nori, bet labiau norėtų tai daryti užsienyje. Jokios priklausomybės neturi. Iki įvykio ilgai buvo nerūkęs. Jam darė šlapimo tyrimą ir nerado jo organizmo narkotinių medžiagų. Lankosi pas psichologę, kas antrą dieną vartoja vaistus nuo depresijos, jam psichozių nėra, tik gyvena įtampoje, neturi ramybės. Lankydavosi ir seniau pas psichologę, gal prieš 2 metus, po to nebesilankė, nes buvo kaip ir praėję, bet nuo šitos naujos bylos pradėjo vėl eiti pas psichologę. Po šitų įvykių daugiau narkotinių medžiagų nėra vartojęs.

Liudytojas G. N. (policijos pareigūnas) parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai buvo rudenį, tamsiu paros laiku, V. kaime. Buvo gautas pranešimas, kad kieme vaikšto įtartini jaunuoliai, vienas jų vilki raudonos spalvos rūbais. Važiuojant į įvykio vietą ties V. mokykla pastebėjo stovintį įtartiną automobilį. Sustojo prie šio įtartino automobilio ir pirmas priėjo prie vairuotojo, tačiau pamatęs, kad automobilyje yra daugiau jaunuolių, pakvietė ateiti kolegą, nes jaunuolių buvo daugiau nei jų. Automobilio langai buvo uždaryti, užrasoję, automobilyje sėdėjo jaunuoliai. Automobilyje sėdėjo vienas jaunuolis, kuris buvo apsirengęs raudonai. Priėjęs prisistatė, paprašė jaunuolių išlipti iš automobilio, klausė, ar turi draudžiamų daiktų. Kuomet buvo atidarytas automobilio langas, durelės, nepajuto jokio įtartino kvapo. Jaunuoliai buvo išsigandę, pasimetę. Asmenys buvo įtartini, todėl išlaipino juos patikrinti. Išlipę jaunuoliai atrodė blaivūs, adekvatūs, nors jų blaivumo netikrino. Iš pradžių nepastebėjo jokių daiktų, bet įtarimą sukėlė vieno iš jaunuolių elgesys, nes jis labai žiūrėjo į automobilio salono grindis, bet kuris tai buvo jaunuolis, dabar negalėtų pasakyti, tik pamena, kad tas jaunuolis išlipo iš automobilio galo. Jaunuoliai iš automobilio išlipo po vieną: iš pradžių išlipo vairuotojas, vėliau keleivis, sėdėjęs priekyje, ir tada lipo gale sėdėję asmenys. Jaunuolių asmenybes nustatinėjo jiems išlipus iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė tikslias jaunuolių sėdėjimo vietas, nes tuo metu jaunuolius buvo įsidėmėjęs, tikrino jų dokumentus, kuriuos buvo surinkęs pagal jų sėdėjimą. Išlipus jaunuoliams iš automobilio pastebėjo ant grindų gulinčią suktinę su galimai narkotine medžiaga, kitų daiktų nerado. Suktinę pastebėjo, nes kai jaunuoliai buvo išlaipinti iš automobilio, vienas iš jų įdėmiai žiūrėjo į automobilio saloną. Suktinę rado salono kairėje pusėje ant grindų, už vairuotojo sėdynės. Suktinė gulėjo galinėje salono pusėje, už vairuotojo, arčiau durelių pusės. Suktinę buvo pakėlęs, ją rodydamas jaunuoliams paklausė „kas čia“, kieno ji yra, bei nė vienas jaunuolis neprisipažino dėl suktinės priklausomybės, jie atsakė, kad nieko nežino, tada ją padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Nesiūlė jaunuoliams „prisiimti“, kieno tai yra. Daugiau suktinės nebuvo paėmęs į rankas. Ją imdamas dėvėjo pirštines. Įvykio vietoje išlaipinti jaunuoliai stovėjo nedideliu atstumu vienas nuo kito (apie pusę metro), bendravo tarpusavyje, bet negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi, nes saugojo, kad nedingtų įkalčiai. Po suktinės radimo jaunuolių neišskyrė. Informavo budėtojus, kurie apie įvykį informavo operatyvinę grupę ir ekspertus, kurie atvyko į įvykio vietą. Tam, kad patikrinti įvykio vietą, buvo iškviestas kitas policijos ekipažas. Jaunuolius apklausinėjo oper. grupės darbuotojai, pats jų neapklausinėjo. Teko dalyvauti jaunuolius pristatant į policijos komisariatą: jų ekipažas vežė du jaunuolius, o kitus jaunuolius pristatė kiti policijos ekipažai. Nuo jaunuolių išlaipinimo iš automobilio iki jų išvežimo iš įvykio vietos praėjo iki valandos laiko.

Liudytojas L. K. (policijos pareigūnas) parodė, kad naktį iš 2019 m. spalio 12 d. 2019 m. spalio 13 d. buvo gautas pranešimas, kad prie mokyklos V. kažkoks automobilis važinėja, triukšmauja. Apvažiavus mokyklą nieko nepastebėjo. Pranešėjas sakė, kad jaunuoliai laipioja per tvorą. Jaunuolių nepastebėjo, tačiau prie mokyklos esančioje aikštelėje pastebėjo automobilį, kurį nusprendė patikrinti dėl gauto pranešimo. Buvo tamsu, nakties metas, automobilyje buvo 6 jaunuoliai. Tai buvo įtartina. Mano, kad kartu su kolega priėjo prie automobilio. Su kolega patikrino jaunuolių asmenybes, asmenis, pas juos nieko įtartino nerado, tačiau jų automobilyje rado suktinę su galimai narkotinėmis medžiagomis. Nepamena, kuriuo metu tikrino jų asmenybes: ar jiems sėdint automobilyje, ar jiems jau išlipus iš jo. Dabar neatsimena, kur kuris sėdėjo, bet tai gali būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Neprisimena, koks vyko bendravimas su jaunuoliais iki suktinės radimo. Suktinę rado automobilio gale, bet tiksliai vietos nepamena. Nepamena, pats ar kolega rado suktinę. Radę suktinę klausė jaunuolių, kas tai, neatsimena, ką jie atsakė, bet nė vienas neprisipažino, kieno suktinė. Iš kvapo įtarė, kad suktinė yra iš narkotinės medžiagos marihuanos. Atidarius automobilio dureles įtartino kvapo nepajuto. Nepamena, ar jaunuoliai bendravo tarpusavyje tuo metu, kai buvo išlaipinti iš automobilio, bet jie stovėjo lauke ir tarp jų buvo 1 metro atstumas. Neatsimena, ar lietė suktinę. Mano, kad buvo su pirštinėm, jeigu ją lietė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kurie buvo perskaityti.

Liudytojas D. K. parodė, kad buvo automobilyje trise (jis, M. ir A.) ir visi sugalvojo parūkyti „žolės“ (marihuanos), nepamena, kuris pirmas tai pasiūlė, bet A. sakė parašyti L. ir jis jam parašė per „Messenger“, nes kiti neturėjo interneto. Iki įvykio L. R. pažinojo, buvo matęsi kelis kartus, nepamena, kokiomis aplinkybėmis buvo ankščiau jį matęs, bet jų susitikimai nebuvo susijęs su narkotinėmis medžiagomis. A. su L. bendraudavo. Su draugais, su kuriais vyko į V., jį sieja draugystė: A. pažįsta seniai, M. yra buvęs klasiokas, T. ir M. taip pat seniai pažįsta. P. L. „ar žinai“, tai reiškia „kur gauti“, L. turėjo suprasti, ko jo klausė, ir jis atrašė „jo“. Paklausė, ar atvažiuoti, o jis sakė „taip“. Kai susirašinėjo, kiti draugai sėdėjo mašinoje, nieko neveikė, klausė muzikos. M. ir A. rodė susirašinėjimo su L. žinutes telefone. Kiti kartu buvę asmenys su L. nesusirašinėjo. Parodžius žinutes draugams jie sakė „važiuojam“. Nežino, ar turi išlikusį susirašinėjimą, nors naudoja tą patį telefoną ir kortelę, iš telefono nieko tyčia nešalino. M. su T. buvo kitoje mašinoje ir jie nieko nežinojo. Prieš važiuojant iki L. nuvažiavo iki M. A., kuris pasistatė savo automobilį ir su T. persėdo į jų automobilį. M. ir T. nieko nesiūlė, nesakė, kur ir kokiu tikslu važiuos. M. ir T. persėdus į jų automobilį, važiavo į V. Nežinojo, kur gyvena L., A. žinojo, kur reikia važiuoti pas L. Buvo tamsu, todėl nežino, kur V. važiavo. Prie posūkio, kur daugiabučiai, sustojo paimti L. S. A. iš automobilio priekio persėdo į galą, o L. atsisėdo į priekį. Mano, kad L. buvo vienas, kai privažiavo prie jo. Į. L., pasisveikino, bet daugiau su juo nebendravo. Sėdėjo automobilio gale už jo sėdynės ir nematė, kas vyko. L. nebuvo atsisėdęs į automobilio galą. Į. L. nuvažiavo į šalia buvusią aikštelę, ten pabuvo, visi, kurie sėdėjo gale, išlipo iš automobilio ir M. su L. dviese išvažiavo, o jie pabuvo kieme. Jie nesakė, kur ir ko važiuoja. Laukė jų 10–15 min. Kai jie grįžo, susėdo visi į mašina ir nuvažiavo iki aikštelės prie V. mokyklos. Važiuojant į aikštelę M. su L. sėdėjo automobilio priekyje, o jis, A., T. ir M. sėdėjo gale. Automobilį vairavo M. Aikštelėje prie mokyklos pabuvo 10–15 minučių ir atvažiavo policija. Aikštelėje sėdint automobilyje visą laiką bendravo su A., nieko nematė, nematė, ką darė L. R.. Nepamena, apie ką bendravo su A. Automobilyje jam iš kairės sėdėjo T. ir M. (nepamena, kuris iš jų sėdėjo arčiau durelių, o kuris – šalia jo), o dešinėje pusėje – A., t. y. su A. jie sėdėjo arčiau dešinės pusės durelių. Sėdint automobilyje prie mokyklos jam nelabai rūpėjo, ar yra marihuanos, nes tai jam nėra svarbu. Marihuanos ketino įsigyti už pinigus. Galvojo visi bendrai sumokėti. Pats beveik neturėjo pinigų, turėjo eurą ir kelis centus, galėjo turėti 1,60 Eur, tai kažkas už jį „uždėjo“, bet nepamena, kas už jį „uždėjo“. Paskui pinigus atgavo, bet neatidavė pinigų tam, kas buvo už jį „uždėjęs“. Kalba apie pinigus vyko važiuojant į Velžį, kai Luko su jais dar nebuvo. G. M. su Tomu ir girdėjo kalbą apie pinigų rinkimą. Nematė, kaip Lukui buvo perduoti pinigai. Atvykę pareigūnai iš pradžių paprašė jų išlipti iš automobilio, vėliau tikrino automobilį, dokumentus ir rado suktinę, bet nematė, kur mašinoje ją rado. Pareigūnai sakė, kad prisipažintų, kieno yra suktinė, bet jie nieko neatsakė, niekas neprisipažino dėl suktinės, pats nežinojo, kieno suktinė, iki tol nebuvo matęs jos. Su draugais bendravo iki išvykstant į komisariatą, kalbėjo apie tai, kas dabar bus, bet nesiaiškino, kieno suktinė. Spalio 12–13 d. nebuvo vartojęs narkotinių, psichotropinių medžiagų. Nepamena, kada jas paskutinį kartą vartojo iki įvykio. Buvo atliktas testas dėl narkotinių medžiagų ir organizme jų buvo rasta, bet jų buvo vartojęs 2 savaites iki tikrinimo. Apie įvykį kalbėjo po paleidimo iš sulaikymo, po kelių dienų. Kalbėjo jis, A. ir T., kai reikėjo visiems trims vykti į narkologinį. Su L. R. po įvykio nekalbėjo, nes nepažinojo jo. Su M. L. po įvykio kalbėjo.

Po liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo jis parodė, kad prieš rašydamas L. žinutę, susirado „Facebook“ Luko profilį, parodė jį A. ir paklausė, ar tai tas pats asmuo. Pasitikslinęs parašė L. žinutę. Žinutės tekstą, kurį rašė L., pats sugalvojo. Nenorėjo rašyti atvirai. Galvojo, kad L. supras jo žinutę. Iki to įvykio su Luku nebuvo surašinėjęs. Mano, kad prieš rašant žinutę L. pakvietė jį į „Facebook“ draugus. Nežinojo, ar turėjo L. „žolės“, galvojo, kad jis žino, iš kur gauti. Nematė, todėl negali sakyti, kad žinojo, jog L. atsinešė „žolės“. Iki sutinkant L. iš jų niekas neturėjo marihuanos, priemonių suktinei sukti. Nepamena kaip ankščiau yra įgijęs narkotines medžiagas. Vieną kartą yra rūkęs „žolės“, bet aplinkybių neatsimena ir nežino, ar narkotines medžiagas yra vartojęs su Aivaru, nes tai seniai buvo. D. K., telefone pasitikrinęs susirašinėjimų istoriją, nurodė, kad neturi susirašinėjimo žinučių su L. R., nes Luko profilyje nėra jokių žinučių, gal galėjo netyčia jas ištrinti, bet to nepamena, su niekuo nesitarė, kad susirašinėjimą reikia ištrinti. „Messenger“ išlieka seniai rašytos žinutės, galima matyti susirašinėjimą, pavyzdžiui, telefone yra išlikęs rugsėjo 31 d. susirašinėjimas su mama.

L. T. Č. parodė, kad buvo sporto salėje, po to susitiko su M. A. ir kartu su juo jo mašina nuvažiavo prie „C.“, ten susitiko su D. K., M. L. ir A. Š.. Susitikę pakalbėjo, parūkė ir nuvažiavo į aikštelę prie „M.“. Ten pabuvo, parūkė. Vėliau persėdo į L. mašiną, kad būtų pigiau važinėti. Pasivažinėjimo penkiese tikslo nežinojo. Niekas iš draugų nesakė, kur reikia važiuoti. Nuvažiavo į V., gyvenvietėje sutiko L., kuris ėjo su draugu, L. įsėdo į jų mašinos galą, kur sėdėjo ir jis. Nežinojo, ar kas tarėsi susitikti su L. Vėliau vairuotojas juos paleido kažkokioje aikštelėje V. Išlipo keturiese, o M. su L. išvažiavo. Nežino, kur L. su M. važiavo. Po kurio laiko jie grįžo ir visi nuvažiavo į aikštelę, kur ir atvyko policija. Važiuojant į aikštelę sėdėjo gale, tiksliai nepamena kur, bet ne prie durelių, nepamena, kas sėdėjo šalia jo. Priekyje sėdėjo M. L. (jis vairavo) ir L.. Iki vykstant į V. nebuvo kalbos apie narkotines medžiagas, pinigus, jų rinkimą. Būnant mašinoje prieš atvykstant pareigūnams žiūrėjo telefone „Facebook“, nematė, ką kiti darė. Policija atvyko praėjus 5–10 minučių nuo atvykimo prie mokyklos. Pareigūnai patikrino jų dokumentus, o jiems išlipus iš mašinos, automobilio gale pamatė suktinę. Būdamas įvykio vietoje suprato, kad pareigūnai rado kažką automobilyje, nes pareigūnai pasakė, jie klausė, kieno suktinė. Nematė, kad mašinoje buvo suktinė ir nežinojo kieno ji. Įvykio vietoje su draugais nesiaiškino, kieno suktinė, visi sakė „nežinau“. Po įvykio apie tai nebendravo su draugais. Niekada nėra vartojęs narkotinių, psichotropinių medžiagų, įvykio metu buvo blaivus. Įvykio vietoje visi stovėjo laisvai gal 15–20 minučių iki kol juos išvežė į komisariatą. Niekas iš draugų nieko nepasakė, iš ko būtų buvę galima suprasti, kad suktinė jo. Iki įvykio R. buvo matęs kelis kartus su Aivaru, žinojo jo vardą, pavardės nežinojo. Kiti kartu su juo buvę asmenys yra jo draugai. Iš jų visų L. R. geriausiai pažinojo A., negali pasakyti, ar kiti draugai pažinojo L..

Po liudytojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo jis parodė, kad nežino, kodėl nenurodė visų aplinkybių spalio 13 d. apklausoje, Lapkričio 29 d. apklausoje detaliau papasakojo. Paleidus iš sulaikymo su draugais nelabai bendravo apie tai, kas vyko tą naktį.

Liudytojas A. Š., atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad nežino, kas turėjo surinktus pinigus, nesitarė, kas perduos pinigus R., kažkuris iš jų trijų turėjo perduoti. Neatsimena, ar sumokėjo. Turėjo sumokėti L., nes jis turėjo „žolės“, buvo dėl to susitarta. Dėl „žolės“ tarėsi D. V. prie bazių buvo pirmas jų sustojimas. Mano, kad ten važiuoti nurodė D., o jam pasakė L. R. į automobilį įsėdo prie angarų ir tuomet jie išvažiavo.

Liudytojas A. Š., atsakydamas į gynėjo klausimus, parodė, kad jis geriausiai iš visų važiavusių pažinojo R., „Facebook“ turėjo jo kontaktus. Nežino, kodėl L. rašė D. Pats rašyti Lukui bijojo, nes buvo prieš dvi savaites sulaikytas, galvojo, kad yra policijos sekamas. D. L. pažinojo, nes kažkada ankščiau jie buvo susitikę. Visi žinojo L. R. per „Facebook“. Džiugui nereikėjo ieškoti Luko kontaktų. Abejoja, ar D. žinutėje rašė apie „žolės“ pirkimą. Susitikus su L. prie bazių nebuvo kalbos, kad nori kažką iš jo pirkti. D. rašytos žinutės turinio nepamena, bet buvo pasisveikinimas ir kažkas susieta, kad nori parūkyti „žolės“. Nepamena, ar D. rodė žinutę, ar pats pažiūrėjo ir perskaitė. Susidėjo pinigus „žolei“ įsigyti. Žinojo, kiek kas pinigų turėjo. Pats pinigų turėjo pakankamai, bet nepamena kiek. Džiugui kažkiek trūko pinigų ir jis jam davė jų. L. turėjo pakankamai pinigų, bet nežino kiek. Važiuojant į V. skaičiavo pinigus natūroje, kiek kas jų turi. L. pats suskaičiavo, kiek turi pinigų, gal jis turėjo popieriniais. Kai pareigūnai juos išlaipino iš automobilio, klausė, kieno yra suktinė, bet jis nieko nesakė. Visi sakė, kad nežino kieno. Tarpusavyje nebendravo apie suktinę.

Po liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo jis parodė, kad iš pradžių parodymų nedavė, nes bijojo, nežinojo, kas jam bus, nenorėjo nieko sakyti, nežinojo, ar kiti ką sakys. 2019 m. lapkričio 29 d. parodymai teisingi, tik neteisingai nurodė dėl skolos, nenorėjo, kad draugas L. nukentėtų. Apklausoje nenurodė, kad nuvyko prie bazių, paskui apklausoje patikslino, nurodė, kad buvo prie bazių. Neatsimena, ar L. buvo perduoti pinigai, gal jie ir buvo perduoti. Nepamena, kur buvo pinigai, ar jie buvo popierine kupiūra ar monetomis. 2019 m. gruodžio 17 d. parodymai yra teisingi, tik negali patvirtinti dėl L. 4 eurų, bet jei taip sakė, tai taip ir buvo. Šių aplinkybių dėl pinigų perdavimo R. nepasakė, nes neprisimena. Neprisimena, kaip perdavė pinigus, bet žino, kad apklausoje sakė tiesą. Apklausoje gruodžio 17 d. sakė tiesą dėl 10 eurų perdavimo R. R. V. sutiko labai netoli angarų, jį paėmę sustojo prie angarų, išlipo, rūkė, jie išvažiavo. Pirmas jų sustojimas V. buvo netoli angarų, gatvės nežino. Ten paėmė R. ir pavažiavo iki netoli esančių angarų. Gruodžio 17 d. apklausoje teisingai nurodė aplinkybes dėl pinigų perdavimo, kur sutiko R. Nežino, kur R. gyvena V. Tuo metu 10 eurų jam buvo nemaža suma, bet 10 eurų nebuvo vien tik jo pinigai, tai buvo jo, L. ir D. pinigai. Sakė, kad pinigų nematė, nes to neprisiminė. Kai buvo perskaityti jo parodymai, prisiminė, nes žino, kad sakė tiesą. Pinigai buvo perduoti R. Neatsimena, kiek kas davė pinigų, kiek pats davė. Pamena, kad D. neturėjo pakankamai pinigų. 2020 m. vasario 17 d. apklausoje nurodytos teisingos aplinkybės. Nepamena, kuomet buvo perduoti pinigai L.. Jie galėjo būti perduoti prie bazių arba prie mokyklos. Nežino, ar pinigai buvo perduoti kupiūra, ar smulkiais. Kai pareigūnai juos išlaipino, jie stovėjo prie automobilio visi kartu. Atvažiavo kokie 6–7 ekipažai, jie visi atvažiavo per 10 minučių. Paskui juos išvežė į komisariatą Senamiesčio gatvėje. Iki tol, kol juos išvežė, praėjo virš pusvalandžio. Stovint jiems nebuvo galimybės tartis, tarpusavyje nelabai kalbėjosi, pareigūnai klausinėjo, sakė, kad prisipažintų, kieno yra suktinė, nesakė kieno, nes visi bijojo. Kai paleido po sulaikymo, aptarinėjo situaciją su L., D., M. ir T. Po įvykio vieną kartą buvo susitikęs ir su L., parūkė cigaretę, paklausė, kaip jam sekasi. Kiti jo draugai nebuvo su L. geri draugai.

Liudytojas A. K. parodė, kad tą vakarą prieš įvykį buvo su L. tvarkė dviračius, L. leido muziką iš telefono, po to vaikščiojo po V. L. sakė, kad jį palydės, ėjo link savo namų. Buvo jau vėlu, tamsu ir jau buvo beveik prie pat savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kai su pilnu pilku SEAT automobiliu privažiavo kiti įtariamieji (žino, kad visa ta grupelė yra susijusi su tuo įvykiu, todėl pasakė, kad įtariamieji), kurie siūlė jiems lipti į automobilį, pasiūlė kažką paveikti, pabūti, Š. siūlė važiuoti parūkyti, bet nebuvo įvardinta, ko parūkyti. Ta kryptis, iš kurios atvažiavo automobilis, yra nuo (duomenys neskelbtini), automobilis atvažiavo nuo sankryžos, kuri yra link mokyklos ir link angarų (angarai yra V. nutolę apie 1 km nuo įvykio vietos), bet jam nesimatė, iš kurios pusės atvažiavo automobilis, nes Žalioji gatvė yra ilga, joje daugiabučių namų nėra, yra tik privatūs namai. Pažino kelis automobilyje buvusius asmenis: A. Š., L., D.. Juos pažįsta, nes kelis kartus buvo susitikę. A. Š. sėdėjo priekyje ir tik jis vienas buvo išlipęs iš automobilio. Pokalbis vyko trumpiau nei 5 min. Atsisakė, nes buvo pavargęs ir norėjo namo, todėl atsisveikino ir išėjo namo, o tuo metu L. buvo prie automobilio, irgi nenorėjo sutikti važiuoti, bandė atsisakyti, bet vis tiek įsėdo. Nematė, kuria kryptimi nuvažiavo automobilis. Nebuvo tokios kalbos apie „žolės“ rūkymą. L. nesakė, ar turėjo psichotropinių medžiagų. Tą pačią naktį sužinojo, kad jie yra sulaikomi ir kad L. gali būti blogai, nes jam būnant namie paskambino kiti jo pažįstami, kurie klausė, kur L., pasakė, kad išvažiavo su keliais asmenimis, jam pasakė, kad prie mokyklos yra keli policijos ekipažai, todėl pagalvojo, kad gal ten L. galėjo būti. K. L. jau buvo išleistas, tik tada pasikalbėjo apie įvykį. L. papasakojo, kaip atvažiavo policininkai, bet negalėtų papasakoti, ką jis dar pasakojo. L. sakė, kad sustojo prie mokyklos, atvažiavo policija ir prasidėjo žodinis konfliktas, žino, kad buvo rasta marihuana, bet nežino, kam ji priklausė. L. gyvena apie 1 km nuo jo. Su Luku nekalbėjo, kad su kažkuo susitikti, planas buvo eiti namo ir pažaisti su kompiuteriu.

2019 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto mokyklos pastato, kurio rytinėje pusėje yra nesaugoma asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje, vakarinėje jos dalyje, priekine dalimi į šiaurės pusę stovi sidabrinės spalvos automobilis SEAT LEON, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint teritoriją apie automobilį, daiktų ar pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Apžiūrint automobilį, jokių apgadinimų neužfiksuota: langai tvarkingi, padangos nepažeistos, durelių spynelės tvarkingos. Apžiūrint automobilio saloną, matyti, jog užvedimo spynelė tvarkinga, priekinė panelė nesugadinta. Apžiūrint priekinės panelės dėtuvę, rastas sulankstytas popieriaus lapas, kurio viduje dalelės augalinės kilmės medžiagos. Popierius su joje esančia neaiškios kilmės medžiaga supakuojamas į spec. paketą Nr. 447715, atitinkamai įvardijus specialistas pasirašo. Dėtuvėje tarp priekinių sėdynių rasta plastmasinė apvalios formos dėžutė, kurios viduje sidabrinės spalvos folijos gumulas bei baltos servetėlės. Išlanksčius foliją, rasti rudos spalvos, neaiškios kilmės medžiagos pėdsakai. Folija įdedama atgal į dėžutę su servetėlėmis ir supakuojama į tą patį spec. paketą Nr. 447715, atitinkamai įvardijant. Ant galinės sėdynės rasta suktinė su augalinės kilmės medžiaga, turinčia specifinį, stiprų kvapą. Suktinė paimama ir taip pat supakuojama į tą patį spec. paketą Nr. 447715, atitinkamai įvardijama. Automobilio salone mėtosi plastikiniai buteliai nuo vaisvandenių. Dėtuvėje telefono pakrovimo laidas, automobilio dokumentai. Bagažinės skyriuje rastas sportinis krepšys su sportine apranga, sportbačiais, rankšluosčiu, taip pat mėtosi tušti plastikiniai buteliai nuo vaisvandenių, tuščios skardinės nuo energetinių gėrimų bei alaus kokteilio. Kitų daiktų ar pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (t. 1, b. l. 9–16).

Vyriausiojo patrulio G. N. 2019 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad įvykio vietoje automobilyje „S. L.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo 6 asmenys: vairuotojo vietoje sėdėjo M. L., šalia vairuotojo – L. R., gale už vairuotojo – M. A., gale per vidurį – D. K. ir T. Č., o gale keleivio pusėje – A. Š.. Išlipus automobilio gale sėdėjusiems jaunuoliams, pastebėjo, kad ant automobilio grindų gale už vairuotojo guli suktinė su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga marihuana (t 1., b. l. 17).

2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5007)-IS1-5761 nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš suktinės, 2019 m. spalio 13 d. rasta automobilio „S. L.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,689 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 5,2 %, ant liniuoto popieriaus lankstinuko, 2019 m. spalio 13 d. rasto automobilio „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (t. 1, b. l. 41–44).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 16 d. ekspertizės akte nurodyta, kad ant pateiktos tirti suktinės paimtos 2019 m. spalio 13 d. iš automobilio SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 1 x 10-23 (t. 4, b. l. 62–64).

Motyvuojamoji dalis

BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o BK 260 straipsnio 1 dalyje – tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant L. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. spalio 13 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė ir pasikėsino neteisėtai platinti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,689 g. kanapių (antžeminių dalių) su 5,2 % ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu jose, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suktinę, kurią jis ketino perduoti už narkotines priemones sumokėjusiam A. Š., apie 00.38 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsniu, nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis L. R. gali būti pripažintas kaltu ne kaip pasikėsinęs padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bet kaip padaręs BK 259 straipsnyje ar 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė L. R. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o pats kaltinamasis, viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu neigęs savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, paskutinio teismo posėdžio metu po to, kai byloje buvo gauti ekspertizės aktai, pripažino savo kaltę dėl BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neigė turėjęs tikslą platinti turėtas narkotines medžiagas.

Liudytojas M. L., kuris automobilyje sėdėjo vairuotojo vietoje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad matė kaip automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs kaltinamasis, turėjęs popieriaus suktinei ir „žolės“ gumulėlį, susuko suktinę, tai padarius prie jų automobilio privažiavo policijos pareigūnų automobilis (t. 2, b. l. 56–59, 62–65, 67–68). Aplinkybę, kad įvykio vietoje rastos narkotinės medžiagos priklausė kaltinamajam, o ne kitam asmeniui, patvirtina ne tik liudytojų, kurie buvo kartu su kaltinamuoju automobilyje, parodymai, bet ir paties kaltinamojo parodymai. Kaip minėta, kaltinamasis L. R. viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu neigęs savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, paskutiniame 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje pripažino, kad susuko automobilyje suktinę. Ekspertai ant iš įvykio vietos paimtos suktinės rado kaltinamojo biologinių pėdsakų (t. 4, b. l. 62–64). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad būtent L. R., o ne kiti asmenys, įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku neteisėtai laikė narkotines medžiagas.

Nustačius, kad kaltinamasis laikė narkotines medžiagas, būtina įvertinti, ar jis jas laikė neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ar turėdamas tokį tikslą, nes nuo to priklauso jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Jis įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Ta aplinkybė, kad asmuo neperdavė narkotinių medžiagų kitiems asmenims, jo veikos kvalifikavimui neturi įtakos (Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2011).

Pažymėtina, kad kaltinamasis buvo pažįstamas su daugeliu iš automobiliu į V. vykusių asmenų, o geriausiai iš jų pažinojo A. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą, dėl to, kad jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje pasikėsino iš L. R. neteisėtai įgyti suktinę su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Kritiškai vertintini kaltinamojo parodymai, kad įvykio naktį liudytojai jį atsitiktinai sutiko vaikščiojantį V., t. y. kad tarp jo ir D. K. ar kitų automobilyje buvusių asmenų joks susirašinėjimas nevyko. Nors pats D. K. ir L. R. susirašinėjimas nėra objektyviai užfiksuotas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų D. K., M. L. ir A. Š. parodymais, kad jiems būnant Panevėžyje ir sugalvojus parūkyti „žolės“, D. K. per „Messenger“ parašė kaltinamajam ir tik gavę iš jo patvirtinimą vyko į V. tikėdamiesi iš jo įsigyti marihuanos. D. K. paaiškino, kad L. R. nerašė atvirai apie narkotines medžiagas, bet iš jo klausimo „ar žinai“, reiškiančio „kur gauti“, kaltinamasis turėjo suprasti, ko jo klausė, ir jis atrašė „jo“. Pakankamai įprasta praktika, kad siekiant kažką neteisėtai įsigyti (šiuo atveju – narkotines medžiagas) yra bendraujama neminint tų dalykų, apie kuriuos kalbama, tačiau pokalbio dalyviai supranta, ko yra prašoma, ypač jeigu analogiško pobūdžio bendravimas vyksta ne pirmą kartą.

Šiuo atveju liudytojų parodymais įrodyta, kad D. K., M. L. ir A. Š., sugalvoję parūkyti „žolės“, į V. vyko ne atsitiktinai, o tikslingai pas ten gyvenantį L. R., iš kurio tikėjosi įsigyti narkotinių medžiagų ir kuris būdamas atvykusių asmenų automobilyje iki į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams iš turėtos narkotinės medžiagos susuko suktinę. Iš tikrųjų byloje nėra įrodyta, kad L. R. susukta suktinė su narkotine medžiaga buvo perduota kuriam nors iš automobilyje buvusių asmenų, ji buvo rasta automobilyje. Tačiau vien tai nepaneigia galimybės L. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes pagal šį straipsnį atsako ne tik platinęs narkotines medžiagas asmuo, bet ir asmuo, kuris neteisėtai laiko narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti.

Nors liudytojų D. K., M. L. ir A. Š. parodymai dėl pinigų rinkimo ir (ne)perdavimo L. R. už siekiamas įgyti narkotines medžiagas nėra pakankamai nuoseklūs, tačiau jie žinojo, kad viena suktinė kainuoja 10 Eur. Liudytojų paaiškinimus teisme, kad tam tikrų aplinkybių (detalių) jie tiksliai nebeprisimena, tam tikrus neesminius netikslumus, galima paaiškinti tuo, kad jie buvo apklausiami praėjus daugiau nei pusei metų nuo įvykio, be to, tai gali būti ir siekis nepakenkti kaltinamajam, kurį jie pažinojo ir iki įvykio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie davė išsamesnius parodymus, kurie teismo posėdžiuose buvo perskaityti. Atmestini kaltinamojo argumentai, kad liudytojai jį apkalba, nes tarpusavyje yra geri draugai, o jį pažįsta mažiausiai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š., prisipažindamas, kad pasikėsino įgyti iš L. R. narkotines medžiagas, suprato, jog jam pačiam už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Be to, byloje paskyrus ekspertizę, buvo nustatyta, kad ant suktinės yra būtent kaltinamojo, o ne kitų su juo buvusių asmenų biologinių pėdsakų. Tai neabejotinas jo sąlyčio su suktine įrodymas, apie kurį liudytojai pasakojo dar iki ekspertizės paskyrimo. Taigi ekspertizės aktas tik patvirtina anksčiau duotus liudytojų parodymus. Po ekspertizės atlikimo net pats kaltinamasis pakeitė savo poziciją ir prisipažino sukęs suktinę. Taigi paties kaltinamojo, o ne liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir priklauso nuo byloje surinktų įrodymų.

Viena vertus, aplinkybės, ar pinigai už narkotines medžiagas buvo perduoti kaltinamajam, nustatymas neturi teisinės reikšmės L. R. veiksmų kvalifikavimui, nes svarbu nustatyti, ar L. R. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, o toks tikslas nagrinėjamu atveju yra įrodytas. Kita vertus, teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, palyginęs juos tarpusavyje, sprendžia, kad įrodyta, jog pinigai (10 Eur) už narkotines medžiagas L. R. buvo perduoti. Iš sulaikomo L. R. buvo paimti 55 Eur, tačiau protokole nedetalizuota, kokio nominalo šie pinigai buvo (t. 3, b. l. 88), o iš A. Š. buvo paimta piniginė, nenurodant, ar joje buvo pinigų, kiek jų buvo ir kokio nominalo (t. 2, b. l. 193). Taigi šie protokolai nei paneigia, nei patvirtina pinigų perdavimo aplinkybę. Be to, jeigu pinigai buvo perduoti dar iki M. L. su L. R. išvykstant su automobiliu nuo angarų, L. R. tų iš A. Š. gautų pinigų galėjo su savimi sulaikymo metu ir nebeturėti, nes, kaip parodė M. L., kai jis nuvežė nuo angarų L. R. iki daugiabučių, L. R. buvo išlipęs iš automobilio ir kažkur išėjęs.

Pagal liudytojų D. K., M. L. ir A. Š. parodymus būtent jie sugalvojo parūkyti „žolės“ ir būtent jie po susitarimo su L. R. vykdami pas jį į V. rinko pinigus (10 Eur), už kuriuos ketino įsigyti marihuanos. D. K. ir A. Š. parodymai tarpusavyje sutampa tuo aspektu, kad D. K. beveik neturėjo pinigų, todėl A. Š. davė daugiau už kitus. Nors A. Š. iš pradžių teisme tvirtino neprisimenantis, ar pinigai L. R. buvo perduoti ir paties jų perdavimo momento, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. Š. parodė, kad jo duoti parodymai, jog pinigai buvo perduoti R., yra teisingi. Tai, kad A. Š. perdavė L. R. 10 Eur už suktinę, nurodyta ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartyje esančiuose A. Š. parodymuose. Liudytojas M. L. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad pinigai L. R. buvo perduoti (juos perdavė A. Š.).

Liudytojo A. K. parodymai nei paneigia, nei patvirtina kokias nors byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, nes jis nurodė nieko apie narkotines medžiagas iš viso nežinojęs, o tai, ar L. R. buvo vienas ar ne, kai A. Š. ir kiti automobilyje buvę liudytojai susitiko su juo V., nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Kaltinamojo 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje duoti parodymai, kad susuko automobilyje suktinę ir galbūt vėliau būtų vienas ją surūkęs, prieštarauja nuosekliems liudytojų parodymams, jog jie į Velžį važiavo pas L. R. parūkyti „žolės“, o be to kaltinamasis tame pačiame teismo posėdyje tvirtino, kad suko suktinę, kurią gal būtų visi parūkę, taip pripažindamas tikslą platinti turėtas narkotines medžiagas, tiesa, nepripažindamas tikslo jas platinti atlygintinai.

Taigi visa aptarta situacija, kad į V. pas L. R. liudytojai vyko prieš tai su juo bendravę ir turėdami konkretų tikslą įsigyti „žolės“, kad kaltinamasis būdamas su liudytojais automobilyje įvykio vietoje „žolės“ iš tikrųjų turėjo ir iš jos suko suktinę, prieš tai gavęs iš A. Š. 10 Eur už suktinę, rodo, kad L. R. narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti (perduoti) automobilyje su juo buvusiems asmenims ar tik kažkuriam iš jų. Tokie L. R. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo sudėtį. L. R. padarytas nusikaltimas buvo baigtas, nes jis laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti, o ta aplinkybė, kad jis jos nespėjo išplatinti (nespėjo perduoti susuktos suktinės, nes atvyko policijos pareigūnai), jo veiksmų kvalifikavimui neturi įtakos.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė (prisipažino tik iš dalies ir tik dėl byloje surinktų įrodymų), atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (netrukus po nusikalstamos veikos padarymo sulaukė pilnametystės), mokėsi, bylos nagrinėjimo metu baigė mokyklą, planuoja mokytis arba dirbti, turi sveikatos problemų (diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų). Nusikalstamos veikos iniciatorius buvo ne pats kaltinamasis, o jo pažįstami, kurie iš jo norėjo įsigyti narkotinių medžiagų, L. R. disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kuri nebuvo išplatinta kitiems asmenims ir suvartota, nes įvykio vietoje pasirodė policijos pareigūnai. Nepaisant visų šių aplinkybių, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, buvo baigta ir priskiriama sunkių nusikaltimų, už kurį sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kategorijai. Kaltinamasis 2019 m. (iki nusikalstamos veikos padarymo) buvo 2 kartus baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Nusikalstamą veiką L. R. padarė praėjus keliems mėnesiams po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam paskirto elgesio apribojimo laikotarpiu.

Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe (byloje yra ne vien tik teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų), teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir nėra pagrindo skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes bendros bausmės skyrimo taisyklės yra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-449/2018). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artimesnė sankcijos žemutinei ribai – 2 metai (pagal BK 91 straipsnio 3 dalį šiuo atveju minimali bausmė yra 1 metai laisvės atėmimo).

Nuo nusikalstamos veikos padarymo jau praėjo beveik metai ir byloje nėra duomenų, kad būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar daromi nauji administraciniai nusižengimai. Teismas, atsižvelgęs į jauną kaltinamojo amžių, kitas jau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 92 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymas atidedamas vidutiniam 2 metų terminui. L. R. paskirtina BK 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jeigu išėjimas iš namų susijęs su darbu ar mokymusi, uždraudžiant be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš kaltinamojo konfiskuotini 10 Eur, kuriuos jis gavo už narkotines medžiagas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti: 2019 m. lapkričio 12 d. aktu Nr. 17840 perduotas laikinai saugoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui kanapes (antžemines dalis) (t. 1, b. l. 45); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui perduotus laikinai saugoti voką, kuriame yra L. R. seilių lyginamasis pavyzdys, bei dėžę, kurioje yra suktinė, popieriaus lapas, dėžutė su servetėlėmis ir folija, užspaudžiamas maišelis.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotinos 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir L. R. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant L. R. dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jeigu išėjimas iš namų susijęs su darbu ar mokymusi, uždraudžiant L. R. be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš L. R. valstybės naudai konfiskuoti 10 Eur (dešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti: 2019 m. lapkričio 12 d. aktu Nr. 17840 perduotas laikinai saugoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui kanapes (antžemines dalis); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui perduotus laikinai saugoti voką, kuriame yra L. R. seilių lyginamasis pavyzdys, bei dėžę, kurioje yra suktinė, popieriaus lapas, dėžutė su servetėlėmis ir folija, užspaudžiamas maišelis.

Priteisti iš L. R. 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.