Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-09 · Administracinė byla Nr. I-1356-629/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
I-1356-629/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02895-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Liuda Arlauskienė
Pareiškėjas
V. P. A.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus
Advokatai
Zigmas Pečiulis
Kategorijos
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1356-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02895-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija 17.2, 74.(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjo V. P. A. atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Monikai Ražukaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. A. pareiškimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Lietuvos Respublikos Seimo narys V. P. A. (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu (b. l. 16–21) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovė) 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-688) 4.3 ir 8 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 str. ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 16 str. 2 d.;

2) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1-793 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-793) 1.7 p. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 str. 2 d.

Nurodė, kad minėti Tarybos sprendimai taikomi visiems keleivių vežimo vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais Vilniaus mieste, kuriame paslaugas teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir kiti juridiniai asmenys, vežantys M2 klasės autobusais (toliau – ir Kiti vežėjai). Tiek UAB „Vilniaus viešasis transportas“, tiek Kiti vežėjai teikia tapačias keleivių vežimo paslaugas, konkuruoja dėl tų pačių keleivių, veikia toje pačioje rinkoje, t. y. konkuruoja tarpusavyje, skiriasi tik bilietų įsigijimo sistemos. Paaiškino, kad Sprendimo Nr. 1-688 4.3 p. nustato, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. bilieto, įsigyto iš vairuotojo (konduktoriaus), kaina – 3,5 Lt. Ši teisės norma taikoma tik Kitiems vežėjams, nes UAB „Vilniaus viešasis transportas“ klientai nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Sprendimo Nr. 1-793 1.8 p. bilietus gali įsigyti kitose prekybos vietose – jose bilietas, remiantis Sprendimo Nr. 1-688 4.1 ir 4.2 p., kainuos nuo 2,2 Lt iki 3,2 Lt. Tuo tarpu Kitų vežėjų klientai bilietus gali įsigyti tik iš vairuotojo (konduktoriaus) ir bilietas visuomet, remiantis Sprendimo Nr. 1-688 4.3 p., kainuos 3,5 Lt. Pasak pareiškėjo, Sprendimo Nr. 1-688 4.3 p. pažeidė sąžiningos konkurencijos laisvę, nes vienam iš toje pačioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų nustatė palankesnes veikimo sąlygas (jo klientams sudarydamas išimtinę galimybę įsigyti pigesnius bilietus), tuo tarpu kito ūkio subjekto teikiamą paslaugą vienašališkai pabrangino. Atsakovė neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės ir nevykdė savo pareigos nepriimti teisės aktų arba kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, taigi Sprendimo Nr. 1-688 4.3 p. pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.

Dėl Sprendimo Nr. 1-688 8 p., kuriuo nuspręsta įgalioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įsakymu nustatyti vietinio (miesto) susisiekimo M2 klasės autobusų, turinčių nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, maršrutus, daugiau kaip 80 proc. dubliuojančius vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ar troleibusų maršrutų trasas bei kertančius senamiestį ar naujamiestį, pareiškėjas pažymėjo, kad tokiu reguliavimu atsakovė į atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus žvelgia skirtingai: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra pripažįstama laisvė patiems nusistatyti maršrutus per senamiestį, tuo tarpu Kitiems vežėjams ši veikimo laisvė dėl neaiškių ir objektyviai nepaaiškinamų priežasčių yra panaikinama – ją prisiima pats viešojo administravimo subjektas. Anot pareiškėjo, Sprendimo Nr. 1-688 8 p. sukuria situaciją, kuomet vienas atitinkamoje rinkoje veikiantis ūkio subjektas, būtent UAB „Vilniaus viešasis transportas“ rinkoje veikia laisvai ir be papildomų apsunkinimų, o Kitiems vežėjams yra sudaromos veiklą apsunkinančios sąlygos. Atsakovės sprendimas sudaro skirtingas sąlygas atitinamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, diskriminuoja Kitus vežėjus, todėl Sprendimo Nr. 1-688 8 p. taip pat pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.

Nurodė, kad Sprendimo Nr. 1-793 1.7 p. atsakovė nustatė skirtingas sąlygas toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bilietų kainos, nepriklausomai nuo maršruto, pagal Sprendimo Nr. 1-688 4.1 ir 4.2 p. kainuos nuo 2,2 Lt iki 3,2 Lt, o Kitų vežėjų vienkartinio bilieto kaina nustatyta 3,5 Lt arba 4,5 Lt, jei vežama maršrutais, daugiau kaip 80 proc. dubliuojančiais UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobusų ar troleibusų maršrutų trasas bei kertančiais senamiestį ar naujamiestį. Pareiškėjo teigimu, atsakovė akivaizdžiai privilegijuoja UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nustatydama mažesnes vežimo kainas nei konkurentams ir sudarydama geresnes sąlygas vežti keleivius tam tikrais maršrutais, taigi Sprendimo Nr. 1-793 1.7 p. pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.

Pareiškėjo nuomone, nors KTK 16 str. 2 d. Vilniaus miesto savivaldybei suteikia teisę nustatyti kainas ir tarifus už keleivių vežimą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir besąlyginė, nes savivaldybė privalo atsižvelgti į vežimo sąnaudas, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjo teigimu KTK draudžia vienašališką, neatsižvelgiantį į rinkoje veikiančių ūkio subjektų padėtį, sprendimą dėl kainų ir tarifų nustatymo, o skirtingi tarifų dydžiai gali būti nustatomi atskiriems maršrutams, bet ne atskiriems ūkio subjektams. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimo Nr. 1-688 4.1 ir 4.2 p. bei Sprendimo Nr. 1-793 1.2 ir 1.7 p. skirtingus tarifų dydžius nustatė ne atskiriems maršrutams, bet atskiriems ūkio subjektams, todėl tokiu būdu pažeidžiama KTK 16 str. 2 d. Taip pat pabrėžė, kad atsakovė iš Kitų vežėjų jokių duomenų, pagrindžiančių jų vežimo sąnaudas ir gautas pajamas, neprašė ir nesiėmė jokių veiksmų šiuos duomenis gauti, nebuvo atliekami jokie šių duomenų vertinimai, palyginimai ar analizės, taigi atsakovė kainas ir tarifus nustatė vienašališkai, neatsižvelgdamas į rinkoje veikiančių ūkio subjektų padėtį.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime (b. l. 82–89) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Taryba priėmė sprendimą „Dėl Tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1-963 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-963), kuriuo buvo pakeisti pareiškėjo ginčijami Sprendimo Nr. 1-688 4.3 p. ir 7.5 p. (Sprendimo Nr. 1-793 1.7 p.), taigi šiuo metu minėti punktai nebegalioja, o teismas tiria tik galiojančių norminių teisės aktų atitikimą galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams.

Pasak atsakovės, M2 (maršrutiniai taksi) bei M3 (autobusai) klasės autobusais teikiamos paslaugos skiriasi pagal savo pobūdį, todėl teikiamos paslaugos yra priskirtinos atskiroms rinkoms ir tai negali būti laikoma diskriminacija privačių vežėjų, teikiančių viešąsias keleivinio transporto paslaugas M2 klasės autobusais, atžvilgiu. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A8-92/2007 yra konstatavęs, kad ūkio subjektams, dalyvaujantiems šioje rinkoje, neprivalo būti sudarytos tapačios sąlygos tarifų atžvilgiu, bet gali būti nustatyti ir skirtingi tarifai, atsižvelgiant į tam tikrus šios rinkos faktorius. Atsakovės nuomone, lyginant ūkio dalyvius, kurie veža keleivius reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais M3 klasės autobusais ir ūkio dalyvius, kurie tai daro maršrutiniais taksi, matyti, kad jų dalyvavimo šioje rinkoje sąlygos nėra tapačios. Paaiškino, kad keleiviai maršrutiniais taksi (M2 klasės autobusais) vežami tik sėdimosiose vietose bei paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės, tačiau M3 klasės autobusams tokia teisė įstatyme nėra numatyta. Vežant M3 klasės autobusais, keleiviai yra įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose, ir sustoti šiose stotelėse yra būtina. Be to, maršrutiniuose taksi keleiviai negali pasinaudoti lengvatomis. Taigi minėti skirtumai tarp vežimo sąlygų M3 klasės autobusais ir maršrutiniais taksi (M2 klasės autobusais), pasak atsakovės, parodo, kad šiomis transporto priemonėmis yra teikiamos skirtingo lygio komforto sąlygos bei kad aukštesnio lygio komforto sąlygomis lengvatine tvarka negali naudotis atitinkamos asmenų grupės, turinčios teisę į lengvatas važiuojant autobusais. Tai sąlygoja, kad keleivių srautai į šias transporto priemones pasiskirsto pagal savo subjektyvius poreikius komfortui bei kad maršrutiniai taksi gali būti ekonomiškai nepriimtini socialiai remtiniems asmenims, kurie naudojasi lengvatomis važiuojant autobusais. Pabrėžė, kad LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog aplinkybė, kad skirtingų sąlygų buvimas keleivių vežimo rinkoje, kiek tai liečia keleivių srautus, yra ta KTK 16 str. 2 d. nustatyta prielaida, kuri leidžia skirtingiems vežėjams nustatyti skirtingus keleivių vežimo tarifus, todėl, Tarybos nuomone, M2 klasės autobusais (maršrutiniais taksi) bei M3 klasės autobusais teikiamos paslaugos priskirtinos atskiroms rinkoms, todėl pareiškėjo argumentai, kad tiek UAB „Vilniaus viešasis transportas“, tiek privatūs vežėjai teikia tapačias keleivių vežimo paslaugas ir kad esant nustatytiems skirtingiems bilietų kainų tarifams yra diskriminuojami M2 klasės autobusų vežėjai, laikytini nepagrįstais.

Atsakovės teigimu, Sprendimo Nr. 1-688 4.1, 4.2 bei 4.3 p. nustatytos vietinio (miesto) susisiekimo M3 klasės autobusų ir troleibusų bilietų kainos, t. y. kad šiais punktais nustatytos bilietų kainos M2 klasės autobusams nėra taikomos, todėl pareiškėjas nepagrįstai šias kainas priskiria M2 klasės autobusų teikiamų paslaugų įkainiui. Pabrėžė, jog tam, kad būtų užtikrinta kokybiška, patogi bei gyventojų interesus atitinkanti viešojo keleivinio transporto sistema, būtina suteikti keleiviams galimybę bilietą įsigyti iš vairuotojo, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas pripažinti esant ūkio subjektų diskriminacijai viešojo keleivinio transporto sistemoje, juo labiau, kad pareiškėjo lyginamos kainos yra taikomos tik M3 klasės autobusų bei troleibusų bilietams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovė pasirinko diskriminacinį reguliavimą, ir toks teiginys negali būti pagrindas pripažinti atsakovę pažeidus Konkurencijos įstatyme bei KTK įtvirtintas nuostatas.

Atsakovė paaiškino, kad visus maršrutus, tiek aptarnaujamus UAB „Vilniaus viešasis transportas“, tiek privačių vežėjų, sudaro ar keičia Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į keleivių srautus, gyventojų interesus bei siekdama užtikrinti vieningai veikiančią viešojo keleivinio transporto sistemą, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra suteikiama laisvė pasirinkti maršrutus. Atkreipė dėmesį, kad privačių vežėjų M2 klasės autobusų maršrutų trasos yra labai ilgos ir didesne dalimi dubliuoja autobusų bei troleibusų maršrutų trasas, todėl nuo 2013 m. liepos 1 d. M2 klasės autobusų vienkartinių bilietų kaina nustatyta 3,5 Lt (Sprendimas Nr. 1-963 1.3 p.), kuri yra tik 9,5 proc. didesnė nei 60 minučių bilieto (3,2 Lt) (Sprendimo Nr. 1-688 4.3 p.), taigi analizuojant ginčijamais sprendimais nustatytų kainų santykį, akivaizdu, kad tarifai maršrutiniams taksi ir autobusams skiriasi tik nežymiu procentu, o toks skirtumas ir teismų praktikoje pripažįstamas ne esminiu ir nevaržančiu vežėjų veiklos savarankiškumo, laisvos ir sąžiningos konkurencijos bei laikomas pateisinamu, atsižvelgiant į minėtų skirtingų sąlygų buvimą keleivių vežimo rinkoje. Atsakovė pabrėžė, kad atsižvelgdama į piko valandomis susidarančius didelius transporto srautus į Senamiestį ir Naujamiestį bei iš Senamiesčio ir Naujamiesčio, nustatė, kad tuo atveju, užtikrinant vežėjų ekonominius interesus, tarifo kaina turėtų būti 1 Lt didesnė ir siekti 4,5 Lt, todėl atsižvelgiant į faktą, jog M2 klasės autobusais yra teikiamos skirtingo lygio komforto paslaugos ir savivaldybėms yra suteikiama teisė nustatyti skirtingų tarifų dydžius atskiriems maršrutams, toks Tarybos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir nepažeidžiantis nei KTK, nei privačių vežėjų, nei Vilniaus miesto gyventojų interesų.

Be to, atsakovė pažymėjo, kad privatiems vežėjams neteikiant atsakovei informacijos apie vežimo sąnaudas bei gautas pajamas, atsakovė objektyviai negali analizuoti tokių duomenų, todėl, vadovaujantis KTK 16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. bei LVAT suformuota praktika, Vilniaus miesto savivaldybė, net ir privatiems vežėjams tokių duomenų nepateikus, pagrįstai turi teisę bei privalo nustatyti vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų tarifų dydžius Vilniaus mieste. Atsakovės įsitikinimu, nei Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu besinaudojančių asmenų, nei privačių vežėjų interesai nebuvo pažeisti, o reikalavimas vykdyti įstatymo normas, nesant objektyvių galimybių tai padaryti, negali būti pagrindas pripažinti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Zigmas Pečiulis prašė pareiškimą tenkinti, remdamasis pareiškime nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškimą atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 115).

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje pareiškimas atmetamas.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys V. P. A. nagrinėjamoje byloje ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.3 ir 8 p. bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1-793 „Dėl tarybos 2012-07-04 sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ pakeitimo“ 1.7 p. teisėtumą.

Sprendimo Nr. 1-688 4.3 p. nustatė nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančias, vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų, įsigytų iš vairuotojo (konduktoriaus), kainą – 3,5 Lt. Tuo tarpu Sprendimo Nr. 1-793 1.7 p. buvo pakeistas Sprendimo Nr. 1-688 7.5 p., nustatant, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. vietinio (miesto) susisiekimo M2 klasės autobusų, turinčių nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, vienkartinių bilietų kainos maršrutais, daugiau kaip 80 proc. dubliuojančiais vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ar troleibusų maršrutų trasas bei kertančiais senamiestį ar naujamiestį – 4,5 Lt, kitais maršrutais – 3,5 Lt. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. vietinio (miesto) susisiekimo M2 klasės autobusų, turinčių nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, vienkartinių bilietų kainos – 3 Lt.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors prašymo ištirti norminio administracinio akto atitinkamų punktų teisėtumą padavimo bei jo priėmimo metu ginčijamos nuostatos galiojo, tačiau, kaip matyti iš atsakovės pateiktos medžiagos, Tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-963 „Dėl tarybos 2012-07-04 sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ pakeitimo“ 1.1 ir 1.3 p. buvo pakeisti pareiškėjo ginčijami Sprendimo Nr. 1-688 4.3 ir 7.5 p., taigi iš esmės minėti atsakovės sprendimų punktai neteko galios, pakeitus juos naujai išdėstytomis redakcijomis.

Pažymėtina, kad LVAT jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi praktikos, jog ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 str. nurodyti subjektai, norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą. Taigi tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti ABTĮ 110 str. nurodyti subjektai, t. y. teisme nagrinėjama norminė administracinė bylą pagal abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, todėl ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-2/2007; 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I502-17/2009).

Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi pareiškėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys – su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, todėl darytina išvada, jog norminio administracinio akto teisėtumo bylos išsprendimas nėra susijęs su individualių asmenų teisių gynimu. Ginčijamos norminių administracinių aktų dalys (Sprendimo Nr. 1-688 4. 3 p. ir Sprendimo Nr. 1-793 1.7 p., t. y. Sprendimo Nr. 1-688 7.5 p. nauja redakcija) Tarybos Sprendimu 1-963 iš esmės buvo panaikintos, priimant naujas nuostatas, todėl darytina išvada, kad pripažinimas, jog nebegaliojančios norminių administracinių aktų dalys prieštaravo pareiškėjo nurodytoms Konkurencijos įstatymo ir KTK nuostatoms, nebetenka prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams. Toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo byla būtų inicijuota šią individualią bylą nagrinėjančio teismo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovui teismo posėdyje buvo pasiūlyta patikslinti pareiškimą, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, tačiau pareiškėjo atstovas tokia teise pasinaudoti atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog administracinė byla pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario V. P. A. prašymą ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 4.3 p. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1-793 1.7 p. neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. bei KTK 16 str. 2 d., nutrauktina.

Pareiškėjas taip pat ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 8 p. teisėtumą, teigdamas, kad minėtas punktas pažeidžia konkurencijos įstatymo 4 str. bei KTK 16 str. 2 d. nuostatas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 4 str. viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 d.). Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (2 d.).

KTK 16 str. 2 d. nustatyta, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.

Pareiškėjo ginčijamu Sprendimo Nr. 1-688 8 p. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas įsakymu nustatyti vietinio (miesto) susisiekimo M2 klasės autobusų, turinčių nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, maršrutus, daugiau kaip 80 proc. dubliuojančius vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ar troleibusų maršrutų trasas bei kertančius senamiestį ar naujamiestį.

Teismas pažymi, kad Sprendimo Nr. 1-688 8 p. yra suteikiami tam tikri įgalinimai, t. y. nustatoma pareiga Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Minėtu punktu Vilniaus miesto savivaldybės taryba naudojasi savo kompetencija duoti tam tikrus nurodymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, todėl toks įpareigojimas nustatyti vietinio (miesto) susisiekimo M2 klasės autobusų, turinčių nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, maršrutus, daugiau kaip 80 proc. dubliuojančius vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ar troleibusų maršrutų trasas bei kertančius senamiestį ar naujamiestį, teismo vertinimu, pats savaime negali pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 str. bei KTK 16 str. 2 d. Pažymėtina, kad tik priėmus atitinkamą įsakymą, kuriuo nustatomi tam tikri maršrutai, pastarasis galėtų būti vertinamas dėl atitikties Konkurencijos įstatymo ar KTK nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas pripažinti Sprendimo Nr. 1-688 8 p. prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 str. ir KTK 16 str. 2 d. atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 101 str. 1 d., 115 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Nutraukti administracinę bylą Nr. I-1356-629/2013 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario V. P. A. prašymą ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.3 p. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1-793 „Dėl tarybos 2012-07-04 sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ pakeitimo“ 1.7 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. bei Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 str. 2 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 8 p. pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą dėl jo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėLiuda ArlauskienėArūnas Kaminskas