- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- ATP-71-508/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01219-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-13 nutarimu M. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 550 Lt bauda.
M. S. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 1 d. apie 3 val. 30 min. prie Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos Miklusėnų gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,05 prom. girtumas), pasipriešino einantiems jiems pavestas viešos tvarkos saugojimo pareigas policijos pareigūnams D. A. ir K. R.: D. A. ir K. R., vadovaudamiesi LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 4 p., įtardami, jog padarytas administracinės teisės pažeidimas-M. S. pasirodė viešoje vietoje neblaivus, ėmėsi teisės pažeidėjo-M. S. pristatymo veiksmų į policijos tarnybines patalpas, tačiau M. S. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui stumdydamasis, spardydamasis, prieštaraudamas žodžiu ir atsisakydamas lipti į tarnybinį automobilį bei spardydamas jo dureles.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ištyrus bylos įrodymus nustatyta, kad M. S. su draugais nakties metu sėdėjo M. D. automobilyje Mazda, gėrė alkoholinius gėrimus ir klausėsi garsios muzikos. Vaikinai net du kartus policijos pareigūnų buvo įspėti baigti triukšmauti ir skirstytis, tačiau jie savo neteisėtų veiksmų nebaigė. Vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs, kažkuris šlapinosi ant darželio tvoros, šalia automobilio buvo privemta. Po kurio laiko policijos pareigūnai pamatė, kad M. D. vairuoja automobilį. Pareigūnai sustabdė automobilį ir jame sėdėjusiems vaikinams liepė išlipti. Išlipus vaikinams, jiems visiems, išskyrus Mazdos vairuotoją, kuriam pareigūnai norėjo surašyti protokolą už vairavimą neblaiviam, buvo liepta pasišalinti. Vaikinai nuėjo namo, prie automobilio liko tik M. S.. Teisme apklausti pareigūnai K. R. ir D. A. patvirtino, kad M. S. ne kartą liepė eiti nuo automobilio, jis buvo įspėtas, kad jeigu neklausys, jis bus sulaikytas už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. M. S. nepakluso, o kai pareigūnas D. A. jį bandė nuvesti nuo automobilio, M. S. pradėjo priešintis-muistytis, stumdytis. Konfliktą girdėjo liudytojai M. S. ir M. D.. M. D. netgi liepė M. S. eiti ir nesikišti ne į savo reikalus, šis liudytojas teigė girdėjęs, kad M. S. su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu. M. S. buvo stipriai girtas (tai įrodo jo girtumo patikrinimo pažyma bei liudytojo M. S. parodymai, kur ji nurodė, kad S. buvo stipriai girtas, netgi vėmė. Apie tai, kad vaikinai daug gėrė, paliudijo ir M. D.). Policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad šalia Mazdos buvo privemta. Pareigūnams nepavyko apmalšinti neblaivaus M. S., dėl ko teko panaudoti elektrošoko aparatą. Uždėjus antrankius, M. S. atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį, spardė jo dureles, pareigūnams net teko iškviesti kitą policijos ekipažą tam, kad M. S. būtų pristatytas į policijos įstaigą.
Šalies argumentai
M. S. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-13 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apelianto nuomone, nutarimas priimtas neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, jų neįvertinus ir dėl to neatskleidus bylos esmės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo bylą nagrinėjant apylinkės teisme išdėstytas aplinkybes, t.y., kad 2011 m. rugsėjo 1 d. naktį prie Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos Miklusėnų gatvėje su M. D., M. S. ir A. G. sėdėjo M. automobilyje Mazda Xedos, klausėsi muzikos ir gėrė alų. Apie 3 val. M. pradėjo važiuoti automobiliu. Tai pastebėjo policijos patrulio ekipažas. Ekipažas iš karto pasuko ir privažiavo prie jų automobilio Mazda Xedos. Prie automobilio priėjęs pareigūnas visiems liepė iš automobilio išlipti, ką jie ir padarė. Jiems išlipus, K. R., pavartodamas necenzūrinius žodžius, liepė pasišalinti. Kad K. R. pavartojo necenzūrinius žodžius, patvirtino M. D. ir M. S.. M. S. ir A. G. išsigando besikeikiančių policijos pareigūnų ir nuėjo, o jis liko prie automobilio Mazda Xedos. Policijos pareigūnas ėmė provokuojančiai jį kalbinti ir elgtis, kelieniu smogė į pilvą. Tačiau jis ramiai stovėjo ir tylėjo. Antras pareigūnas kalbėjo su M., tikrino jo dokumentus. Staiga pareigūnas K. R. pasakė "vežam į policiją" ir pasikvietęs kolegą užlaužė rankas. Tada jis pradėjo pareigūnams sakyti, kad nieko nepadarė ir klausė, už ką jie jį nori vežti į PK. Užlaužiant rankas, jis nesipriešino. Tada pareigūnas K. R. išsitraukė elektros šoką „Tazer", antras pareigūnas laikė užlaužęs rankas. Pamatęs elektrošoko prietaisą, jis supanikavo ir prašė elektrošoko prieš jį nenaudoti, bijodamas pradėjo muistytis. Tada pareigūnas K. R., jam dar stovinčiam ir dėl užlaužtų rankų palinkusiam į priekį, panaudojo elektros šoko prietaisą. Gavęs elektros iškrovas, jis krito ir gulėjo ant žemės. Tada pareigūnai jam uždėjo antrankius, įsodino į policijos automobilį bei pristatė į VPK budėtojų dalį. Viso įvykio metu jo draugai stovėjo šalia ir viską matė. Dėl jų policijos pareigūnai nesiėmė jokių smurtinių veiksmų. Įsodintas į tarnybinį automobilį, kojomis durelių nespardė, sulaikomas nesipriešino, elektros šokas jam buvo panaudotas visiškai be reikalo, nesant jokios priežasties. Nė vieno pareigūno jis neįžeidė, necenzūrinių žodžių nevartojo.
Apeliantas teigia, kad iš automobilio Mazda Xedos jie buvo išlaipinti be jokios priežasties, neteisėtai, kadangi būdami privačiame automobilyje jokio teisės pažeidimo nepadarė. Policijos išlaipinti, jie atsidūrė viešoje vietoje, tačiau negalima laikyti, kad jis neblaivus pasirodė viešoje vietoje, kadangi tai buvo prieš jo valią. Policijos pareigūnai, vartodami necenzūrinius žodžius, juos įžeidė. Po to sekė policininkų smurtiniai veiksmai. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad ant jo kūno buvo 10 elektrošoko kontakto žymių, iš jų keturi kartai panaudojant elektros iškrovą. Tačiau policinės poveikio priemonės buvo naudojamos be pagrindo. Teismas šias aplinkybes vertino kitaip. M. S. tvirtina, kad nenurodyta, kokį administracinį teisės pažeidimą jis buvo įtariamas padaręs. Skundžiamame nutarime vertinama, kad jis tapo pažeidėjas, kai neįvykdė keiksmažodžiais pasakytos pareigūnų komandos. Teismas konstatavo, kad visos taikytos brutalios policinės poveikio priemonės yra teisėtos, tačiau nutarime nėra išsamiai išaiškinti svarbūs ir esminiai bylos momentai, o ypač pareigūnų pirmieji veiksmai, kai jis išlipo iš automobilio Mazda Xedos. Teismas neįvertino išlaipinimo teisėtumo ir sekančio paliepimo pagrįstumo ir teisėtumo. Policijos pareigūnai pažeidė LR policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 dalį ir 21 str., nustatančius, kad policininkai veikdami turėjo gerbti žmogaus teises, humaniškai, teisėtai, prievartą naudoti tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Visus šiuos principus pareigūnai paneigė, pažeidė ir viršijo savo įgaliojimus. Be to pareigūnai pažeidė jo nekaltumo prezumpciją. Teismas be pagrindo patikėjo meluojančiais policininkais. Apie jų nekultūringą, netaktišką ir neetišką elgesį parodymus davė kiti liudytojai: M. D. ir M. S., kurie patvirtina jo nurodomas policininkų elgesio aplinkybes.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su M. S. apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
M. S. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.
Nagrinėjamu atveju M. S. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis būdamas neblaivus, pasipriešino policijos pareigūnams D. A. ir K. R., einantiems jiems pavestas viešos tvarkos saugojimo pareigas, kai D. A. ir K. R., vadovaudamiesi LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 4 p., įtardami, jog padarytas administracinės teisės pažeidimas - M. S. pasirodė viešoje vietoje neblaivus, ėmėsi teisės pažeidėjo - M. S. pristatymo veiksmų į policijos tarnybines patalpas, tačiau M. S. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui stumdydamasis, spardydamasis, prieštaraudamas žodžiu ir atsisakydamas lipti į tarnybinį automobilį bei spardydamas jo dureles. Tačiau M. S. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir tvirtina, kad patys pareigūnai elgėsi neteisėtai, neetiškai, nehumaniškai ir t.t.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl M. S. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodymo, veikos kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas išsamiai motyvuotas, įrodymai buvo detaliai ir tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacinės instancijos jų iš naujo nebeaptarinėja.
Nors apeliantas nurodo, jog nepadarė jokio teisės pažeidimo ir dėl to buvo nepagrįstai išlaipintas iš automobilio, šie apelianto teiginiai paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Policijos pareigūnai K. R. ir D. A. nurodė, kad važiuodami pamatė, jog nakties metu automobilyje esantys vaikinai garsiai leido muziką. Vienas iš vaikinų, išlipęs iš automobilio šlapinosi ant darželio tvoros. Kiti taip pat buvo išlipę. Prie automobilio buvo privemta. Vaikinai buvo neblaivūs. Vaikinams buvo liepta skirstytis namo, tačiau šie liko. Važiuojant atgal, jie pamatė, kad automobilis Mazda važiuoja, todėl buvo sustabdytas. Automobilyje buvusiems vaikinams buvo liepta išlipti iš automobilio ir eiti namo, o M. D. turėjo būti rašomas protokolas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, jo automobilis turėjo būti priverstinai nuvežtas. Be to, kol D. A. ir K. R. privažiavo prie Mazdos antrą kartą, Mazdoje sėdėję vaikinai dar kartą buvo įspėti dėl triukšmo ir netinkamo elgesio kito policijos ekipažo. Liudytojas M. S. patvirtino aplinkybę, jog jie buvo stipriai išgėrę, M. S. vėmė prie automobilio. Privažiavę policijos pareigūnai buvo juos įspėję ir liepę skirstysis, tačiau jie to nepadarė. Iš išdėstyto seka, kad M. S. visgi buvo girtas pasirodęs viešoje vietoje, ką nurodė ir apylinkės teismas. Pažymėtina ir tai, jog šlapinosi tam neskirtoje vietoje. Policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti, kad M. S. išliptų iš automobilio. Jam, kaip ir kitiems automobilyje buvusiems vaikinams, išskyrus automobilio Mazda vairuotoją, buvo pasiūlyta eiti namo. Toks pareigūnų reikalavimas laikytinas teisėtu, todėl privalėjo būti vykdomas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. jo nevykdė, netgi priešingai – ėmė elgtis demonstratyviai, agresyviai. Perspėtas, kad bus sulaikytas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir girto pasirodymą viešoje vietoje, M. S. vis tiek nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Todėl jis buvo sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog policijos pareigūnų panaudoti prievartos veiksmai jo atžvilgiu buvo neteisėti. Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes (pareigūnų reikalavimų teisėtumą ir jų nurodymų nevykdymą), taip pat atsižvelgus į tai, kad asmuo priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį, jo atžvilgiu pagrįstai panaudotos prievartos priemonės. Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų neteisėto elgesio, kuris neva sukėlė konfliktą, pavartotų necenzūrinių žodžių, kadangi nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas būtent M. S. veiksmų teisėtumo klausimas, todėl pareigūnų veiksmų tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos M. S. veikos kvalifikavimui.
Vertinant visus byloje esančius įrodymus, iš kurių visumos galima daryti išvadas dėl konflikto eigos, pastebėtina, kad policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems, tiek jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotai informacijai. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai K. R. ir D. A. dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, apkaltinti M. S. pažeidimo padarymu. Todėl nėra pagrindo vertinti šių liudytojų parodymus kaip neatitinkančius tikrovės, ko negalima pasakyti apie M. S. parodymus. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje M. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, t.y., kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorui melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, apie tai, kad 2011-09-01 apie 03 val. Alytuje, Miklusėnų gatvėje, jo atžvilgiu Alytaus apskrities VPK pareigūnai K. R. ir D. A., be jokios priežasties neteisėtai naudojo fizinį smurtą - t.y. užlaužė abi rankas, sudavė smūgius kojomis bei panaudojo elektros šoką, t.y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-2-00037-11, bei, kad ikiteisminio tyrimo metu būdamas nukentėjusiuoju ir įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-2-00037-11, nurodydamas, kad 2011-09-01 apie 03 val. Alytuje, Miklusėnų gatvėje, jo atžvilgiu Alytaus apskrities VPK pareigūnai K. R. ir D. A., be jokios priežasties neteisėtai naudojo fizinį smurtą - t.y. užlaužė abi rankas, sudavė smūgius kojomis bei panaudojo elektros šoką, t.y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.