- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-07-29
- Bylos Nr.
- 1-544-879/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00319-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. – viešaisiais darbais 7 (septyniais) mėnesiais, įpareigojant jį per paskirtos bausmės laiką neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2014 m. gegužės 25 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, šeimyninio ginčo metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę I. G. – sudavė kumščiu jai vieną kartą į kaklą, šiais savo veiksmais sukėlė I. G. fizinį skausmą.
Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su I. G. kartu gyvena apie 8-9 metus, veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra savivaldybei priklausančiame name. Šiaip nesipyksta, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Pykčiai kilo dėl to, kad jis išgirdo kalbas, kad I. G. turi santykių su kaimynu. 2014-05-24 apie 22.00 val., abu buvo namuose, gerokai neblaivūs. Ėmė pyktis. V. Ž. bandė pagauti ją už rūbų, nes sugyventinė galvojo sprukti iš namų. Išbėgusi kiemą ji nubėgo pas kaimynę D. I.. V. Ž. nuėjo pas kaimynę, tačiau D. I. jo neįsileido. Kadangi buvo supykęs, kieme rastu pagaliu išdaužė jai langą, per kurį įlindo į namus. Būdamas pas kaimynę namuose, suėmė I. G. už kaklo norėdamas, kad ji greičiau eitų namo. Abu iš D. I. grįžo į namus. Namuose ir sudavė kumščiu I. G. į kaklą. Atsiprašė savo sugyventinės, toliau gyvena šeimoje (30-31, 34-35, 38 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1. Nukentėjusiosios I. G. apklausų metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji su sugyventiniu V. Ž. gyvena apie 8-9 metus, veda bendrą ūkį. Gyvena socialiniame būste, (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso Panevėžio rajono savivaldybės administracijai. Dažniausiai su sugyventiniu pykstasi, kai vartoja alkoholį. 2014-05-24, dienos metu, abu su sugyventiniu gėrė alų. I. G. jautėsi tikrai neblaivi, neblaivus buvo ir V. Ž.. Apie 22.00 val. ėmė pyktis – sugyventinis ėmė priekaištauti, kad ji turi meilužį. Pamačiusi, kad sugyventinis gali smurtauti, nes darėsi agresyvus, I. G. pabandė iš namų pabėgti, o V. Ž. bandė ją sulaikyti sugriebdamas už drabužių. Ji nubėgo pas kaimynę D. I.. Pasakė jai, kad sugyventinis agresyvus, kad koliojasi, paprašė įleisti. Joms užsirakinus namuose, netrukus išgirdo beldimą į duris. Tai buvo V. Ž., jis prašėsi įsileisti į vidų. I. G. sakė D. I. nedaryti durų. Netrukus išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pamatė, kaip per išdaužtą langą į vidų įlipo V. Ž.. Jis prisiartino prie jos, suėmė ją už kaklo, ėmė kolioti ir sakyti, kad ji turi eiti su juo namo. Ji pakluso, nes nenorėjo konfliktuoti prie kaimynės ir jie grįžo į namus. Nei tada, kai V. Ž. bandė ją sugauti už drabužių, nei tada, kai suėmė už kaklo norėdamas parginti į namus, jai neskaudėjo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Namuose, jai stovint kambaryje, sugyventinis sudavė rankos kumščiu jai į kaklą. Dėl to I. G. buvo sukeltas skausmas. Iš karto dar bandė jai įspirti, bet skausmo ji nepajuto ir negali pasakyti ar jis pataikė jai ar jos nekliudė. Netrukus atvyko policija. Ji viską papasakojo policijos pareigūnams. Gal ir galėjo sakyti, kad V. Ž. sudavė jai į veidą vieną smūgį ir spyrė į krūtinę. Būdama susijaudinusi nepaaiškino jiems smulkiau, kad pataikė jai į kaklą ir nežino ar bandydamas spirti pataikė jai iš kojos į krūtinę ar ne. Po dviejų parų V. Ž. grįžo, jie susitiko prie namų ir jis jos nuoširdžiai atsiprašė, susitaikė. Ketina toliau su juo gyventi šeimoje. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (15-16, 18-19 b.l.).
2. Liudytojos D. I. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji pažįsta I. G. ir V. Ž.. Jie yra sugyventiniai, piktnaudžiauja alkoholiu. Ji gyvena jų kaimynystėje. 2014 m. gegužės 24 d. apie 22.00 val., jai būnant namuose, namų kieme, pamatė kaip iš namų išbėgo I. G., o iš paskos – jos sugyventinis. Tarp jų namų yra apie 20 metrų, todėl matė, kad jie pykstasi, rėkia vienas ant kito. V. Ž. bandė ją sugauti, o I. G. ėmė bėgti link jos. Supratusi, kad kaimynei reikia pagalbos nuo suagresyvėjusio sugyventinio, jai pribėgus įleido I. G. į namus ir abi užsirakino. V. Ž. ėmė daužyti į langus ir prašyti įleisti į vidų. Pasakius, kad jo neįsileis, išgirdo kaip dužta jos kambario langas. Pamatė per langą lipantį V. Ž.. Įlipęs jis prisiartino prie I. G., ėmė rėkti ant jos, priekaištauti I. G., kad ji turi romaną. I. G. jai ne kartą guodėsi, kad jos sugyventinis yra labai pavydus. D. I. liepė jiems išeiti ir tada V. Ž. sugriebė I. G. už kaklo iš priekio ir liepė eiti į namus. Neapsikentusi D. I. pati iškvietė policiją. Kas vyko pas juos namuose ji nematė. Šiuo metu V. Ž. dėl lango išdaužimo pretenzijų nebeturi, nes jau susitarė su juo dėl žalos atlyginimo (21-22 b.l.).
3. Iš 2014 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo pietinėje dalyje. Įėjimas į namą rytų pusėje. Pro duris patenkama į koridorių, iš kurio pro duris šiaurės pusėje patenkama į kambarį. Kambario vakarinėje pusėje stovi sofa – lova, rytų pusėje yra durys į kitą kambarį. Kambaryje tvarkinga, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (6-7 b.l.).
4. Iš 2014 m. gegužės 24 d. Panevėžio apskrities VPK patrulės L. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. gegužės 24 d. 22.36 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sugyventinis V. Ž. smurtavo prieš sugyventinę I. G.. Smurtas pasireiškė fiziniu skausmu, sugyventinis tempė ją už kaklo, ranka sudavė į veidą, koja spyrė į krūtinę (8-9 b.l.).
5. Iš 2014 m. gegužės 27 d. specialisto išvados Nr. G 764/14 (05) matyti, kad I. G. apžiūros metu sužalojimo žymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu I. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (12 b.l.).
6. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-05-24 apie 23.14 val. V. Ž. buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas (23 b.l.).
7. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-05-24 apie 23.19 val. I. G. buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas (23 b.l.).
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (71 b.l.).
Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis ankščiau teistas (41-42, 43-47 b.l.), nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, baustas administracine tvarka (61-65 b.l.); psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (56 b.l.).
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė LR BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Į bausmę laiką įskaitytina V. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 (dvi) paros, vieną laikino suėmimo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., LR BK 64¹ str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Ž. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Įskaityti į bausmę V. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 12 (dvylikos) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad V. Ž. yra atlikęs 12 (dvylika) viešųjų darbų valandų.
V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.