- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-639-436/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Jolita Cirulienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- R., R. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės- iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydamas pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-03-21 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, numatytą sutarties 2 punkte, kuria priteistas 1000 Lt dydžio materialinis kasmėnesinis išlaikymas nepilnametei dukrai K. B. iš ieškovo ir prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones- įpareigoti antstolę S.V. ((duomenys neskelbtini)) sustabdyti vykdymo veiksmus pagal 2009-05-29 vykdomąjį raštą, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-228-559/2010 iš dalies sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 600 Lt išlaikymo dydžio išieškojimo, paliekant 400 Lt dydžio išlaikymo išieškojimą iš V. B. nepilnametės dukters K. B. atžvilgiu. Teismas nutartyje konstatavo, kad iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus tikslinga atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į LR CK 6.461 str.2 d., kur nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, bei į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-228-559/2010. Nurodo, kad V. B. vengia mokėti išlaikymą, periodines išmokas moka nereguliariai, turi susidariusį įsiskolinimą, ieškovas nenurodo savo tikrosios turtinės padėties, gaunamų pajamų. Be to, nuo 2010 m. vasario mėnesio atsakovės atlyginimas bus tik 600 Lt per mėnesį, K. B. poreikiai didėja, todėl iš gaunamo atlyginimo sunku pragyventi, išlaikyti dukrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad patenkinus atskirąjį skundą būtų pažeistos jo turtinės teisės ir interesai. Nesustabdžius antstolio vykdomųjų veiksmų 600 Lt dalyje, gali būti padarytas didelė žala jo turtiniams interesams, nes įvertinus aplinkybę, kad atsakovė uždirba tik 600 Lt per mėnesį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismo paliktas 400 Lt išlaikymas yra pakankamas užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina nustatyti, ar laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.
Kolegija pažymi, kad pagal CPK nereikalaujama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, įvertinti ieškinio pagrįstumą. T.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, nes klausimai susiję su ieškinio pagrįstumu yra sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių teismo sprendimą įvykdyti ir tai, ar taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, šioje proceso stadijoje neturi pagrindo analizuoti, ar yra pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį.
Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus dėl ieškovo turtinės padėties, išlaikymo dydžio pagrįstumo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, pirmos instancijos teismas nesilaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Teismas nutartyje pasisakė tik dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti išieškomas, tačiau nemotyvavo, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas jei nebus pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
Pažymėtina, kad tik pirmos instancijos teismas įvertinęs aplinkybes ir nustatęs, kad yra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, nustatys momentą, nuo kurio šiuo konkrečiu atveju turi skaičiuojamas sumažintas išlaikymas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neįrodytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžiančios aplinkybės, tai yra, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šioje byloje priimto būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta. Todėl atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tenkintinas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus, ieškovui nedraudžiama, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.