- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-757/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Movidus transportas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Movidus transportas“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. Kovo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-432-154/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui ,,Movidus transportas“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK„PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Movidus transportas“ 225 687,47 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-14 ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ su UAB „Cargo Via“ sudarė krovinių draudimo sutartį, kuria apdraudė UAB „Cargo Via“ krovinius nuo visų rizikų. 2008-10-23 UAB „Cargo Via“ ir RAB „VEST-Servis“ sudarė vienkartinę krovinių ekspedicijos sutartį. 2008-10-24 UAB „Cargo Via“ su atsakovu UAB „Movidus transportas“ (ankstesnis pavadinimas Ž. Š. IĮ) sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį - užsakymą, kuria atsakovas UAB „Movidus transportas“ įsipareigojo nugabenti užsakovo UAB „Cargo Via“ krovinį (dujinius katilus) iš „Ferroll S.p.a.“ (Italija) į Reutovą, Maskvos sr., Rusijos Federacija, maršrutu Italija-Lietuva-Rusija. UAB „Cargo Via“ krovinys (katilai) buvo pakrautas iš „Ferroll S.p.a.“ (Italija) į atsakovo UAB „Movidus transportas“ vilkiką. Atvykus į Lietuvą muitinėje vilkikas buvo pakeistas kitu. Vykstant į Rusijos Federaciją vilkikas buvo pakeistas dar kitu atsakovo vilkiku. 2008 m. lapkričio 19 d. Rusijos Federacijoje, kelyje Baltija M-9, apie 15.00 val., atsakovui priklausantis vilkikas „Mercedes-Benz 1843“ su puspriekabe, vairuojamas atsakovo vairuotojo S. P. dėl nesaugaus greičio apvirto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas krovinys - dujiniai katilai. Pristačius krovinį iškrovimui į pristatymo vietą, buvo surašytas iškrovimo aktas Nr. 37, kuriame nurodytas krovinio apgadinimas. Atžyma apie krovinio apgadinimą buvo padaryta ir 2008-10-27 sąskaitoje Nr.3449, o apie įvykį buvo pranešta UAB „Cargo Via“ draudikui UAB DK „PZU Lietuva“. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydį nustatė siurvejeris Ribotos atsakomybės bendrovė (RAB) „L. K.“. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, atlikęs žalos bylos administravimą ir remdamasis siurvejerio ataskaita Nr.18139, nustatė, kad dėl 2008 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio atsakovo vežamam kroviniui buvo padaryta 64 856, 85 EUR (223 937,73 Lt) žala, tačiau atskaičius 2000 Lt frančizę, žalą sudaro 221 937,73 Lt. Dėl to draudėjui UAB „Cargo Via“ 2009-02-11 mokėjimo nurodymu ieškovas išmokėjo 221 937,73 Lt draudimo išmoką. Be to, ieškovas, atlikdamas 2008-11-19 įvykio administravimą, sumokėjo siurvejeriui RAB „L. K.“ už suteiktas paslaugas – 3 749,74 Lt (1 086,- EUR). Visa ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patirta žala yra 225 687,47 Lt. Remiantis CK 6.1015 str. 1 d., ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens, šiuo atveju iš atsakovo UAB „Movidus transportas“. Teisiniai santykiai UAB „Cargo Via“ su vežėju UAB „Movidus transportas“, o subrogacijos pagrindu ir su UAB DK „PZU Lietuva“ yra kilę iš tarptautinių pervežimų, todėl juos reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija). Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako už savo vairuotojo klaidas. CMR konvencijos 17 str. 1 dalyje nurodyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, o 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Atsakovo darbuotojas (vairuotojas) S. P. yra kaltas dėl eismo įvykio ir jo pasekmių, nes veždamas krovinį nebuvo pakankamai atsargus, nepasirinko saugaus greičio, todėl įvyko avarija, kurios metu ir buvo apgadintas vežamas krovinys. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo draudikas AB „Lietuvos draudimas“ savo sprendime nurodęs, kad 2008-11-19 eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovo vairuotojas S. P., kuris nesilaikė leistino greičio, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Movidus transportas“ 53 333,57 Lt nuostolių (žalos) atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 53 333,57 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011 m. rugsėjo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; iš ieškovo atsakovui priteisė 1705,80 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteisė 50,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovo – 16,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad bylos šalys sutiko, jog ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl ginčo išsprendimui turi būti taikomos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencija) nuostatos. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva nurodė, kad ieškovo reikalavimui turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs, nes žala yra atsiradusi dėl vežėjo tyčinių (kaltų) veiksmų, o atsakovas UAB „Movidus transportas“ prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį, numatytą CMR Konvencijos 32 str. 1 dalyje, ir ieškinį atmesti, nes atsakovo manymu, vežėjas ir jo vairuotojas nebuvo kaltas dėl iš sugadinto krovinio. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija. Pagal CMR konvencijos 32 str. 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmas, atveju – senaties terminas yra treji metai. CMR konvencijos 32 str. 1 dalies nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino teismų praktikoje nuosekliai aiškinama kaip taikytina tiek tyčinio neteisėto veikimo, tiek tyčinio neteisėto neveikimo, pripažįstamų tyčiniais neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 ir 6.248 straipsnius, atveju. Nagrinėjamos bylos atveju nuostoliai (žala) atsirado dėl to, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Rusijos Federacijoje, kelyje Baltija M-9, apie 15.00 val., vežėjui (atsakovui) priklausantis vilkikas „Mercedes-Benz 1843“ su puspriekabe „Koegel“, vairuojamas atsakovo vairuotojo S. P. apvirto ir šio eismo įvykio metu buvo visiškai sugadinta ir iš dalies sugadinta dalis vežamo krovinio - dujinių katilų. Abi bylos šalys sutiko, kad siurvejerio ataskaitoje nustatyta dalis vežto krovinio buvo sugadinta būtent dėl 2008 m. lapkričio 19 dienos eismo įvykio. Ieškovas teigė kad, atsakovo vairuotojas S. P., esant sudėtingoms oro ir kelio sąlygoms (sningant), nepasirinko saugaus greičio, todėl vilkiko priekaba apvirto. Atsakovas teigė, kad vilkiko priekaba su vežamu kroviniu apvirto dėl to, kad prasilenkiant transporto priemonėms susidarė oro srautas, dėl kurio vilkiko priekaba išvažiavo į kelkraštį, po to transporto priemonė ėmė slysti ir apvirto. Aplinkybė, kad eismo įvykio priežastimi buvo atsakovo vairuotojo S. P. nepasirinktas saugus greitis, nurodyta įvykio vietos milicijos pareigūnų 2008-11-19 pažymoje „Apie eismo įvykį“, o aplinkybė, kad avarija įvyko dėl to, kad prasilenkiant transporto priemonėms susidarė oro srautas, nurodyta vairuotojo S. P. 2008-11-19 pasiaiškinime įvykio vietos milicijos pareigūnams. Teismo teigimu, iš esmės abi šios aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad būtent atsakovo (vežėjo) UAB „Movidus transportas“ vairuotojo veiksmai tiesiogiai sąlygojo avarijos kilimą: vairuotojo neatidumas pasirenkant saugų greitį atsižvelgiant į kelio bei oro sąlygas, o taip pat į transporto priemonių, tiek tos, kuria buvo vežamas krovinys, tiek ir į pravažiuojančių transporto priemonių gabaritus, dėl ko transporto priemonė, kaip teigia pats atsakovas, nuslydo nuo kelio ir apvirto. Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti savo nekaltumą tenka atsakovui, bet byloje atsakovas nepateikė įrodymų, jog eismo įvykį sąlygojo konkrečių trečiųjų asmenų tyčiniai veiksmai ar nenugalima jėga, tai, kad atsakovo vairuotojas už eismo įvykį nebuvo nubaustas administracine tvarka, nepanaikina atsakovo kaltės ir atsakomybės už sugadintą krovinį. Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė apvirto dėl didelio oro gūsio prasilenkiant su kita transporto priemone, teismo manymu, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes atsakovo vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti, kad prasilenkiant transporto priemonėms oro gūsiai yra ne tik galimi, bet ir neišvengiami, todėl turėjo imtis atitinkamų priemonių, juolab, kad ir 2008-10-24 „Vienkartinėje krovinio vežimo sutartyje–užsakyme“ buvo nurodyta sąlyga: „Rusijos keliais važiuoti atsargiai, kad nenuvirstų paletės“. Saugus greitis, kuris yra pažymėtas Rusijos milicijos pareigūnų surašytame dokumente, Kelių eismo taisyklių prasme nereiškia vien greičio sumažinimo iki oficialiai leistino greičio, o reiškia, kad vairuotojas, priklausomai nuo krovinio gabaritų, eismo sąlygų ir kitų faktorių, pasirenka tokį greitį, kuriuo važiuodamas realiai galėtų išvengti eismo įvykio. Dėl to teismas pripažino, kad būtiniausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs eismo įvykį, reiškia vežėjo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vežėjas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, o jo kaltė – didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, kad būtina taikyti prailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedamą skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos. Į paskirties vietą krovinys pristatytas 2008 m. lapkričio 27 d., ieškinys dėl nuostolių už prarastą krovinio dalį atlyginimo teismui pateiktas 2011 m. rugsėjo 16 d., todėl ieškovas nepraleido trejų metų senaties termino tokio pobūdžio reikalavimui teisme pareikšti.
Teismas pripažino nepagrįsta ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodytą atsakovo UAB „Movidus transportas“ iš Vilniaus į Rusiją vežto krovinio, t.y. 672 dujinio šildymo katilų, kainą pagal 2008-10-29 įmonės „Ferroli“ išrašytą sąskaitą Nr. 3449, kurios pagrindu siurvejeris RAB „L. K.“ apskaičiavo žalą dėl dalies krovinio, vežamo pagal 2008 m. lapkričio 14 d. CMR važtaraštį Nr. ŠA 0008909, sugadinimo, nes tai nėra vežto krovinio rinkos vertė, kaip teismo posėdyje nurodė ieškovo atstovas, ir nėra krovinio kainą patvirtinantis krovinį lydintis dokumentas. Tiek pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ samdyto siurvejerio RAB „L. K.“ ataskaitą Nr. 18139, tiek pagal trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ samdyto siurvejerio RAB „L. K. Baltik“ ataskaitą Nr. M 28.478 buvo nustatyta, kad dėl 2008 m. lapkričio 19 d. įvykusios avarijos 161 šildymo katilas yra sugadintas visiškai (100 proc.), o 48 šildymo katilai sugadinti iš dalies, t.y. pagal RAB „L. K.“ ataskaitą 50 proc., o pagal RAB „L. K. Baltik“ ataskaitą – 30 proc. Dėl 48 vnt. šildymo katilų dalinio sugadinimo procento teismas vadovavosi siurvejerio RAB „L. K.“ ataskaitą (50 proc), kadangi siurvejerio RAB „L. K. Baltik“ ataskaitoje yra nurodyta, jog nustatomas 30 proc. sugadinimas su sąlyga, kad šiuos šildymo katilus galima parduoti su 30 proc. nuolaida, tik „atlikus atlikus diagnostinę patikrą“. Krovinio pakrovimo dieną 2008-11-14 viso krovinio (672 vnt. boilerių) vertė buvo 63 504 JAV dolerių arba atitinkamai 176 477,61 litų; vieno boilerio vidutinė kaina - 94,50 JAV dolerių (atitinkamai - 262,62 Lt). Ieškovo pateiktoje siurvejerio ataskaitoje nurodyta, kad buvo visiškai sugadinta 161 vnt. boilerių, todėl žala dėl visiškai sugadintų boilerių yra - 15 214,50 JAV dolerių (atitinkamai - 42 281,09 Lt). Ieškovo pateiktoje siurvejerio ataskaitoje nurodyta, kad 48 vnt. boilerių buvo sugadinti 50 proc., todėl žala dėl 48 vnt. boilerių apgadinimo yra 2 268 JAV dolerių (atitinkamai - 6 302,77 Lt), o bendra žala, vadovaujantis siurvejerio RAB „L. K.“ ataskaita ir CMR konvencijos 23 str. 1 dalimi, dėl dalies krovinio sugadinimo yra 17 482,50 JAV dolerių (atitinkamai - 48 583,85 Lt). Teismas sprendė, kad būtent ši suma priteistina ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Movidus transportas“. Taip pat teismas nurodė, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 4 dalimi ieškovui turi būti atlygintos ir siurvejerio samdymo išlaidos, kurios sudaro 3 749,74 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Movidus transportas“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. Sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. CMR konvencija nustato bendrąją taisyklę, kad kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalaujama per vienerių metų terminą nuo krovinio pristatymo dienos. Siekiant panaikinti CMR konvencijoje numatytų bendrųjų vežėjo civilinės atsakomybės ribojimų taikymą, privalo būti įrodytos CMR konvencijos 29 straipsnyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Šias aplinkybes privalo įrodyti būtent ta šalis, kuri siekia, kad vežėjui nebūtų taikomi bendrieji CMR konvencijoje numatyti vežėjo civilinės atsakomybės ribojimai. Teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Šioje byloje būtent ieškovas turėjo įrodinėti, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
2. Teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus įvertino kaip didelį neatsargumą prilyginamą tyčiai. Teismas išvadą, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, padarė remdamasis vieninteliu motyvu – tariamai atsakovo vairuotojas, veždamas krovinį, nepasirinko saugaus greičio ir dėl to įvyko eismo įvykis. Teismas sprendime tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovo vairuotojas, perveždamas krovinį, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė priemonių žalai išvengti, dėl to įvyko eismo įvykis, bei tariamą saugaus greičio nepasirinkimą laikė dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams. Šių teisginių teismas nepagrinė jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų sptręsti, kad vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis konkrečiomis krovinio pervežimo sąlygomis buvo nesaugus, keliantis grėsmę krovinio saugumui. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovo vairuotojas, veždamas krovinį elgėsi atsargiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad oro sąlygos nebuvo niekuo ypatingos, tiesiog snigo, vairuotojas, važiuodamas asfaltuotu keliu, ne gyvenvietėje, pasirinko vairuotojo manymu saugų 60 km/h važiavimo greitį (maksimalus leistinas greitis tame kelio ruože 90 km/h). Taigi, krovinį vežant šiuo konkrečiu atveju, šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, atsakovo vairuotojas vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu, vairuotojo veiksmai buvo kiek įmanoma nukreipti krovinio saugumui užtikrinti, vairuotojas ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką šioje konkrečioje situacijoje būtų padaręs kitas apdairus ir rūpestingas vairuotojas, siekiantis sumažinti eismo įvykio tikimybę bei išvengti žalos kroviniui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir kriterijais, išsamiai pasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, vairuotojo veiksmų sąlygojusių eismo įvykį. Sprendime pateikti motyvai dėl vežėjo atsakomybės yra pagrįsti, sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Visi atsakovo apeliacinio skundo argumentai susiję su CMR konvencijos 32 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, taikymu. Šis klausimas nagrinėjamoje byloje yra pagrindinis, nes vienintelis apelianto gynimosi nuo ieškinio argumentas yra tai, kad praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte, o trejų metų ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti. Dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Nurodyto straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. Kasacinio teismo pažymėta, kad prailgintas trejų metų ieškinio senaties terminas nustatytas tam, jog ieškovui būtų suteikta didesnė pažeistų teisių gynybos apimtis, kai jis patiria nuostolių dėl kvalifikuota kaltės forma padarytų neteisėtų veiksmų (tyčinių ar tokiems prilyginamų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).
CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (CMR konvencijos 17 ir 18 str.). Vežėjo atsakomybės prezumpcija reiškia, jog priėmęs krovinį vežėjas tampa visiškai atsakingas už krovinio praradimą, sugadinimą ir t. t. Prezumpcija gali būti paneigta vežėjui įrodžius, kad egzistavo bent viena iš CMR konvencijos 17 str. 2 d. ir/ar 4 d. numatytų aplinkybių. Vežėjo atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) yra ribojama pačios konvencijos nuostatų (CMR konvencijos 23 str., 28 str.). Tačiau CMR konvencijos 29 str. 1 d. yra įtvirtinta išimtis iš bendros vežėjos atsakomybės ribojimo taisyklės, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 str. 1 d. turinį, yra konstatavęs, kad šioje normoje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009 ir kt.). Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas ir didelis neatsargumas. Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 24 d. tarp UAB „Cargo Via“ ir vežėjo UAB ,,Movidus transportas“ buvo sudaryta vienkartinė krovinio vežimo sutartis-užsakymas, kuria vežėjas UAB ,,Movidus transportas“ įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Italija - Lietuva (Vilnius) - Rusija (Maskva) (t.1, b. l. 12-13). Minėta sutartimi-užsakymu vežėjas (atsakovas) įsipareigojo ,,Rusijos keliais važiuoti atsargiai, kad nenuvirstų paletės“. 2008 m. lapkričio 19 d. Rusijos Federacijoje, kelyje Baltija M-9, apie 15.00 val., vežėjui UAB ,,Movidus transportas“ priklausantis vilkikas „Mercedes-Benz 1843“ su puspriekabe „Koegel“, vairuojamas atsakovo vairuotojo S. P. apvirto ir šio eismo įvykio metu buvo visiškai sugadinta ir iš dalies sugadinta dalis vežamo krovinio - dujinių katilų. Aplinkybę, kad krovinys buvo apgadintas dėl atsakovo įgalioto asmens – vairuotojo S. P. veiksmų – greičio viršijimo, patvirtina Rusijos Federacijos milicijos 2008 m. lapkričio 19 d. pažyma ,,Apie eismo įvykį“ (t. 2, b. l. 119, 137). Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo vietovėje viršytas leistinas greitis, dėl to įvykis draudiko AB ,,Lietuvos draudimas“ sprendimu buvo pripažintas nedraudiminiu ir atsakovui UAB ,,Movidus transportas“ nebuvo išmokėta draudimo išmoka.
Apeliantas skunde teigia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo vairuotojas, veždamas krovinį elgėsi atsargiai ir rūpestingai, atsižvelgiant į tai, kad snigo, vairuotojas, važiuodamas asfaltuotu keliu, ne gyvenvietėje, pasirinko saugų 60 km/h važiavimo greitį, kai maksimalus leistinas greitis tame kelio ruože 90 km/h. Tačiau saugus greitis kelių eismo taisyklių prasme nereiškia vien greičio sumažinimo iki oficialiai leistino greičio, laikymasis saugaus greičio reiškia, kad vairuotojas, priklausomai nuo vairuojamos transporto priemonės ir vežamo krovinio svorio bei gabaritų, eismo sąlygų ir kitų faktorių, turi pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuodamas realiai galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę bei išvengti eismo įvykio. Apeliantas teigia, kad vairuotojui važiuojant kelio posūkyje, prasilenkiant su priešais važiuojančiu automobiliu, vilkiko priekaba pradėjo slysti į dešinę kelio sankasą, dėl to vilkikas su priekaba nuvažiavo nuo kelio ir vilkiko priekaba apsivertė. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo įgalioto asmens vairuotojo veiksmų – neatidumo ir nerūpestingumo, nes vairuotojas, atsižvelgdamas į vairuojamos transporto priemonės ypatumus, oro sąlygas, kelio ypatumus, galėjo ir turėjo numatyti, kad prasilenkiant su kitomis transporto priemonėmis, gali susidaryti oro gūsių, todėl turėjo pasirinkti tokį greitį, kad būtų išvengta eismo įvykio, o prireikus, netgi sustoti, jei tokiu būdu būtų išvengta eismo įvykio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CMR konvencijos 29 str. 1 d. Lietuvos nacionalinėje teisėje esant sutartinei civilinei atsakomybei (CK 6.252 str. 1 d.), pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo įgaliotas asmuo – vairuotojas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, nesielgė atidžiai ir atsakingai, kas reiškia atsakovo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo ieškiniui pareikšti taikyti prailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedamą skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą turėjo 532,40 Lt išlaidų (t. 3, b. l. 16-17). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Movidus transportas“ (į.k. 171423911, buveinės adresas: Žironų g. 16, Radviliškis) ieškovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (įmonės kodas 110057869, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 7, Vilnius) naudai 532,40 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus ir 40 centų) išlaidų advokato pagalbai atlyginti.