Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje atsisakyta priimti ieškovo T. K. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

9. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

10. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eL2-3178-434/2023 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023-03-14 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės 28 000 Eur skolą pagal 2020-04-17 paskolos sutartį, 2520 Eur delspinigius, 840 Eur sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines, 378 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus T. K. naudai. Skolininkė pareiškė prieštaravimus. Skolininkė A. S. 2023 m. balandžio 3 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2023 m. kovo 14 d. priimto teismo įsakymo. 2023 m. balandžio 3 d. teismo nutartimi teismas skolininkės A. S. prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo priėmė, o kreditoriui išaiškinta įstatyme numatyta teisė per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį. Nurodytoje byloje kreditoriaus ieškinys nebuvo pateiktas. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 14 d. teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių, sutartinių bei metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės A. S. kreditoriaus T. K. naudai panaikino, o kreditoriaus T. K. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jam. Kreditorius šią nutartį apskundė.

12. Šioje nagrinėjamoje byloje 2023-04-17 ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A.S. 28 000 Eur skolos pagal 2020-04-17 paskolos sutartį, 2520 Eur delspinigių, 840 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

13. Ieškovas neginčija teismo išvados, kad abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, ieškinys pareikštas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Kaip matyti, ieškovas šioje byloje pareikštą ieškinį laiko ieškovo inicijuotos civilinės bylos eL2-3178-434/2023 Panevėžio apylinkės teisme tąsa. Ieškovas nurodo, kad jis, vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 3 dalimi, bei vykdydamas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-04-03 nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, laikydamasis nustatyto termino.

14. CPK 439 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškovas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles turi pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pagal to paties straipsnio 5 dalį teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Atsižvelgiant į numatytą reglamentavimą nagrinėjant bylas pagal pareikštą prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys turi būti reiškiamas toje byloje, kurioje buvo priimtas įsakymas ir kurioje turi būti primokamas žyminis mokestis. Savo ruožtu pagal CPK 439 straipsnio 5 dalį teismo įsakymą išdavęs teismas, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, išsprendžia šio ieškinio priėmimo klausimą. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2023-04-03 nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3178-434/2023 taip pat nenustatyta, kad šioje byloje ieškovas būtų įpareigotas ieškinį reikšti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštas vykdant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek pirmosios instancijos teismo ieškovo ieškinio priėmimo metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovo inicijuota civilinė byla Panevėžio apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eL2-3178-434/2023 nėra užbaigta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla Nr. eL2-3178-434/2023 nėra baigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kadangi tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą yra draudžiama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.