- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-899-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus autobusai“
- Atsakovas
- UAB „Jutas“
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB Vilniaus autobusai“ ir atsakovo UAB „Jutas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ ieškinį atsakovui UAB „Jutas“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus autobusai“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Jutas“ 8 224,57 Lt skolos, 11,84 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 247 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė grąžinti permokėtą 6,49 Lt žyminį mokestį (b.l.62-65).
Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2004-06-21 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.A2004/126, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo 71,66 kv.m. patalpų, kadastrinių matavimų byloje plane 12G1p pažymėtų numeriais 1-6 ir 1-27, per mėnesį mokant 930,15 Lt su PVM ir komunalinius mokesčius. Sutartis sudaryta 5 metams, t.y., 2009-06-21. Pagal sutarties 22 p. buvo numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, informavęs nuomininką prieš 30 dienų. 2008-04-27 raštu Nr. 11-758 ieškovas pranešė atsakovui, kad dėl vykdomo naujo kuro rūšies diegimo projekto (statomos suslėgtų gamtinių dujų kompresorinės) ir 100 gamtinėmis dujomis varomų autobusų įsigijimo bus reikalingos papildomos autobusų parkavimo vietos ir gamybinės patalpos, todėl ieškovas nuo 2008-08-01 vienašališkai nutraukia sutartį. Suėjus nurodytam terminui, atsakovas iš patalpų neišsikraustė ir jų neperdavė. Atsakovas 2008-08-06 raštu informavo ieškovą, kad nesutinka nutraukti nuomos sutarties, nes nerado kitų patalpų nuomai už tinkamą kainą. Atsakovas nurodė kitų patalpų nuomos kainą ir prašė atlyginti nuomos kainų skirtumą bei jo patirtas išlaidas nuomojamų patalpų remontui. Kadangi atsakovas po ieškinio pareiškimo ieškovui sumokėjo 1 005,71 Lt skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą bei mokesčius, pagal sąskaitą faktūrą Nr. JUT0000062 atlikta 146 Lt atsakovo skolos užskaita, atsakovas patikslinti ieškiniu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų – 1 151,71 Lt skolos ( 1 005,71 Lt ir 146 Lt) ir 35,62 delspinigių, priskaičiuotų dėl laiku nesumokėtos 146 Lt skolos, viso atsisako 1 187,33 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko (b.l.72). Nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ir raštiškai neperdavus ir neįforminus patalpų perdavimo, negali teigti, kad dėl to ieškovas patyrė žalą. Nuomos sutarties pabaiga nesudaro pareigos atsakovui mokėti nuompinigius ir atlyginti žalą. Pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovui nebėra prievolės mokėti už nuomą net ir neatlaisvinus patalpų. Ieškovas privalo rodyti, kad atsakovas naudojosi ieškovo patalpomis, komunalinėmis paslaugomis ir už jas neatsiskaitė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu būdu susidarė 8 224,57 Lt skolą. Pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas kaip ir kiti nuomininkai atlaisvino patalpas ir nebesinaudojo šiomis patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus autobusai“ iš atsakovo UAB „Jutas“ 3 348,54 Lt baudą, 112,64 Lt delspinigių ir 124,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 3 585,89 Lt, bei 11,84 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3461,18 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavo, kad ieškovas 2008 m. rugpjūčio pabaigoje užrakino vartus ir į patalpas nebuvo galima patekti, mokesčiai už komunalinius patarnavimus iš atsakovo buvo reikalaujami sumokėti tik iki 2008-08-01, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas laikė tikėtina, kad 2008 m. rugpjūčio pabaigoje ieškovo atsakovui išnuomotos ginčo patalpos buvo atlaisvintos. Išankstinis susitarimas dėl baudos ir jos dydžio reiškia, kad atsakovui neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo, ieškovas neprivalo įrodinėti dėl to patirtų nuostolių dydžio. Kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2008-08-01, o patalpos nebuvo perduotos, iš atsakovo ieškovui priteistina 3 348,54 Lt sutartinė bauda už nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo perduoti patalpas neįvykdymą. Tačiau ieškovo reikalavimas baudos už tos pačios pareigos nevykdymą – patalpų neperdavimą, prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams, nes patalpos buvo atlaisvintos ir ieškovas galėjo jomis disponuoti, ir jomis naudotis. Ieškovas nenurodė, kokių patyrė nuostolių dėl atsakovo pavėluoto atsiskaitymo už nuomą, todėl laikytina, kad jis turi teisę į įstatymo nustatytas palūkanas, t.y. į minimaliųjų nuostolių atlyginimą (LR CK 6.261 str.). Įstatymas, kai abi šalys yra verslininkai, numato 6 proc. dydžio metines palūkanas (LR CK 6.210 str. 2 d.). Atsakovo prievolės atsiradimo metu pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo apskaičiuotą palūkanų normą sudarė 11,84 proc., tuo tarpu šalių sudarytoje sutartyje nurodytas delspinigių dydis iš esmės atitinka 73 proc. metinių palūkanų, todėl sutartos netesybos laikytinos aiškiai per didelėmis ir atsižvelgiant į skolos sumą, įstatymų nustatytą palūkanų dydį, šalies finansinę padėtį, sutartinių delspinigių dydis mažintinas iki 0,1 procento nuo negrąžintos sumos per dieną. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina 112,64 Lt delspinigių. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini. Ieškovui atsisakius skolos už nuomą po jos jam sumokėjimo, už šį ieškininį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis ieškovui iš valstybės nėra grąžinamas, bet remiantis LR CPK 94 str. priteisiamas iš atsakovo. Kadangi ieškinys tenkintinas 49,2 proc. priteisiant 4 612,89 Lt (1151,71 Lt skolos, 3 348,54 Lt baudos ir 112,64 Lt delspinigių), atitinkamai ieškovui priteistos 124, 71 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Jutas“ prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė LR CK 6.37 - 6. 38 str., 6. 189 str., 6.210 str., 6. 499 str. bei LR CPK 263, 265 str. 1 d., 270 str. nuostatas, nes nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Teismo sprendime konstatuota, kad gamybinės patalpas iki 2008-08-01 ir iki šiol nebuvo perduotos ieškovui, tačiau vėliau nurodo jog 2008 m. rugpjūčio pabaigoje išnuomotos patalpos buvo atlaisvintos. Teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teismo sprendimas be motyvų, įvertinti tik teisiškai reikšmingi faktai ieškovui ir neįvertinti atsakovo įrodymai ir nurodytos aplinkybės. Teismas neteisingai apskaičiavo 3 348,54 Lt baudą, 112,64 Lt delspinigius ir 11,84 proc., dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Teismas neįvertino skolos, nuostolių atsiradimo aplinkybių, ir jų dydžio, iki šiol nėra aišku iš ko susiformavo būtent tokia suma.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus autobusai“ prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė LR CK 6.499 str. 2 d. nuostatas. Nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus. Ne tik apeliantas, bet ir teismo posėdžio metu liudijęs G. S. pažymėjo, kad nuomojamos patalpos perduodamos pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, nes tik jame yra tinkamai fiksuojama ar patalpos yra grąžinamos tvarkingos, ar yra pakeitimų, užfiksuojami skaitiklių parodymai, kurių reikia buhalterijai sąskaitai už komunalinius mokesčius išrašyti ir pan., ir tik šis dokumentas reiškia tinkamą nuomos sutarties pasibaigimą. Atsakovas iki šiol nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto, nors atsakovui buvo siūloma. Aplinkybė, kad atsakovui nebuvo pateikiamos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, negali būti traktuojama kaip tinkamas patalpų atlaisvinimas ir apelianto teisės jas valdyti ir jomis disponuoti įgyvendinimas. Nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai sumažino prašomus priteisti delspinigius nuo 0,2 procentų iki 0,1 procento.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (b.l.99). Nurodo, jog apelianto argumentai, kad jis nebesinaudoja ginčo patalpomis nuo 2008-08-01 prieštarauja rašytiniams įrodymams, kuriuose atsakovas ketina naudotis ginčo patalpomis ir toliau jas nuomotis. Vėliausias atsakovo raštas pateiktas 2008-08-12, t.y., jau po nurodytos atsakovo datos. Siekiant tinkamai nutraukti nuomos sutartį, reikia laiku perduoti nuomojamas patalpas. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog nėra aiškus baudų delspinigių paskaičiavimas byloje, nes byloje pateikta ieškovo lentele su minėtais paskaičiavimais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2004-06-21 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.A2004/126, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo 71,66 kv.m. patalpų, kadastrinių matavimų byloje plane 12G1p pažymėtų numeriais 1-6 ir 1-27, per mėnesį mokant 930,15 Lt su PVM ir komunalinius mokesčius. Sutartis sudaryta 5 metams, t.y., 2009-06-21. Sutarties 22 p. numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, informavęs nuomininką prieš 30 dienų. 2008-04-27 raštu Nr. 11-758 ieškovas pranešė atsakovui, kad dėl vykdomo naujo kuro rūšies diegimo projekto (statomos suslėgtų gamtinių dujų kompresorinės) ir 100 gamtinėmis dujomis varomų autobusų įsigijimo bus reikalingos papildomos autobusų parkavimo vietos ir gamybinės patalpos, todėl ieškovas nuo 2008-08-01 vienašališkai nutraukia sutartį. Kadangi atsakovas nustatytu terminu neatlaisvino ir priėmimo-perdavimo aktu neperdavė ieškovui patalpų, ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 3 348,54 Lt baudą, 4 650,75 Lt nuostolių, 11,84 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl nuomininko pareigos perduoti išsinuomotą daiktą ir atsakomybės už šios pareigos pažeidimą LR CK 6.499 str. 1 d. įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal LR CK 6.535 str. nustatytas taisykles (LR CK 6.535 str. 4 d.). Jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo-priėmimo aktas (LR CK 6.535 str. 2 d.). Nuomininkui neįvykdžius minėtos teisinės pareigos ir pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės. Pagal LR CK 6.499 str. 2 d., jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog atsakovas laiku neatlaisvino nuomojamų patalpų, todėl nuomininkas pagal šalių pasirašytą sutarties 5 str. 14 p., turi sumokėti 30 proc. nuomos mokesčio metinės sumos dydžio baudą, t.y., 3 348,54 Lt (930 Lt nuomos mokestis x 12 mėn. x 30 proc.). tai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, taip pat prašo priteisti 4 650,75 Lt už patalpų nuomos už laiką nuo 2008-08-01 iki 2009-01-08 per kurį atsakovas neperdavė jam išnuomotų patalpų, ir už laiku nesumokėtą 1005,71 Lt įsiskolinimą po 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2008-08-16 iki 2008-12-05, už 112 d. viso 225,28 Lt. (sutarties 5 str. 12 p.). Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog nuomojamos patalpos buvo atlaisvintos iki 2009-09-01, t.y., 1 mėnesiu vėliau, nei atsakovui buvo nurodyta pranešime.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2008-04-28 raštu Nr. 11-758 įspėjo atsakovą apie nutraukiamą sutartį nuo 2008-08-01. Iš atsakovo 2008-08-06 rašto ieškovui turinio matyti, kad atsakovui nepriimtinas nuomos sutarties nutraukimas (b.l.44). 2008-08-07 ieškovas raštu pakartotinai atsakovą prašė atlaisvinti ir perduoti nuomojamas patalpas (b.l.45). Atsakovas 2008-08-12 raštu sutinka nutraukti nuomos sutartį, jeigu ieškovas atsakovui kompensuos turėtas 17 500 Lt patalpų remonto išlaidas (b.l.46).
Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2008-08-01 dienai nuomojamų patalpų ieškovui nebuvo perdavęs. Pagal LR CK 6.499 str. 2 d., jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad LR CK 6.499 str. 2 d. įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, t.y., nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo, dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008). Taigi, LR CK 6.499 str. 2 d. įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi. Taigi, šiuo atveju nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), kuriuos jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi.
Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl vykdomų darbų nuo rugpjūčio pabaigos užrakino teritorijos vartus, ir į nuomojamas patalpas tiek atsakovas, tiek kiti nuomininkai nebegalėjo patekti, o tai reiškia, jog ir neperdavus patalpų priėmimo-perdavimo aktu buvę nuomininkai nebegalėjo naudotis patalpomis. Iš atsakovo pateiktų sąskaitų faktūrų už komunalinius mokesčiu matyti, kad ieškovas pirminiu ieškiniu kreipėsi į teismą reikalaudamas sumokėti už komunalinius mokesčius, t.y., už elektros energiją ir vandenį už 2008 m. birželio ir liepos mėnesius. Už komunalinius mokesčius už rugpjūčio mėnesį ir vėliau ieškovas nepateikė įrodymų apie išnaudotą energiją. Taigi, šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas realiai naudojosi nuomojamomis patalpomis iki 2008-08-01. O kadangi neatlaisvino ir neperdavė patalpų nustatytu terminu iki 2008-08-01, laikytina, kad atsakovas patalpomis naudojosi iki 2008-09-01, nes vėliau ieškovo teritorija buvo užrakinta, ir buvę nuomininkai nebegalėjo pateikti į patalpas. Kadangi fiziškai nebebuvo galimybės patekti į patalpas nuo 2008-09-01 dienos, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad atsakovas naudojosi vėliau ieškovo patalpomis ir, kad ieškovas turėjo didesnių nuostolių nei nuomos mokestis. Taigi, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis be teisinio pagrindo. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas be teisinio pagrindo ir realiai nuomojamomis patalpomis naudojosi tik iki 2008-09-01, ir nuo 2008-09-01 datos nuomotos patalpos perėjo ieškovui, iš atsakovo ieškovui priteistinas nuomos mokestis tik už vieną mėnesį, t.y., nuo 2008-08-01 iki 2008-09-01. Nors patalpų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo surašytas ir po 2008-09-01 dienos, tačiau pagal šalių pasirašytą nuomos sutartį, pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovas įsipareigojo pateikti pasirašymui patalpų nuomos priėmimo-perdavimo aktą. Byloje nėra pateikta minėto akto, iš kurio būtų matyti, kad ieškovas pateikė atsakovui pasirašyti nuomotojo nustatytos formos ir turinio priėmimo - perdavimo aktą, o atsakovas atsisakė pasirašyti šį aktą. Pagal LR CK 6.38 str. 3 d. kiekviena prievolės šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi. Bendradarbiauti – reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas buvo paruošęs patalpų perdavimo – priėmimo aktą, ir jis nepasirašytas išimtinai dėl atsakovo kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tik atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, ir patalpos priėmimo - perdavimo aktu neperduotos tik dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas nepakankamai bendradarbiavo vykdant patalpų nuomos sutarties sąlygas, t.y., nutraukus nuomos sutartį ieškovas nepateikė atsakovui pasirašyti nustatytos formos ir turinio dokumento, pažyminčio patalpų valdymo perdavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad patalpos ieškovui neperduotos tik dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, ir atitinkamai ieškovas neturi teisinio pagrindo prašyti iš atsakovo priteisti nuomos mokestį nuo 2008-08-01 iki 2009-01-08. Kadangi byloje nepateikta įrodymų apie 2008 m. rugpjūčio mėnesį atsakovo realiai išnaudotą elektros ir kitą energiją, iš atsakovo šie mokesčiai už 2008 m. rugpjūčio mėnesį nepriteistini.
Pagal LR CK 6.258 str. netesybos gali būti dviejų rūšių – nustatytos įstatymo ir sutarties (LR CK 6.71 str.). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sutarties 5 str. 14 p. numatytą 30 proc. nuomos mokesčio metinės sumos dydžio baudą - 3 348,54 Lt (930 Lt nuomos mokestis x 12 mėn. x 30 proc.), už laiku neperduotas patalpas. Pagal LR CK 6.73 str. 1 d., kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (LR CK 6.258 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo turėti nuostoliai yra didesni nei vieno mėnesio nuomos mokestis, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti netesybas du kartus, t.y., vadovaujantis įstatymu bei sutartimi. Kadangi sutarties patalpos realiai nuo 2009-09-01 buvo jau ieškovo žinioje, o sutarties nuostatos perduoti patalpas priėmimo-perdavimo aktu neįvykdytos dėl abiejų šalių neveikimo, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo sutartyje nustatytą 30 proc. nuomos metinio mokesčio baudą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas po ieškinio pateikimo dienos, t.y., 2008-12-05 ieškovui sumokėjo 1005,71 Lt įsiskolinimą už nuomą. Šalių sutarties 5 str. 12 p. buvo nustatytos LR CK 6.71 str. numatytos netesybos – 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną atsiskaityti pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas praleido išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminus, atsakovas privalo mokėti ieškovui delspinigius. Tačiau prašoma priteisti 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną už laiku nesumokėtą nuomą ir komunalinius mokesčius sudaro 73 proc. per metus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tokio dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 0,1 proc. negrąžintos sumos per dieną ir priteisė 112,64 Lt delspinigių. Taigi, ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas 11,84 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuoja nuo priteistinos sumos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmos instancijos teismas procesines palūkanas priteisė ne tik nuo priteistinos sumos o taip pat ir nuo bylinėjimosi išlaidų, šalims neginčijant 11,84 proc. dydžio metinių palūkanų sumos, apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį keičia priteisiant 11,84 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (930,15 Lt), nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sutinkamai su LR CPK 93 str. 4 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovui iš atsakovo priteistini 930,15 Lt nuostoliai, atitinkamai nuo šių nuostolių priteistinas mokėtinas 66 Lt (LR CPK 80str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.) žyminis mokestis.
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinos 146 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l.84) (212 Lt – 66 Lt viso 146 Lt) (LR CPK 993 str., 98 str.,)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti sumažinant ieškovui UAB „Vilniaus autobusai“ iš atsakovo UAB „Jutas“ priteistą baudą (netesybas) nuo 3348,54 Lt iki 930,15 Lt, priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme nuo 124,71 Lt iki 66 Lt, ir priteisti 11,84 procentų dydžio metines palūkanas nuo 930,15 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Vilniaus autobusai“ iš atsakovo UAB „Jutas“ priteista 112,64 Lt delspinigių, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Jutas“ iš ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ 146 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.