- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- eI-4399-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovės atstovui Renaldui Mundeikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. kreipėsi teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2015-06-29 sprendimą Nr. (44.1)FR0682-434 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015-09-28 sprendimą Nr. 68-169 „Dėl R. K. 2015-07-20 skundo“.
Pareiškėja skunde teigė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Inspekcijos sprendime tik perrašyt faktai. Inspekcija jokios duomenų analizės neatliko, netyrė aplinkybių, kodėl pareiškėjos išlaidos – 25 894, 26 Eur (89 407,69 Lt) viršijo pajamas. Pabrėžė, kad Šiaulių AVMI ir Inspekcija ignoravo bei nevertino, pareiškėjos teigimu, dviejų esminių aplinkybių, t. y. T. S. parodymų bei O. V. galimybių sukaupti 28 962 Eur (100 000 Lt) pajamų. Pareiškėja skunduose nurodė, kad O. V. vedė itin taupų gyvenimo būdą, neišlaidavo ir nepirko nereikalingų daiktų, augino gyvulius, pardavinėjo žemės ūkio produkciją. Nesutinka su atsakovės pozicija O. V. gautas pajamas skaičiuoti tik nuo 1994 m. Inspekcija negalėjo apskaičiuoti tikrųjų O. V. pajamų, selektyviai įvertino įrodymus. Pati O. V. yra mirusi, todėl nėra galimybių įrodyti, ar pinigai buvo dovanoti, ar ne. Pareiškėja, gavusi iš O. V. pinigus, greitai išleido, nemanė, kad juos reikia deklaruoti. Pareiškėja jokios žalos niekam nepadarė. Vien formalus teisės aktų taikymas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija neįsigilino į tikrąsias pinigų atsiradimo aplinkybes ir situaciją vertino formaliai. Byloje egzistuoja duomenys, kad pinigai pareiškėjai buvo dovanoti, o Inspekcija tokių duomenų nepaneigė. Be to, pareiškėja nesutiko su Šiaulių AVMI išvada, kad už buto remontą mokėjo ne pati pareiškėja, o jos sesuo.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja yra įpareigojama sumokėti 2010 m. už studijas grąžintiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), o už 2011 ir 2012 m. grąžintinų sumų nebereikalaujama sumokėti.
Akcentavo, kad Šiaulių AVMI neįrodžius pinigų nedovanojimo fakto, atsižvelgus į tai, jog mokestiniuose santykiuos visi neaiškumai vertintini mokesčių mokėjo naudai bei į tai, kad mokestiniuose santykiuose esminė reikšmė teikiama jų turiniui, o ne formaliai jų išraiškai, ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Šiaulių AVMI atlikto patikrinimo metu pareiškėjos GPM bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikiusi išlaidų metodą, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi bei Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Šiaulių AVMI, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjos GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. informacija iš komercinių bankų apie pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas, Inspekcijos informacinės duomenų bazės duomenimis, bei įvertinusi kitą patikrinimo metu surinktą informaciją, apskaičiavo pareiškėjos 2009–2012 metais gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Inspekcija patikrinimo metu tyrė, ar pareiškėja tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009-01-01) turėjo GPMĮ nustatyta tvarka apmokestintų lėšų, kuriomis ji galėtų pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2009–2012 m., patirtas asmenines išlaidas. Nustatė, kad 2009–2010 m. pareiškėjos išlaidos viršijo jos gaunamas pajamas. R. K. versija dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) gavimo iš O. V. neatlaiko kritikos, nes įvertinus teisėtai jos gautas pajamas, ji negalėjo turėti ir padovanoti R. K. tokios sumos. Be to, nustatė, kad R. K., neturėdama finansinių galimybių, 2010-03-10 paskolino V. Š. 13 032,90 Eur (45 000 Lt), kuriai jie nėra grąžinti.
Inspekcija, išanalizavusi O. V. finansines galimybes sukaupti minėtą sumą, nustatė, kad O. V. neturėjo finansinių galimybių sukaupti 28 962 Eur (100 000 Lt), kadangi nuo 1975 m. buvo senatvės pensininkė, senatvės ir našlystės pensijos nuo 1994 m. iki 2009-06-01 sudarė 24 026,59 Eur (82 959 Lt), nenustatė duomenų, kad 1993 m. birželio mėn. įvedus nacionalinę valiutą – litą, būtų turėjusi daugiau kaip 897,82 Eur (3 100 Lt), nenustatė duomenų apie parduotą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, apie parduotą žemės ūkio produkciją, 2004-11-18 įsigijo 3 žemės sklypus, iš jų vienas su statiniais. Tarp O. V. ir pareiškėjos nebuvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis. Nebuvo sudaryta net rašytinė sutartis. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metus ir nedeklaravo iš močiutės gautos dovanos. Padarė išvadą, kad Šiaulių AVMI ir Inspekcija išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimus, todėl skundas yra atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nežinomos neatvykimo priežastys, todėl byla nagrinėjama Šiaulių AVMI atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių AVMI 2015-06-29 sprendimo Nr. (44.12)FR0682-434 ir Inspekcijos 2015-09-28 sprendimo Nr. 68-189 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais pareiškėjai apskaičiuota papildomai sumokėti GPM ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) bei su tuo susijusius mokesčius.
Remiantis elektroninėje byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2014-12-17 R. K. buvo pranešta apie pradėtą mokestinį patikrinimą.
Šiaulių AVMI 2015-05-04 patikrinimo akte Nr. FR0680-286 (toliau – ir Patikrinimo aktas) užfiksuota, kad buvo atliktas R. K. operatyvus GPM ir PSD patikrinimas už 2009–2012 metus ir buvo nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu R. K. neužteko gaunamų pajamų nekilnojamam turtui įsigyti ir paskoloms suteikti. Patikrinimo akte buvo analizuojama 2005 m. pajamos ir išlaidos ir nustatė, kad jos viršija pajamas 2 442,15 Eur (8 432,26 Lt), 2006 m. – 490,24 Eur (1 692,71 Lt), 2007 m. – 525,37 Eur (1 814 Lt), 2008 m. – 526,09 Eur (1 816,49 Lt). Mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad 2009–2012 m. pajamos sudarė 25 701,36 Eur (88 741,65 Lt), o išlaidas – 49 016,51Eur (169 244,19 Lt). Konstatavo, kad O. V. neturėjo galimybės padovanoti R. K. 28 962 Eur (100 000 Lt), pareiškėja pinigų perdavimo fakto nepagrindė dokumentais. Šiaulių AVMI padarė išvadą, kad R. K. turėjo kitų, su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Tokios pajamos apmokestinamos GPM 15 procentų tarifu. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai iš viso buvo apskaičiuota 5 107,74 Eur (17 636 Lt), t. y. 4 240,62 Eur (14 642 Lt) GPM ir 867,12 Eur (2 994 Lt) PSD įmokų, iš jų: 2009 m. – 2 339,84 Eur (8 079 Lt) GPM ir 867,12 Eur (2 994 Lt) PSD; 2010 m. – 1 900,78 Eur (6 563 Lt) GPM.
Pareiškėja 2015-05-29 pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto.
Šiaulių AVMI 2015-06-29 sprendimu Nr. (44.1)FR0682-434 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 4 240,62 Eur (14 642 Lt) GPM, 2 102,73 Eur (7 260,31 Lt) GPM delspinigių, 414 Eur (1431 Lt) GPM baudą, 867,12 Eur (2 994 Lt) privalomojo PSD įmokų, 489,20 Eur PSD įmokų delspinigių, 86 Eur PSD įmokų baudą.
Pareiškėja 2015-07-20 pateikė skundą Inspekcijai dėl Šiaulių AVMI 2015-06-29 sprendimo Nr. (44.1)FR0682-434.
Inspekcija 2015-07-29 sprendimu Nr. 68-135 sustabdė pareiškėjos skundo dėl Inspekcijos 2015-06-29 sprendimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos pasiūlymas pasirašyti susitarimą.
Inspekcija 2015-08-24 sprendimu Nr. 211-78, išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą dėl taikaus susitarimo, nusprendė derybų nepradėti ir konstatavo, kad Šiaulių AVMI patikrinimo metu surinkti įrodymai yra pakankami ir pagrįsti pareiškėjos pozicijai dėl dovanos gavimo iš močiutės paneigti, o mokesčiai ir su tuo susijusios sumos apskaičiuotos pagrįstai.
Inspekcija 2015-09-28 sprendimu Nr. 68-169 atnaujino skundo nagrinėjimą ir patvirtino Šiaulių AVMI 2015-06-29 sprendimą Nr. (44.1)FR0682-434. Inspekcija, išanalizavusi O. V. finansines galimybes sukaupti 28 962 Eur (100 000 Lt) nustatė, jog kad O. V. neturėjo finansinių galimybių sukaupti tokios sumos, t. y. nuo 1975 m. buvo senatvės pensininkė, senatvės ir našlystės pensijos nuo 1994 m. iki 2009-06-01 sudarė 82 959 Lt, nėra duomenų, kad 1993 m. birželio mėn. įvedus nacionalinę valiutą – litą, būtų turėjusi daugiau kaip 3 100 Lt, nenustatyta duomenų apie parduotą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, nenustatyta duomenų apie parduotą žemės ūkio produkciją, 2004-11-18 įsigijo 3 žemės sklypus, vienas jų su statiniais. Akcentavo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-226) 6.469 straipsnio 2 dalimi, jei dovanojamos piniginės lėšos, kurių suma yra didesnė nei 50 000 Lt turi būti sudaryta notarinė dovanojimo sutartis. Tarp O. V. ir pareiškėjos notarinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Taip pat nebuvo sudaryta ir rašytinė sutartis. Nustatė, kad pareiškėja nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metus ir nedeklaravo močiutės gautos dovanos.
Pareiškėja nesutinka su Šiaulių AVMI ir Inspekcijos padarytomis išvadomis dėl O. V. finansinių galimybių sukaupti 28 962 Eur (100 000 Lt). Teigia, kad mokesčių administratoriaus tyrimas buvo formalus, nebuvo tinkamai įvertintos ir ištirtos faktinės aplinkybės.
Pareiškėja nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metus.
Pagal Civilinio kodekso (redakcija galiojusi nuo 2001-07-01) 6. 469 straipsnio 1 dalį, sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų (1 448,10 Eur) suma, turi būti rašytinės formos. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų (14 481 Eur), turi būti notarinės formos.
Pareiškėja nepateikė notarinės ar rašytinės dovanojimo sutarties dėl dovanotos 28 962 Eur (100 000 Lt) sumos.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 4 punkto nuostatomis, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad 2009 m. pareiškėjos išlaidos 14 452,02 Eur (49 899,93 Lt) viršijo pareiškėjos gautas pajamas, 2010 m. išlaidos 11 442,24 Eur (39 507,76 Lt) viršijo pareiškėjos gautas pajamas, t. y. konstatavo, jog pareiškėjos patirtos išlaidos 2009–2010 m. viršijo pajamas 25 894,26 Eur (89 407,69 Lt).
Pareiškėjos teigimu, Inspekcija neturi neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pinigų dovanojimo faktą, o visi neaiškumai turi būti vertinami jos naudai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2009 metais nusipirko nekilnojamąjį turtą, t. y. dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-06-16 preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, kurią pasirašė pareiškėjos sesuo R. K. butas parduodamas už 23 748,84 Eur (82 000 Lt). Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad šios sutarties pasirašymo dieną pirkėjas sumoka 868,86 Eur (3 000 Lt) avansą. Preliminarią sutartį pasirašė D. T.-T., atstovaujanti pagal įgaliojimą D. T., ir pareiškėjos sesuo R. K..
Pareiškėja apklausos protokole nurodė, kad preliminarią sutartį vietoje jos pasirašė sesuo, nes tuo metu ji negalėjo vykti pasirašyti sutarties.
2009-06-26 buvo pasirašyta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią nekilnojamasis turtas (butas (duomenys neskelbtini) yra parduodamas už 15 929,10 Eur (55 000 Lt), kuriuos pirkėja pardavėjams sumokėjo prieš pasirašant sutartį.
Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-06-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-086-12 nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-08-20 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 75-1-00030-11 buvo išskirtas ikiteisminis tyrimas į baudžiamąją bylą Nr. 40-9-086-12 pagal nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189¹ straipsnio 1 dalies požymius dėl galimo R. K., R. K. ir V. B. neteisėto praturtėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių.
Apklausta kaip liudytoja R. K. 2013-04-08 liudytojo apklausos protokole parodė, kad 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Suma, kurią mokėjo už butą, nurodyta sutartyje, sutartį tvirtino pas notarą. Pasirašant sutartį, pas notarą dalyvavo sesuo R. K. ir V. B.. Už butą mokėjo grynais pinigais pas notarą. Ji pasirašinėjo dokumentus, todėl pinigus, iš jos rankinės išėmusi padavė sesuo. Butą pirko už savo močiutės O. V. pinigus, kuriuos ji jai padovanojo, prieš buto įsigijimą. Močiutė mirusi. Ji pinigus padovanojo 2009 metais birželio mėnesį. Močiutė, padovanodama pinigus, norėjo, kad pareiškėja rūpintųsi jaunesniąja seserimi ir įsigytų sau gyvenamąjį plotą. Be to, tarėsi rūpinsis močiute ligos ir mirties atveju. Močiutė jai padavusi 28 962 Eur (100 000 Lt) grynais pinigais. Pareiškėja jų į banką nepasidėjo. Negalėjo pasakyti iš kur močiutė tiek turėjo sukaupusi pinigų. Nurodė, kad močiutė visą laiką gyveno ūkiškai, augino gyvulius.
R. K. Šiaulių AVMI 2014-11-26 paaiškinime nurodė, kad butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) įsigijo jos močiutės O. V. dovanotus pinigus. Nurodė, kad butą įsigijo 2009 m. birželio mėnesį, butas kainavo 15 929,10 Eur (55 000 Lt), už butą susimokėjo grynais pinigais. Nurodė, kad butui reikėjo atlikti kapitalinį remontą, butą remontavo iš asmeninių lėšų, remontą daryti padėjo draugas T. S.. Negalėjo nurodyti tikslios sumos, kurią išleido remontui daryti. Nurodė, kad 2013-12-31 grynųjų pinigų turėjo apie 1 448,10 Eur (5 000 Lt). 2010 m. kovo mėnesį dalį močiutės dovanotų pinigų, t. y. 13 032,90 Eur (45 000 Lt) grynais pinigais paskolino V. Š., kuris skolą grąžino 2013 m. į jos banko sąskaitą.
R. K. 2015-03-26 paaiškinime Šiaulių AVMI nurodė, kad iš viso už butą sumokėjo 55 000 Lt. Iš močiutės jai dovanoti pinigai buvo įvairiomis popierinėmis kupiūromis. Pinigus susiskaičiavo namuose. T. S., V. S. piniginės perlaidos į jos asmeninę sąskaitą nebuvo paskolos. Nurodė, kad 2009 m. A. S. buvo paskolinusi 1 158,48 Eur (4 000 Lt), kuriuos jis jai grąžino.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. G. paaiškino, kad O. V. gyveno labai taupiai, neišlaidavo. Turėjo ūkį, augino gyvulius, juos pardavinėjo, be to turėjo santaupų. Ji pati nėra mačiusi pinigų perdavimo ir dovanojimo fakto R. K.. Tačiau jai apie tai sakė velionė mama O. V., kokia buvo dovanotų pinigų suma nežino, bet žino, kad už tuos pinigus pareiškėja pirko 2 kambarių butą. Nurodė, kad močiutė rėmė pinigais visus savo anūkus, kiek kad yra davusi nurodyti negali.
Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad R. K. versija dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) gavimo iš O. V. yra neįtikinama , nes įvertinus teisėtai jos gautas pajamas, ji negalėjo turėti tokių lėšų dovanojimui R. K. 28 962 Eur (100 000 Lt) sumos. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad R. K. neturėdama finansinių galimybių, 2010-03-10 paskolino V. Š. 13 032,90 Eur (45 000 Lt), kuriai jie nėra grąžinti.
Pareiškėja nesutikdama su minėtais Inspekcijos, VMI prie FM sprendimais pateikė skundą Teismui. Pareiškėja nurodo, kad Inspekcijos atlikti skaičiavimai jokiais būdais ir jokia apimtimi negali patvirtinti arba paneigti fakto, kad O. V. buvo arba nebuvo finansiškai pajėgi sukaupti 100 000 Lt. O. V. yra mirusi, niekuomet nėra pateikusi jokios turto ar pajamų deklaracijos, dovanojami buvo grynieji pinigai, todėl iš esmės įrodyti ar pinigai buvo padovanoti ar ne yra beveik neįmanoma. Teismo nuomone kaip tik šie pareiškėjos nurodomi argumentai ir suteikia mokesčių administratoriui teisę pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį skaičiuoti mokesčius pagal jo atliktą įvertinimą. Todėl teismas byloje analizuoja ar pagrįstai buvo atliktas įvertinimas ir kiek jis atitinka optimaliai galimą paskaičiuoti protingiausią ir teisingiausią mokėtinų mokesčių sumą.
MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią minėto straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka buvo nustatyta 2004 05 24 finansų ministro įsakymu Nr.VA-103 patvirtintose mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse(Taisyklės), kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014).
Taigi, mokesčių administravimo įstatyme nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą:1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti(nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka; 2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą būtent esant dviem šiom būtinom sąlygom(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. lapkričio 29d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011m. sausio 26d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-146/2011; 2012m. lapkričio 12d. išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1984/2012; 2013m. balandžio 15d. nutartis administracinėje byloje Nr.A602-27/2013; 2014m. balandžio 15d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014)
Netinkamas mokesčių apskaičiavimas kaip mokesčių mokėtojo elgesio sąlyga mokestinę prievolę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apima atvejus, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos ir į ją įrašo neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir asmeninės lėšos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nepateikė deklaracijos už 2009metus, nedeklaravo savo gautos iš močiutės piniginės dovanos, jos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo gautas pajamas.
Įrodinėjimo procesas mokestiniame ginče priklauso nuo mokestinio ginčo dalyko. Nagrinėjamo atveju šalys siekia atkurti praeityje įvykusius įvykius. Tai - faktai, su kuriais įstatymų leidėjas sieja mokestinių pasekmių atsiradimą ir kurie dažniausiai nustato ir pareigą turėti tam tikrus dokumentus - mokestiniame ginče leistinus įrodymus( pvz. deklaracijas, sutartis).Teisės aktai nustato tokių dokumentų surašymo tvarką bei numato tam tikrų pasekmių atsiradimą, t.y. jeigu dokumentai atitinka reikalavimus, preziumuojama, kad faktai yra įrodyti(MAĮ 73str. 1dalis). Minėtuose mokesčių mokėtojo sudarytuose dokumentuose turėtų būti pateikiama informacija, kuri yra būtina pagal mokesčių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pareiškėja R. K. nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikusi įrodymų atitinkančių leistinumo formą. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. G. paaiškinimai vertintini kritiškai dėl to, kad ji yra susijusi su pareiškėja giminystės santykiais(pareiškėjos teta), bei to, negalėjo teismui tiksliai įvardinti faktinių aplinkybių dėl pinigų dovanojimo ir buto pirkimo aplinkybių, taip pat pažymėtina, kad ginčo suma 28 962eurų (100 000Lt) negali būti įrodinėjama vien liudytojų parodymais, nesant rašytinių įrodymų byloje. Todėl teismas šios liudytojos paaiškinimais nesivadovauja ir atmeta juos kaip pareiškėjos pasirinktą gynybos būdą.
Pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, nerealizavo savo pareigos tinkamai, nepateikė deklaracijos, neturi rašytinės pinigų dovanojimo sutarties, nedeklaravo piniginės dovanos, todėl nesant galimybės nustatyti apmokestinimui reikšmingos visos ar dalies faktinės situacijos, mokesčių administratorius pagrįstai atliko patikrinimą pasinaudodamas papildoma įrodinėjimo priemone – vertinimu. Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu, kadangi nepaneigtas pareiškėjos byloje pateiktais įrodymais. Esant susiklosčiusiai byloje situacijai, kuomet dovanojęs lėšas asmuo yra miręs, rašytinių įrodymų pagrįsti dovanotai 28 962Eur (100 000Lt) sumai nėra, teismas daro išvadą, jog mokesčių administratorius teisingai nustatė mokėtinos prievolės dydį ir jis atitinka protingumo ir kiek įmanoma teisingumo kriterijus. Patikrinimo metu surinktų šaltinių (Taisyklių 6.3punktas) ir vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, pritaikė vertinime išlaidų metodą ir nustatė visas mokestiniame ginče svarbias aplinkybes bei tinkamai jas įvertino. Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tik formaliai vertino įrodymus yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais teiginiai.
Mokesčių administratorius pasisakė dėl visų ištirtų įrodymų, išanalizavo visas pareiškėjos laikotarpiu nuo 2009(tikrinamo laikotarpio pradžia) - 2012 metų gautas pajamas ir patirtas išlaidas, atliko išsamią išlaidų analizę, įvertino jos gautas, išleistas ir paskolintas pinigines lėšas, įvertino sudarytą nekilnojamo turto įgijimo sandorį, paskolos suteikimo V. Š. aplinkybes, taip pat išsamiai analizavo O. V. finansines galimybes sukaupti nuo 1975 metų 100 000 litų lėšas. 2011-2012 pareiškėjai mokestinės prievolės nenustatė.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėja gavo nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, patikrinimo metu nustatė, kad 2009-2012 metais pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turėjo kitų su darbine veikla nesusijusių pajamų, kuo kurių skaičiuojamas 15procentų GPM mokestis bei turi sumokėti PSD mokestį.
Pagal MAĮ 95straipsnio 1 dalį 1 punktą delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų. Mokesčių administravimo įstatymo 96str. 1dalies 1punktas numato delspinigių skaičiavimo tvarką, teismas nenustatė aplinkybių, kad skaičiuojant pareiškėjai delspinigius už GPM ir PSD neįvykdytas mokestines prievoles būtų pažeista jų skaičiavimo tvarka. Taip pat sutinkamai su MAĮ 139str. paskirta minimali 10 procentų bauda yra pagrįsta.
Vadovaujantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad Šiaulių AVMI 2015 06 29 sprendimas Nr. (44.1)FR0682-434 ir 2015 09 28 Inspekcijos sprendimas Nr.68-169 yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,
nusprendė:
R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.