Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiesiems D. M. ir R. B., kaltinamajam R. T., kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. . (duomenys neskelbtini), teistas (pagal LITEKO duomenis): 1) 1995-02-06 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m.; 2) 1995-07-04 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal 146 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 3) 1997-01-14 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn., konfiskuojant 1/3 turto; 4) 1997-03-25 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 m., konfiskuojant 1/3 turto; 5) 2001-11-08 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 1 m., su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) 2004-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal 284 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 5 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2006-02-06 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 7) 2012-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 286 str., 290 str., 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para), ir laikyta, jog neatliktoji bausmė yra 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2014-05-26 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, plūdo policijos pareigūnus D. M. ir R. B. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vengdamas sulaikymo, žodžiais grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, ne mažiau, kaip du kartus užsimojo smogti rankomis policijos pareigūnui D. M., tačiau pastarasis atsitraukęs smūgių išvengė, ne mažiau kaip du kartus spyrė kojomis policijos pareigūnui R. B. į kojas, tokiu būdu pasipriešino policijos pareigūnams bei įžeidė savo pareigas atliekančius Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuosius patrulius D. M. bei R. B..

Kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su žmona buvo klinikose, iš jų grįžo į namus su dviem nepažįstamais žmonėmis – vyru ir moterimi. Jų namuose moteris ,,smigo“, t. y. išėjo į laiptinę ir atsigulė, nepažįstamui vyriškiui jis liepė išeiti. Po to jis pamatė, kaip apie 23.30 val. į kiemą atvažiavo policija. Tuo metu bute buvo tylu. Jo moteris išsigando, ji serga šizofrenija. Jis pamatė prie lango kopėčias, prie durų policininkai rėkė „žąsine, daryk arba išlaušiu“. Policininkus matė pro durų akutę. Kai jis pamatė, kad policija lipa kopėčiomis, iš karto pats atrakino duris. Atidarius duris, jį iš karto stvėrė ir pradėjo daužyti, jis nieko nedarė, o tik sėdėjo ant grindų. Nesikeikė, tik sakė, kad duotų jam rūbus, nes buvo basas. Įvykio metu buvo neblaivus. Nors jam buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas, tačiau jautėsi normaliai, viską labai gerai prisimena. Nespardė kojomis pareigūnų ir rankomis neužsimojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo R. B. parodymais. Jis nurodė, kad 25 d. ar 26 d., apie vidurnaktį, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. Per radijo ryšį išgirdo, kad kitas ekipažas nuvažiavo į . (duomenys neskelbtini), kur girdisi moters klyksmas, triukšmas. Nuvykęs ekipažas nurodė, kad laiptinėje rado nuogą moterį. Nuvykę pastebėjo, kad antrame aukšte, prie 19 buto, guli apie 40-60 m. amžiaus moteris, kuri buvo pusnuogė, matėsi kraujo žymės, sužalojimai ant veido. Bute girdėjosi moters klyksmas, šūksniai „nesitaikyk į mane“, bute girdėjosi vyro balsas. Jie beldė į duris ir sakė: „Atidarykite duris, policija. Ar reikia kam nors pagalbos?“ Bute girdėjosi moters klyksmas „pagalbos, gelbėkite“, o vyras, buvęs bute, priėjęs prie durų, išreiškė nepasitenkinimą įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, nukreiptais į juos. Kadangi buvo rasta sužalota moteris laiptinėje, manė, kad ir bute esančiai moteriai reikia pagalbos, todėl jie iškvietė ugniagesius gelbėtojus, kurie atvyko su kopėčiomis. Matė, kaip moteris vis prieidavo prie lango, vyras ją patraukdavo, šviesą užgesindavo. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, jie pabandė lipti kopėčiomis pro virtuvės langą. Moteris, esanti viduje, atidarydavo langą, bet vyras ją patraukdavo, langą uždarydavo. Kolega lipo kopėčiomis pirmas, o jis iš paskos. M. pavyko patekti į vidų. Kaltinamasis mojavo rankomis, o M. jį pargriovė ant žemės. Kadangi virtuvė buvo labai maža, jis nusileido kopėčiomis į apačią, nubėgo į laiptinę ir jam duris atidarė gaisrininkas, kuris sugebėjo įlipti į vidų. Jis įėjo į virtuvę, įjungė šviesą, prispaudė keliu kaltinamąjį prie žemės. Tada kaltinamasis ėmė spardytis, jam pataikė į šlaunis ne mažiau 2-3 kartų, nes jis buvo kaltinamąjį prispaudęs. Didelių sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą. Vedamas į tarnybinį automobilį kaltinamasis ciniškai replikavo. Įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai buvo konkrečiai nukreipti į juos. Tarnybiniame pranešime nurodė visus necenzūrinius žodžius, kuriuos vartojo kaltinamasis jų atžvilgiu. Išsakyti žodžiai pažemino jį, kaip policijos pareigūną. Tuo metu buvo daug ,,žiūrovų“, kaltinamasis juos pažemino visų tų žmonių akivaizdoje.

Nukentėjusiojo D. M. parodymais. Jis nurodė, kad gavo iškvietimą, atvyko į įvykio vietą, kur jau buvo atvažiavę 2-3 ekipažai. Užėjo į laiptinę ir ten rado moterį, kuriai buvo reikalinga skubi medicinos pagalba. Bute klykė moteris, kuri prašėsi pagalbos. Ji vis pribėgdavo prie lango, bandydavo kažką pasakyti, atidaryti langą, bet pribėgdavo kaltinamasis ir ją nutraukdavo. Iš kairėje pusėje esančios laiptinės išbėgo žmonės ir pasakė, kad viduje turbūt yra dar viena moteris, kuri galimai uždaryta tualete, nes šaukiasi pagalbos. Iškviesti gelbėtojai atvyko su kopėčiomis, buvo priimtas sprendimas lipti pro langą, nes balkone buvo žaliuzės, užtrauktos iki pat apačios, nesimatė, kas vyksta bute. Viduje buvo girdėti moters šauksmas „nesitaikyk, meldžiu, prašau, į mane“. Pastačius kopėčias prie lango, kaltinamasis pamatė, kad jis lipa pro langą. Tada kaltinamasis bėgo link jo sakydamas, kad čia jo butas, jis neturi teisės užeiti. Iš paskos įlipo gaisrininkas. Kaltinamasis nenorėjo jam duoti rakto, jį spaudė rankoje, bet raktas buvo atimtas, gaisrininkas atidarė duris, įėjo kolega B. Jam įlipus į virtuvę, kaltinamasis tikslingai smūgiavo į jį, sakydamas „mentas, ...(necenzūrinis žodis), čia mano būstas“, garsiai rėkė, turbūt visi kieme girdėjo. Kaltinamasis smūgiavo rankomis 2-4 kartus, bet nepataikė, nes jis stengėsi smūgių išvengti. Kaltinamasis spyrė B.

Tarnybiniais pranešimais, kuriame vyr. patruliai D. M. ir R. B. nurodė, kad 2014-05-26, nuvykus į įvykio vietą, esančią . (duomenys neskelbtini), bute girdėjosi moters klyksmas. Jie skambino į duris, beldėsi, bet prie durų priėjęs vyras sakė ,,.....(necenzūriniai žodžiai) – valinkit, niekas jokių durų nedarys“. Jiems pavyko į butą patekti pro virtuvės langą. Virtuvėje buvęs vyras pradėjo mojuoti rankomis ir rėkė – ,,Valinkit mentai... (necenzūrinis žodis)“. Bute buvo tamsu, todėl jie vyrą griovė ant žemės. Jis ir toliau aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, muistėsi, bandė spirti. Jiems smūgių ranka ir kojomis pavyko išvengti (b. l. 5-6).

Asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad 2014-05-27 2.35 val. R. T. nustatytas 2,35 prom. girtumas (17 b. l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neigė padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kad nespardė kojomis pareigūnų ir rankomis neužsimojo, nesikeikė, tačiau tai teismas vertina kaip jo gynybos versiją. R. T. parodymai paneigti byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų D. M. ir R. B. parodymais, kad kaltinamasis juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino panaudoti fizinį smurtą.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai D. M. ir R. B. į įvykio vietą važiavo pagal pranešimą apie tai, kad Kuršių g. 2-19 girdisi moters klyksmas, triukšmas. Susipažinimas su situacija įvykio vietoje pareigūnams leido pagrįstai įtarti, kad bute esančiai moteriai reikia pagalbos, todėl jie operatyviai stengėsi patekti į butą. Taip elgdamiesi pareigūnai vykdė savo pareigas, nustatytas tiek Policijos veiklos įstatyme, tiek Policijos patrulių veiklos instrukcijoje. BK 290, 286 straipsniuose nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Tiek BK 286, tiek 290 straipsnyje numatytos nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamų veikų baigtumo momentą.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš BK 286 straipsnyje išvardytus asmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-336/2007). Grasinimas panaudoti fizinį smurtą pasireiškė neblaivaus R. T. veiksmais: smūgiavimais rankomis, spyriais. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip realus grasinimas panaudoti fizinį smurtą.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant, kokie žodžiai ir kokiai situacijai esant buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad R. T. užgaulius necenzūrinius žodžius adresavo savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, todėl nėra abejonių, kad jis suprato, jog taip juos žemina ir įžeidžia. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, prie durų paprašius juos įleisti, R. T., kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, žinodamas ir suvokdamas, kad atvyko policijos pareigūnai, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, vadindamas juos necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis plūdo pareigūnus ir bute, vedamas į policijos automobilį. Nukentėjusieji nurodė konkrečius žodžius tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pasakytų necenzūrinių orumą žeidžiančių žodžių prasmė, jų adresatai, situacija, kuriai esant šie žodžiai buvo pasakyti, tokių žodžių sakymo tikslas – pažeminti savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – kaltinamajam buvo suprantami ir aiškūs.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. T. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui (2014-05-27 2.35 val. R. T. nustatytas 2,35 prom. girtumas). Nors kaltinamasis nurodė, kad jautėsi normaliai, tačiau nemotyvuotą, agresyvų, kaltinamojo elgesį negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant šias nusikalstamas veikas. Taigi kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams abejonių nekelia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Kaltinamasis R. T. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 41-73), nedirbantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Aleksoto sektoriaus konsultacinės poliklinikos žinioje nuo 1985 metų, diagnozė: liekamieji reiškiniai po meningito su epileptiniu sindromu bei intelekto nepakankamumu (b. l.76), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-522 nurodyta, kad R. T. kirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 82). Kaltinamasis įvykdė du tyčinius nesunkius nusikaltimus neatlikęs bausmės už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 29-40), šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla 1-919-408/2014, kurioje R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad bausmėmis, paskirtomis už ankstesnius nusikaltimus, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes R. T. nusikalto iš naujo, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas – griežčiausia bausmė, numatyta už jo įvykdytą nusikaltimą, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Paskirta bausmė subendrintina su 2012-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi (nesumokėta bauda), bausmes visiškai sudedant.

Kaltinamajam R. T. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis – 140 Lt (b. l. 85). Kaltinamasis nurodė, kad jokio turto neturi, yra nedirbantis, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, šios išlaidos kaltinamajam nepriteistinos.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str., ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes apimti ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą ir 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-26 iki 2014-05-28 (dvi paras).

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nepriteisti iš kaltinamojo R. T. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.