Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei O. R. R. dėl uzufrukto nustatymo į gyvenamąją patalpą ir atsakovės O. R. R. priešieškinį ieškovei D. R. dėl nuosavybės gynimo – iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų - bei ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ginčo butas 1992-09-24 buvo privatizuotas atsakovės vardu, susitarimą privatizuoti butą davė ieškovė kartu su atsakovės sūnumi, už buto privatizavimą buvo sumokėta atsakovės ir jos sutuoktinio lėšomis, ieškovė prie buto privatizavimo neprisidėjo (b.l.8-15).

Uzufruktas yra suprantamas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 straipsnis). Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl jos aprūpinimo gyvenamąja patalpa, t. y. neįrodė tokių faktinių aplinkybių, kurios buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007.Ieškovės nurodomoje civilinėje byloje buvo įrodytas kitos bylos ieškovės ir atsakovo šeimos susitarimas dėl ieškovės aprūpinimo gyvenamąja patalpa ieškovei atsisakius nuo jai paskirto žemės sklypo atsakovės naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 4 straipsnis nustato, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, tačiau bylų faktinės aplinkybės turi sutapti. Apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartyje civilinės bylos Nr. 3K-3-584/2007 faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.

Teismų sprendimais, kaip jau buvo minėta, uzufruktas gali būti nustatomas tik tada, kai tai numato įstatymai. Nagrinėjamu atveju nustatyti buvusiai marčiai uzufruktą į jos buvusio vyro motinos nuosavybės teise priklausantį butą įstatymas tokios galimybės nenumato. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatomis. Butų privatizavimo proceso metu, jeigu jame dalyvavo būsto nuomininkas ir jo šeimos nariai, jų teisinė padėtis tapo skirtinga, priklausomai nuo to, ar jie savo lėšomis prisidėjo prie buto privatizavimo. Dėl to nuomininkų ir jų šeimos narių teisės į būstą įgyvendinimas tapo skirtingas, priklausomai nuo to, pasinaudojo jie galimybe privatizuoti nuomojamą būstą ar ne. Tų asmenų, kurie nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta galimybe privatizuoti būstą, teisė į būstą liko prievolinė teisė, o tų, kurie šia galimybe pasinaudojo, teisė į būstą tapo grindžiama nuosavybės (absoliučiais, daiktiniais) teisiniais santykiais. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (1992-10-06 redakcija), kurio 5 straipsnis nustatė buto nuomininkui ir jo šeimos nariams susitarti, kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendraturtis). To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotąjį butą, juo naudojasi kaip savininko šeimos nariai. Susitarimo sudarymo metu galiojo 1964m. CK 329 str.1d., reglamentuojantis nuomininko šeimos nario sąvoką, nes sudarant tokį susitarimą ieškovės uošvis buvo šio buto nuomininkas. Paminėta teisės norma nustatė, kad vaikų sutuoktiniai priskiriami prie šeimos narių jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Byloje įrodyta, kad ieškovė su savo vyru lėšomis ar investiciniais čekiais neprisidėjo prie ginčo buto privatizavimo, todėl ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad buto privatizavimo metu ieškovės šeima su atsakovės šeima nevedė bendro ūkio. Todėl akivaizdu, kad ieškovės teisinė padėtis ginčo bute yra grindžiama panaudos teisiniais santykiais. Ieškovė neįrodė tokių faktinių aplinkybių, kurios buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo. Ieškovės buvusi teisė, įgyta privatizavimo metu, naudotis butu savininko šeimos nario teisėmis transformavosi į teisę naudotis butu neterminuotos panaudos sutarties pagrindu. Atsakovės iškeldinimas galimas tik nutraukus panaudos sutartį arba pripažinus ją pasibaigusia, o panaudos sutartis gali būti nutraukta tik esant įstatymo nustatytiems neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo pagrindams (CK 6.642 str.), nors atsakovė tokio reikalavimo nutraukti panaudos sutartį nepareiškė, tačiau šios bylos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad šalių neterminuotos panaudos sutartis yra pasibaigusi, nes iš ieškovės paaiškinimo 2012-02-06 teismo posėdyje nustatyta, jog ji jau 3 mėnesius bute negyvena ir už jį nemoka (b.l.71). Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės panaudos sutartis sudaryta žodžiu. Būdama ginčo buto savininkė atsakovė leido ieškovei neatlygintinai naudotis butu (CK 6.632 straipsnis). Rašytinio susitarimo dėl buto naudojimosi sąlygų šalys nesudarė. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, kad, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Šioje byloje susiklostė tokia faktinė padėtis, ieškovė

2012-02-06 teismo posėdžio metu pripažino, jog ji jau 3 mėnesius už butą nemoka, nes bute nebegyvena (b.l.71), 2011-10-28 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, todėl panaudos davėjos priešieškinis šioje byloje laikytinas įspėjimu CK 6.642 str. 1d. prasme. Pagal bylos įrodymus įspėjimas pateiktas 2011 m. spalio 28 d.( atsakovės atsiliepimo į priešieškinį pateikimo data), taigi panaudos sutartis baigėsi 2012 m. sausio 28 d. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. ieškovė neteko ginčo buto naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo butu. Dėl to buto savininkė įgijo teisę reikalauti ieškovės iškeldinimo iš buto CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Ieškovė, nors ir davusi sutikimą privatizuoti ginčo butą, negali būti atleidžiama nuo Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXII skyriuje nustatytų panaudos gavėjo pareigų bei nėra apsaugota nuo atsakovės, kaip panaudos davėjo, teisės nutraukti panaudos sutartį. Šioje byloje įvertintina aplinkybė, jog šalys sutikimo privatizuojant ginčo butą davimo metu nebuvo giminės CK 3.130 str. prasme, šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė nepaneigė atsakovės paaiškinimo, jog ji trenkė jai į veidą (b.l.71), todėl bendras šalių gyvenimas yra neįmanomas, sudarantis prielaidas tolesniems teisiniams ginčams.

Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.