Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-205-372/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
2A-205-372/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
V. P., V.
Advokatai
Vidas Peikštenis
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėjas R. Antanavičius Civilinė byla Nr. 2A-205-372/2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimo dalies pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. P. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. M. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas V. P. yra jos sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus T. M. gyvenamąją vietą su ja; 3) priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis 300 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2007-01-23, iki jo pilnametystės, t.y. (duomenys neskelbtini), o taip pat 3600 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-01-23 bei paskirti ieškovę šio išlaikymo administratore; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo. Nagrinėjant bylą ieškovė V. M. reikalavimo nustatyti tėvystę atsisakė ir bylą dėl to prašė nutraukti, nes atsakovas tėvystę pripažino gera valia ir civilinės metrikacijos įstaigoje sūnų įregistravo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 1991 m., o po metų pradėjo su juo artimai bendrauti. (duomenys neskelbtini) pasijuto esanti nėščia. Tų pačių metų pavasarį atsakovas ją paliko, o ji (duomenys neskelbtini)pagimdė dukrą G., kurios biologinis tėvas yra atsakovas. Ieškovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) vasarą susituokė su S. M., kuris įvaikino jos pirmagimę. (duomenys neskelbtini) vasarą sutuoktinis išėjo gyventi pas kitą moterį, todėl (duomenys neskelbtini) ieškovės ir S. M. santuoka buvo nutraukta. 1997 m. liepą atsakovas vėl pareiškė norą gyventi kartu ir auginti dukrą G.. Nurodė, kad atnaujinus santykius, jie užsitęsė iki (duomenys neskelbtini), tačiau tų pačių metų (duomenys neskelbtini) atsakovas apsigyveno pas kitą moterį. (duomenys neskelbtini) ieškovė dar kartą atnaujino artimus santykius su atsakovu ir tų pačių metų kovo pabaigoje pasijuto esanti nėščia. Nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) atsakovo sukelto skandalo galutinai nutraukė su juo artimus santykius. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą apie nėštumą, o (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Apie sūnaus gimimą informavo atsakovą ir siūlė gera valia pripažinti tėvystę, tačiau atsakovas vengė pokalbio šia tema. Ieškovės teigimu, nuo pat sūnaus gimimo ji viena iš gaunamų pajamų išlaiko nepilnametį sūnų, nors pagal įstatymą tai daryti proporcingai savo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams privalo ir atsakovas. Atsakovui nevykdant pareigos materialiai išlaikyti savo sūnų kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos bei tėvystės nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) nustatė nepilnamečio T. M., gim. (duomenys neskelbtini)8, gyvenamąją vietą su ieškove V. M.; 2) priteisė iš V. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2007-01-23 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisė iš V. P. 3600 Lt T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-01-23; 4) priteisė iš atsakovo V. P. ieškovei V. M. 800 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė iš V. P. 216 Lt žyminio mokesčio bei 40,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, valstybei; 6) T. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė V. M.. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti tėvystę ir bylą šioje dalyje 2009-11-19 nutartimi nutraukė. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad nepilnamečiui T. M. reikalingas per mėnesį išlaikymas yra apie 700 - 800 Lt. Atsižvelgęs į ieškovės turtinę padėtį bei atsakovo pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas atkreipė dėmesį, į tai, kad atsakovą iš paskutinės darbovietės atleidus dar (duomenys neskelbtini), darbo biržoje jis užsiregistravo tik (duomenys neskelbtini), t.y. tik pripažinęs savo tėvystę sūnui T. M.. Pažymėjo, kad šios aplinkybės verčia abejoti, jog atsakovas daugiau nei du metus niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų, nes net ir atleistas iš darbo, jis iki (duomenys neskelbtini) periodiškai teikė išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui E., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį jo išlaikymui mokėdamas nuo 125 Lt iki 150 Lt. Todėl teismas, remtadamasis suformuota teismų praktika, padarė išvadą, kad ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti 300 Lt suma visiškai atitinka nepilnamečio sūnaus interesus ir priteisė šią sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečio T. M. pilnametystės. Be to, teismas pažymėjo, kad kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui vidutiniškai išleidžiant po 700 - 800 Lt, o iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiant 300 Lt periodines išmokas, ieškovei perkeliama didesnė našta siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Teismo vertinimu, atsakovo siūlomos 125 Lt kasmėnesinės išmokos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo pat T. M. gimimo viena rūpinosi jo socialine gerove, užtikrindama, jog būtų patenkinti visi būtiniausi naujagimio poreikiai. Atsižvelgęs į tai, kad minėtu laikotarpiu išlaikyti mažametį sūnų ieškovei padėjo ne jo biologinis tėvas, o ieškovės mama ir draugai, teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-01-23 yra pagrįstas. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja teismas paskyrė ieškovę V. M.. Teismas taip pat patenkino ieškovės prašymą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. M., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Patenkinęs ieškinį visiškai, teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyse dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 1500 Lt, o išlaikymą periodinėmis išmokomis dydį sumažinti iki 125 Lt. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir dėl to neteisingai paskirstė tėvų tarpusavio vaiko išlaikymo naštą, tuo pažeisdamas CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Be to, teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius pinigine išraiška pripažindamas, kad vaiko poreikių tenkinimui būtinos išlaidos sudaro apie 600 – 700 Lt, visa tai grindė ieškovės pateikta žodine išlaikymo skaičiuokle, kuri nepagrįsta mokėjimo dokumentais (kvitais) bei akivaizdžiai yra padidinta.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad iki tam tikro momento atsakovas turėjo išlaikyti kitą nepilnametį vaiką – sūnų E., kuriam buvo mokėta po 125 Lt. Todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas vaikų lygybės principas įtvirtintas CK 3.198 str. 1 ir 2 d., nes T. M. priteista 300 Lt/mėn, kai sūnus E. privalėjo tenkintis ne didesne suma kaip 125 Lt/mėn. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (sūnaus T. gimimo momentas) iki (duomenys neskelbtini) (sūnaus E. pilnametystės momentas) atsakovas turėjo subjektinę pareigą mokėti dviem vaikams išlaikymą. Todėl, atsakovo manymu, retrospektyvinio išlaikymo turėtų būti priteista ne 3600 Lt, o tik 1500 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo V. P. apeliacinį skundą ieškovė V. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu ieškovė prašo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius ir tėvų materialines galimybes. Ieškovė pažymi, kad ji iš tikrųjų turi atsakovo apeliaciniame skunde minimas vertybes, daug ir sunkiai dirba, bet tai daro tam, kad palengvintų savo sūnaus materialinę padėtį tuo metu, kai atsakovas vengė išlaikyti savo vaiką ir ieškovė tai darė viena. Ieškovės manymu, atsakovas yra sveikas, turi galimybę dirbti bei užsidirbti tiek, kiek iš jo teismas priteisė, kadangi 300 Lt suma tikrai nėra jam per didelė, juolab, kad atsakovas net į teismą nesiteikia atvykti ir savo bylą veda per advokatą. Be to, atsiliepime pažymima, kad atsakovas užsiregistravo bedarbiu tik po to, kai ieškovė jam iš­kėlė bylą, todėl visi jo argumentai dėl neišgalėjimo mokėti išlaikymą yra niekuo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas yra skundžiamas tik išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse.

Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).

Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).

Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro 700 - 900 Lt (b.l. 110). Atsakovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui gali skirti ne daugiau 125 Lt per mėnesį (b.l. 79, 122 - 124). Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečio vaiko T. M. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi geresnes galimybes išlaikyti sūnų nei atsakovas. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Bet kuriuo atveju išlaikymą turi skirti ir tas tėvas, kuris gauna tik minimalią mėnesio algą. Vaiko išlaikymui skirta suma negali būti skiriama kitų šeimos narių poreikių tenkinimui. Pripažinęs, kad atsakovo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės ir tinkamai įvertinęs nepilnamečio šalių sūnaus poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b.l. 81 – 82), nuo (duomenys neskelbtini) registruotas darbo biržoje (b.l. 99 – 100). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas į darbo biržą kreipėsi tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, prieš tai reguliariai teikė išlaikymą kitam savo vaikui, nors iki kreipimosi į darbą biržą du metus irgi oficialiai niekur nedirbo. Šios bylos aplinkybės rodo, kad savo tikrosios turtinės padėties atsakovas neatskleidė. Todėl paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra tinkamas vaiko poreikių tenkinimui, o atsakovo siūlomas 125 Lt dydžio išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių.

Atsakovas V. P. nurodo, kad jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (sūnaus T. gimimo momentas) iki (duomenys neskelbtini) (sūnaus E. pilnametystės momentas) kitam savo sūnui E. teikė išlaikymą po 125 Lt. Atsakovo teigimu, skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeistas vaikų lygybės principas įtvirtintas CK 3.198 str. 1 ir 2 d., nes T. M. priteista 300 Lt/mėn., kai sūnus E. privalėjo tenkintis ne didesne suma kaip 125 Lt/mėn. Todėl retrospektyvinio išlaikymo turėtų būti priteista ne 3600 Lt, o tik 1500 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad išlaikymo kitam vaikui iš atsakovo išieškojimas per antstolių kontoras nebuvo vykdomas (b.l. 75 – 77). Tai suponuoja išvadą, kad priverstinis išlaikymo išieškojimas būtų vykdomas tik vienam vaikui, o kitam vaikui lėšų buvo skiriama pakankamai.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Lt išlaikymo dydis yra tinkamas ir apeliacinio skundo motyvais jo mažinti nėra pagrindo, tais pačiais motyvais atmestinas ir apelianto reikalavimas sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 1500 Lt.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pakeisti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, rezoliucinėje dalyje 4 pastraipoje yra nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo V. P. yra priteisiamas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-01-23. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus ir teismo sprendimo motyvuojamąją dalį akivaizdu, kad sprendžiama dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-01-23. Todėl šis netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytinas (CPK 276 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinas 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 57,30 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 7,29 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 89 p., b. l. 131, 136 – 138).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-01-23.

Priteisti iš atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 57,30 Lt (penkiasdešimt septynis litus 30 centų) kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai bei 7,29 Lt (septynis litus 29 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė