Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audrias Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį skirta 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 2 d., apie 8.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Nissan Sunny“ nedavė kelio kitai transporto priemonei, sukeldama pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 1 ir 203 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas D. B. pareikštas dėl to, kad ji 2009 m. gruodžio 2 d. vairuodama automobilį nedavė kelio sankryžoje kitai transporto priemonei, sukeldama pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 1 ir 203 punktų reikalavimus.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog kilus abejonių bylos duomenimis, laikytina, kad D. B. kaltė dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neįrodyta, jos veikoje nenustatytas šio pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad D. B. veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius D. B. kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevadovavo policijos pareigūnų A. V. ir A. K., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 13) nurodyta, jog 2009 m. gruodžio 2 d. apie 8.50 val., dirbdamas su pareigūnu A. V., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pastebėjo Birutės gatve važiuojantį automobilį „Nissan Sunny“, kuris privažiavęs sankryžą nepaisė kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimo ir sukėlė pavojingą situaciją automobiliui „Toyota Avensis“, priversdamas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Automobilį „Nissan Sunny“ vairavo D. B., kuri pažeidimo neneigė ir gailėjosi. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 81-85). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių pažeidėjas nenurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukta D. B., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Nors D. B. nurodo, kad jokiam automobiliui ji kliūties nesudarė, teisėjų kolegija, tokius jos argumentus vertina kritiškai ir laiko juos asmens pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. B. administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numato pažeidimo padarymą patraukta pagrįstai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgalioti bei kompetentingi pareigūnai (ATPK 225, 259¹ str.), D. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), esminių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidimų nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutarimu nepagrįstai panaikino Institucijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir nutraukė bylą, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikintinas, o Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarimą panaikinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.