- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- N-180-240-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Prevencijos ir kontrolės skyriaus Operatyviosios kontrolės poskyrio vedėja 2006 m. liepos 18 d. R. L. , Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. kovo 1 d. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos vykdyto supaprastinto atviro konkurso Elektroninių ryšių paslaugų kainų palyginimo portalo sukūrimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo Nr. 37080 procedūrų vertinimą, ir nustatė, kad pirkimo dokumentų 10.3.2 punkte buvo nurodyta, jog tiekėjas privalo pateikti kompetentingos valstybės institucijos pažymas, įrodančias, kad neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui 2005 m. lapkričio 1 dienai. Visi 5 tiekėjai pateikė pažymas, neatitinkančias reikalavimo, tačiau perkančioji organizacija neprašė tiekėjų nustatyta tvarka patikslinti duomenų apie kvalifikaciją. Viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininku buvo R. L. , priėmė sprendimą, kad trys dalyviai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir įrašė juos į preliminarią pasiūlymų eilę, tuo pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymas Nr. IX-1217) 28 straipsnio 6,7,8 dalių ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad vokų su pasiūlymais atplėšimo 2006 m. sausio 4 d. protokole Nr. (7.39)-PK-l užfiksuota tiekėjo UAB ,,Idamas“ pasiūlymo kaina 69 500 Lt su PVM. Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija 2006 m. sausio 30 d. protokole Nr. (7.39)-PK-04, išnagrinėjusi ir įvertinusi šio tiekėjo pasiūlymą, pripažino jį visiškai atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus ir pirmuoju įrašė į pasiūlymų eilę bei padidino pateikto pasiūlymo kainą iki 71 900 Lt. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pasiūlyme nurodyta bendra paslaugų kaina – 69 500 Lt – neatitinka pasiūlymo sudėtinių dalių kainos. Tokiu būdu, perkančioji organizacija, ištaisiusi tiekėjo pasiūlyme aritmetinę klaidą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad išvardintais veiksmais padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.
Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą R. L. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. liepos 20 d. nutarimu skirta 1 000 Lt bauda.
II.
R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2006 m. liepos 20 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti pirkimo sąlygas. Konkurso sąlygų 9.1.3 ir 9.1.4 punktuose numatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų ir mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Pagal konkurso sąlygų 10.3.2 punktą tiekėjai turėjo pateikti kompetentingos valstybės institucijos pažymą, išduotą 2005 m. lapkričio 1 d., tačiau ši data yra oficiali valstybės šventė, todėl tiekėjai teisėtai pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad, jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamu priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Visi dalyviai pateikė dokumentus, įrodančius, kad jie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų ir mokesčių sumokėjimu, kadangi vėliau, t.y. po 2005 m. lapkričio 1 d. pateikti dokumentai kaip tik parodo realią dalyvių finansinę būklę konkurso vykdymo metu, todėl nebuvo pagrindo, taikant Konkurso sąlygų 9.1 punktą, atmesti visų dalyvių pasiūlymus. Nepagrįsta ir viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad perkančioji organizacija, ištaisiusi tiekėjo UAB ,,Idamas“ pasiūlyme padarytą aritmetinę klaidą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto nuostatas. UAB ,,Idamas“ pasiūlyme nurodė galutinę kainą ir jos sudėtines dalis, tačiau patikrinus skaičiavimus paaiškėjo, kad sudėtinių dalių kainų bendra suma neatitinka galutinės kainos, t.y. viena pasiūlymo dalis prieštaravo kitai. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus. UAB ,,Idamas“ 2006 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (5.2)-1B-259 buvo paprašyta paaiškinti kainų skirtumą ir nurodyti, kokia kaina vadovautis vertinant pasiūlymą. UAB ,,Idamas“ paaiškino, jog teisinga ta pasiūlymo dalis, kurioje nurodytos sudėtinių dalių kainos, taigi, darytina išvada, jog nebuvo prašyta pakeisti kainų, o tik siekiama išsiaiškinti, kurios iš pasiūlyme pateiktų kainų yra teisingos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei 69 500 Lt, nei 71 900 Lt kaina neturėjo įtakos galutiniams konkurso rezultatams, kadangi antrąją vietą užėmusio dalyvio pasiūlyta kaina buvo net 161 500 Lt.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2006 m. liepos 20 d. nutarimą, kuriuo R. L. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ straipsnio 1 dalį paskirta 1 000 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija Ryšių reguliavimo tarnyba 2005 m. gruodžio 16 d. leidinio ,,Valstybės žinios“ priede ,,Informaciniai pranešimai“ Nr. 98 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą (toliau – ir Konkursas), pirkimo objektas – Elektroninių ryšių paslaugų kainų palyginimo portalo sukūrimo bei priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimas (toliau – ir Pirkimas). Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. lV-1099 buvo patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų kainų palyginimo portalo sukūrimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo supaprastinto konkurso būdu sąlygos (toliau – ir Sąlygos) (b.l. 129-139).
Sąlygų 9 dalyje ,,Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 9.1 punkto 3 ir 4 papunkčiuose nustatyta, kad pasiūlymas yra atmetamas, jeigu tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų, mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus (b.l. 133). Šių Sąlygų 10.3 punkto 2 papunktyje konkretizuota, kad tiekėjai, siekdami patvirtinti, kad jie atitinka minėtus 9.1 punkto 3 ir 4 papunkčiuose nurodytus reikalavimus, turi pateikti Lietuvos Respublikos ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą pažymą 2005 m. lapkričio 1 dienai (b.l. 134). Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime užfiksuota, kad visi 5 tiekėjai pateikė pažymas, neatitinkančias šio reikalavimo. Nors nei protokole, nei nutarime nėra konkretizuota, kodėl šios pažymos neatitiko reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į bylos medžiagą (b.l. 130-31) bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismo nuomone, manytina, kad neatitikimas užfiksuotas nustačius, kad pažymose buvo nurodyta vėlesnė nei 2005 m. lapkričio 1 d. būklė. Išvada, kad perkančioji organizacija turėjo įstatymo nustatyta tvarka prašyti tiekėjus patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, teismo teigimu, yra nepagrįsta. Vertinant Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8 dalių bei to paties įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sisteminiu bei loginiu metodu, darytina išvada, jog jų tikslas – perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad konkurso dalyvis ar kandidatas tikrai atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o nagrinėjamu atveju – ar jis yra įvykdęs visus įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų ir mokesčių mokėjimu. Išvadą, kad reikalaujamų dokumentų pateikimas turi įrodyti kandidatų ar dalyvių kvalifikaciją, patvirtina ir Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos, nurodančios, kad, jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tiekėjai pateikė pažymas, apibūdinančias jų būklę (t.y. įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų bei mokesčių mokėjimu) vėlesne data, kas dar tiksliau ir realiau apibūdina jų būklę, nei kad 2005 m. lapkričio 1 d. pažymos. Todėl toks formalus pateiktų pažymų neatitikimas Sąlygų (pirkimo dokumentų) reikalavimams, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tiekėjai neatitinka nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog perkančiajai organizacijai turėjo kilti neaiškumų dėl pateiktų duomenų ir ji turėjo prašyti pateikti paaiškinimus dėl jų. Taigi perkančioji organizacija negalėjo atmesti tiekėjų pasiūlymų, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad pasiūlymas turi būti atmestas, jeigu pasiūlymą pateikęs asmuo neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pateikti dokumentai patvirtino, jog tiekėjai vieną iš minimalių reikalavimų – neturėti įsiskolinimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų bei mokesčių mokėjimu, – atitinka.
Dėl pasiūlymo kainos ištaisymo teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atvirojo ar riboto konkurso metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu jis neatitinka pirkinio dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nustatyta, kad UAB ,,Idamas“ perkančiajai organizacijai pagal Sąlygų 1 priede nurodytą formą pateikė pasiūlymą, kuriame atskirai išvardino kainą už atskiras siūlomas paslaugas bei nurodė visų siūlomų paslaugų kainų sumą (b.l. 96), tačiau pateikta paslaugų kainų suma neatitiko sudėtinių dalių. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad buvo padaryta aritmetinė klaida, pateikiant bendrą pasiūlymo kainą, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija 2006 m. sausio 30 d. protokole Nr. (7.39)-PK-04 nurodydama UAB ,,Idamas“ pasiūlymo kainą 71 900 Lt, būtų pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tiekėjo padarytos aritmetinės klaidos ištaisymas negali būti prilyginamas pasiūlymo esmės pakeitimui – 71 900 Lt pasiūlymo kaina atitinka bendrą pasiūlyme nurodytų atskirų paslaugų kainų sumą; taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 39 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje pasiūlymų atmetimo pagrindus, yra įtvirtintas naujas pasiūlymo atmetimo pagrindas – jei pasiūlyme nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos. Įstatymų leidėjui šį naują pagrindą įtvirtinus kaip savarankišką, akivaizdu, jog jis negali būti laikomas kito pasiūlymo atmetimo pagrindo – jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – dalimi.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytoje veikoje nėra Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų, todėl panaikino nutarimą kaip nepagrįstą, o administracinio teisės pažeidimo bylą R. L. atžvilgiu nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
IV.
Apeliaciniu skundu Viešųjų pirkimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Viešųjų pirkimų tarnybos 2006 m. liepos 20 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Perkančioji organizacija buvo nustačiusi, kurią dieną (šiuo atveju – 2005 m. lapkričio 1 d.) tiekėjai neturi turėti įsiskolinimų. Nurodžiusi konkurso sąlygose konkretų pažymų galiojimo laiką, perkančioji organizacija galimai eliminavo iš dalyvavimo konkurse kitus tiekėjus, kurie būtent 2005 m. lapkričio 1 d. turėjo įsiskolinimus valstybės biudžetui, bet vėliau su biudžetu atsiskaitė. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatomis, tiekėjų pateikti kvalifikaciniai duomenys turi visiškai atitikti konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatą. Tiekėjų kvalifikacinių duomenų tikrinimo procedūrą įstatymo leidėjas nustatė ne vien tik šiame straipsnyje. Šios normos yra apibrėžtos ir Viešųjų pirkimų įstatymo 29-33 straipsniuose, todėl atliekant pirkimo procedūras turi būti atsižvelgta į visų minėtų straipsnių tarpusavio ryšį. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 dalis leidžia tiekėjams (dauguma atvejų tai taikoma užsienio tiekėjams) pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, jeigu atitinkamoje šalyje šie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neaprėpia visų Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio l dalies l, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose keliamų klausimų. Kaip buvo nustatyta vertinimo metu, visi 5 tiekėjai pateikė Lietuvos Respublikoje išduodamas pažymas. Neatitiko tik jų išdavimo datos. Todėl dalyvių pateiktų pažymų niekaip negalima prilyginti prie „kitų priimtinų dokumentų“, kurių sąvoka minima Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje.
2) Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant sutartį negali būti keičiama pasiūlymo kaina, t.y. kokia kaina buvo paskelbta vokų atplėšimo metu, tokiai kainai turi būti sudaryta ir sutartis, o nustačius, kad pasiūlymo kaina neteisingai apskaičiuota, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, tokį pasiūlymą perkančioji organizacija privalo atmesti. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio l dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Tiekėjai gali patikinti, kad jų siūlomi dalykai tikrai atitinka keliamus reikalavimus, taip pat pateikti bet kokią kitą informaciją, kuri padėtų geriau suvokti siūlomo dalyko vertę, tačiau nekeičiant pasiūlymo esmės. Esminiais pasiūlymo elementais laikomi nustatyta pasiūlymo kaina ir pasiūlymo bei keliamų reikalavimų atitikimas. Keisti pasiūlymą ar atskirus jo elementus Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia. Pasiūlymo kaina negali būti keičiama net taisant pastebėtas aritmetines kainos apskaičiavimo klaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 Lt iki 2 500 Lt.
R. L. , Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 20 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jo vadovaujamai Ryšių reguliavimo tarnybos Viešųjų pirkimų komisijai vykdant Elektroninių ryšių paslaugų kainų palyginimo portalo sukūrimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo konkursą, buvo padaryti Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, išnagrinėjęs R. L. skundą, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Viešųjų pirkimų įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1217 redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinė atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus pateikti pasiūlymus. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1V-1099 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų kainų palyginimo portalo sukūrimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo supaprastinto konkurso būdu sąlygų 9 punkte ,,Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ numatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, įstatymus (Sąlygų 9.3 p., 9.1.4 p.). Įvykdytų įsipareigojimų patvirtinimui tiekėjai privalėjo pateikti Lietuvos Respublikos ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą pažymą 2005 m. lapkričio 1 d. (Sąlygų 10.2.2 p.). Taigi dalyviai privalėjo būti įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, įstatymus 2005 m. lapkričio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš Konkurso dalyvių pažymos, kurioje būtų nurodyta, kad minėti įsipareigojimai būtent 2005 m. lapkričio 1 dieną yra įvykdyti, nepateikė. Tokiu būdu, nei vieno iš dalyvių kvalifikaciniai duomenys neatitiko Sąlygose išdėstytų perkančiosios organizacijos reikalavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, Konkurso dalyvių patikslinti duomenų apie jų kvalifikaciją neprašė. Sistemiškai vertinant Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 7, 8 dalių, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, darytina išvada, kad teisę dalyvauti tolimesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus, o tų dalyvių, kurie neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai atmetami. Tai ginčo atveju, pažeidžiant nurodytas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nebuvo padaryta.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atvirojo ar riboto konkurso metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. sausio 4 d. vokų su pasiūlymais atplėšimo protokole Nr. (7.39)-PK-l, buvo užfiksuota tiekėjo UAB „Idamas“ pasiūlymo kaina 69500 Lt, tačiau 2006 m. sausio 30 d. protokole Nr. (7.39)-PK-04, kuriame buvo užfiksuoti tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimo rezultatai bei sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, pirmuoju eilėje įrašytas tiekėjas UAB „Idamas“ ir nurodyta galutinė jo pasiūlymo kaina – 71900 Lt. Darytina išvada, kad Konkurso dalyvio UAB ,,Idamas“ pasiūlyme pateikta kaina buvo keičiama, tuo pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą. Galimybės keisti pasiūlymo kainą, net, kaip teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ištaisant konkurso dalyvio padarytą aritmetinę klaidą, Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad Viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta viešųjų pirkimų vykdymo tvarka Ryšių reguliavimo tarnybai vykdant Elektroninių ryšių paslaugų kainų palyginimo portalo sukūrimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo konkursą buvo pažeista. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 20 d. nutarimas, kuriuo Ryšių reguliavimo tarnybos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas R. L. nubaustas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį 1 000 Lt bauda, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti.
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. R. L. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.