- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- e2-143-1177/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02035-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- O. P., S. P.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Marius Cechanavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams O. P. ir S. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tarp bendraturčių žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
1.1. Ieškovė M. P. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: C-327/327 , B1-79/161; B2-4/12; B3-9/28; B4-21/66; B5-21/S5; B6-4/12. Iš viso-465/1433.
1.2. A. O. P. ir S. P. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: Al-382/382; A2-309/309; A3-32/32; A4-19/19; Bl-82/161; B2-8/12; B3-19/28; B4 -45/65; B5-64/85; B6-8/12. Išviso -968/1433.
2. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė ir O. P. įsigijo 465/1433 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). O. P. 2023 m. sausio 30 d., palikimą priėmė ieškovė. Tame pačiame sklype, 2011 m. spalio 24 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), O. P. įsigijo 484/1433 dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir S. P. įsigijo 484/1233 dalis žemės sklypo ,unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ateityje siekiant išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi nusipirktu žemės sklypo plotu, ieškovė byloje siekia nusistatyti naudojimosi tvarką nusipirktu žemės sklypu. Dėl paminėto tikslo ieškovė pirmą kartą į kitos dalies žemės sklypo savininką S. P. kreipėsi žodžiu ir mėgino vesti derybas dėl nusipirkto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir parengto žemės sklypo plano pasirašymo. Ieškovė bendrasavininkui S. P. pateikė UAB „Geoplanai“ 2023 m. gegužės 4 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame atsispindėjo pageidaujama ieškovės naudojimosi tvarka žemės plotu. S. P. sutiko su žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau parašo neuždėjo ant pateikto žemės sklypo plano neįvardindamas jokio motyvo. Kadangi nėra atsakovo parašo ant parengto projekto, jo negalima įregistruoti viešame registre. Nors atsakovas sutiko su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau be jokio teisėto pagrindo nepasirašo plane. Svarių nepasirašymo argumentų nepateikė iki šios dienos. Prašomi priskirti naudotis plotai ieškovei yra išmatuoti proporcingai jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotams, dėl to bendraturčių O. P. ir S. P. teisės nėra pažeistos. Tai patvirtina 2023 m. gegužės 4 d. žemės sklypo planas su pažymėtais koordinačių taškais naudojimosi tvarka ir suskaičiuotais plotais.
4. Pagal ieškovės pateiktą planą ieškovė M. P. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: C-327/327 , B1-79/161; B2-4/12; B3-9/28; B4-21/66; B5-21/S5; B6-4/12. Iš viso - 465/1433. A. O. P. ir S. P. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: A1-382/382; A2-309/309; A3-32/32; A4-19/19; Bl-82/161; B2-8/12; B3-19/28; B4 -45/66; B5-64/S5; B6-8/12. Iš viso-968/1433. Taigi iš esmės parengtam žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektui patvirtinti ir įregistruoti viešame registre šiai dienai egzistuoja tik viena kliūtis - atsakovų O. P. ir S. P. rašytinio pritarimo nebuvimas. Naudojimosi tvarkos planas išsiųstas registruotu paštu atsakovams susipažinti.
Šalies argumentai
5. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus su prašymu duoti sutikimą naudojimosi tvarkos projektui tvirtinti, atsakovams buvo siūlyta susipažinti su parengtais dokumentais, bet tai daryti atsakovai atsisakė. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės siekiamo tikslo įgyvendinimas niekaip nepažeis atsakovų teisų, bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovai sutikimo tvirtinti naudojimosi tvarką ir įregistruoti viešame registre neduoda be pagrindo ir taip pažeidžia ieškovės teisę laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju daiktu. Susitarti taikiai su atsakovais nepavyksta iki šios dienos. Ieškovės pažymėtos teritorijos žemės sklypo plane yra valdomos jau daugelį metų ir dėl to atsakovai niekuomet pretenzijų nereiškė. Ne vieną kartą žodžiu susitikus su atsakovais, telefonu buvo kreiptasi su prašymu į atsakovus taikiai susitarti ir išspręsti klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų. Tačiau jokių pasiūlymų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ieškovė negavo. Priešingai, atsakovų buvo pasakyta, kad viskas gerai, planas parengtas puikiai. Taip pat nėra pateikta jokių pastabų ar svarių argumentų, kodėl atsakovai nepasirašo, iš esmės iki šios dienos nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovai nesutinka nusistatyti žemės sklype naudojimosi tvarkos.
6. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti 0,1433 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2023 m. spalio 30 d. UAB „Žemės matas“ parengtą planą:
6.1. O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C/32 kv.m.; Cl/282 kv.m.; C2/ 425 kv.m., viso 739 kv.m., plane pažymėtomis mėlyna spalva;
6.2. Ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B/357 kv. m., plane pažymėta raudona spalva;
6.3. Žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A/16 kv.m.; Al/149 kv.m.; A2/172 kv.m., plane pažymėtomis balta spalva, paskirti bendraturčiams O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis bendrai.
7. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės M. P. visas bylinėjimosi išlaidas atsakovams.
8. Priešieškinyje nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovė nepateikė atsakovams jokio pasiūlymo, kaip turėtų būti nustatoma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Ieškovė ieškinyje klaidina teismą nurodydama, kad siūlė gera valia išspręsti kilusį ginčą, nes jokio pasiūlymo atsakovams neįteikė. Ieškovė nepateikė teismui nei raginimo ginčą išspręsti taikiu būdu, adresuoto atsakovams, nei žemės sklypo plano, kokiu būdu ji ketino nustatyti naudojimosi tvarką, nei pašto čekio, kad tokį raginimą būtų atsakovams išsiuntusi. Ieškovė nevykdė pareigos ieškoti bendro susitarimo su bendraturčiais, kaip nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
9. 0,1433 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams tokiomis dalimis: 484/1433 dalys (0,0484 ha) O. P., 484/1433 dalys (0,0484 ha) S. P. ir 465/1433 dalys (0,0465 ha) M. P.. Atsakovai 968/1433 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 0,1433 ha, įsigijo 2011 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Įsigyjant žemės sklypo dalį, pardavėja E. P. jiems pateikė 2002 m. kovo 22 d. J. L. IĮ parengtą žemės sklypo planą, kuriame buvo nustatytos pardavėjai priklausančio žemės sklypo dalys. Plane buvo pažymėta, kad pardavėja naudojasi žemės sklypu, plane pažymėtu Al/687 kv.m. ir po pastatais jai priklausė 219 kv.m. (C1,C2,C3 dalys). Įvažiavimai į žemės sklypo dalis tuo metu buvusiems savininkams O. P. ir E. P. buvo suformuoti nuo magistralinio kelio Kaliningradas-Ryga. Pardavėjai E. P. priklausė vientisas žemės sklypo plotas, kuris sudarė jos kiemą. Būtent tokią žemės sklypo dalį, kuri nurodyta minėtame plane, jie nusipirko iš E. P.. 2002 m. kovo 22 d. žemės sklypo planas buvo patvirtintas atsakingų institucijų atstovų ir įregistruotas viešajame registre. Pagal šį planą nebuvo numatyta jokio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvės. Įvažiavimai buvo suformuoti ir realiai esantys iš magistralinio kelio Kaliningradas-Ryga. Nusipirkę pastatų ir žemės sklypo dalis, jie ramiai gyveno ir nuo 2011 m. naudojosi savo kiemu, jį tvarkė, apsisodino tujomis.
10. Gavę ieškinį, pradėjo aiškintis, kodėl iš naujo yra nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2002 m. kovo 22 d. J. L. IĮ parengtu planu. Paaiškėjo, kad formuojant naujus žemės sklypus aplink jų žemės sklypą ir juos parduodant naujiems savininkams, atsakovams ir ieškovei priklausančiam žemės sklypui įvažiavimas yra suprojektuotas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir visiškai nebeliko įvažiavimų iš magistralinio kelio Kaliningradas-Ryga. Be to, suprato, kad nebėra galimybės suprojektuoti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes žemės sklypas, esantis tarpe tarp jų sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, parduotas kitam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms pripažįsta, kad naudojantis įvažiavimu į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kiti žemės sklypo bendraturčiai turės naudotis bendru įvažiavimu su jais ir supranta, kad kitokio sprendimo būdo nebėra. Pripažinę faktą, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės turi būti suprojektuotas bendras įvažiavimas, jie sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp visų bendraturčių. Pagal ieškovės pageidavimą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą 2023 m. gegužės 4 d. parengė UAB „Geoplanai“, tačiau šis naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra neaiškus, visiškai neinformatyvus, sunkiai įskaitomas, o kai kuriose vietose, visiškai neįskaitomas. Be to, šis planas iš esmės nukrypsta nuo 2002 m. kovo 22 d. J. L. IĮ parengto plano. Nesutikdami su ieškovės parengtu naudojimosi žemės sklypu planu kreipėsi į UAB „Žemės matas“, kuri parengė aiškų naudojimosi žemės sklypu planą, atitinkantį visų bendraturčių interesus.
11. Nesant nei notarine tvarka, nei teismo patvirtintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tikslinga nustatyti naudojimosi 0,1433 ha žemės sklypu tvarką pagal atsakovų užsakymu parengtą UAB „Žemės matas“ 2023 m. spalio 30 d. Naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą (toliau - Planas) (1433 m2). Šiame Plane yra aiškiai, tiksliai ir racionaliai nustatyta, kokiomis atskiromis žemės sklypo dalimis naudosis visi bendraturčiai ir kokia žemės sklypo dalis bus naudojama visų bendraturčių bendrai. Šiame Plane yra numatytas bendras 4 metrų įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kiekvienam bendraturčiui priklausančias žemės sklypo dalis, taip pat bendras patekimas prie šulinio ir jiems priklausančio ūkinio pastato. Jų užsakymu parengto Plano racionalumas yra tame, kad jiems asmeniniam naudojimuisi atitenka daugiau žemės (739 m2), negu pagal ieškovės užsakymu parengtą planą (691 m2). Jiems atitenkanti žemės sklypo dalis kieme eina tiesia linija iki jiems priklausančio ūkinio pastato (o ne kampais), taip pat už ieškovės ūkinio pastato esanti žemės sklypo dalis, kurioje ji turi padariusi visišką šiukšlyną, atitenka ieškovei. Pagal ieškovės pasiūlymą jos įrengtas šiukšlynas atitektų atsakovams, tačiau jie su tuo nesutinka. Ieškovės prie ieškinio pateiktas 2023 m. gegužės 4 d. UAB „Geoplanai“ parengtas Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeidžia atsakovų teisėtus interesus, todėl jie reiškia priešieškinį ir teikia 2023 m. spalio 30 d. UAB „Žemės matas“ parengtą Naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. Šis Planas yra ženkliai racionalesnis ir užtikrinantis ne tik ieškovės, bet visų bendraturčių teisėtus interesus, todėl naudojimosi 1433 m² žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta ne pagal Ieškovės pateiktą planą, o pagal atsakovų pateiktą planą, kurį 2023 m. spalio 30 d. parengė UAB „Žemės matas“.
Atsiliepimas
12. Ieškovės atstovas atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad susipažinus su pateiktu atsakovų naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planu, parengtu 2023 m. spalio 30 d. UAB „Žemės matas“ , matyti, kad šis planas beveik visiškai atitinka UAB „Geoplanai“ parengtą planą, tik plotai nurodyti kitaip. Neteisingas pastebėjimas, kad UAB „Geoplanai“ planas neinformatyvus ir neaiškus. Planas labai aiškus. Nežiūrint į tai, M. P. neprieštarautų tokiai naudojimosi tvarkai, tokiam parengtam UAB „Žemės matas“ planui, tačiau yra neteisingai ir nesąžiningai nurodytas plotas ties riba 36, 37. Ties skaičiumi 37 yra šulinys, kuris yra bendras visiems bendraturčiams. Ties plane žymima skaičiais riba 36, 37,38 yra užsodintos tujos, visada atsakovai taip naudojosi. Atsakovų pateiktame plane yra nubrėžta linija, t. y. prailginta linija plane pažymėta skaičiumi 38. Atsakovų norimas plotas išeina į M. P. kiemą, tiesiog po durimis. Tai matyti pažymėta UAB „Geoplanai“ plane ženklu T1 (18kv.m.). Atsakovai tokiu būdu iškreipia buvusią ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Šis sklypelis, pažymėtas T1 (18 kv. m.), gali būti perkeltas į atsakovams priklausantį žemės sklypą, pažymėtą plane T2 (27 kv. m.). Todėl nesutinka, kad būtų iškirstos tujos ir apribota teisė M. P. naudotis kiemu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad savo ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, nes su atsakovais susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nepavyksta, todėl yra priversta kreiptis į teismą. Nori įvažiavimo į sklypą, kad turėtų per kur patekti į sklypą. Šiuo metu per niekur negali patekti į savo kiemą, per įvažiavimą nuo plento negali patekti į savo sklypą, nes ten kitų asmenų žemė, su automobiliais negali patekti į savo kiemą. Kieme yra užsodintos tujos per visą bendrą kiemą, tujos yra apie 2-3 metrų aukščio, praėjimo pro tujas nėra, tujas pasodino kaimynai Penikai. Tujos pasodintos maždaug prieš 10 metų. Pagal seną planą buvo kitas įvažiavimas, tačiau į kiemą jie niekada neįvažiuodavo, nes užstodavo vasarinė ir namas. Šiuo metu ten negyvena, atlieka remontą, anksčiau gyveno, tačiau anksčiau neturėjo mašinos ir į kiemą įvažiavimo nereikėjo, pėsčiomis patekdavo pro kitą pusę iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Su planais yra susipažinusi, tačiau nesupranta, kuo skiriasi šie planai. Kai atsakovai atsikraustė ir pasisodino kieme tujas, ji nereiškė jokių pretenzijų, nežino, kieno kieme jie sodino tujas. Anksčiau nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, viskuo naudodavosi bendrai. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo įvažiavimas, anksčiau galėdavo įvažiuoti nuo Kaliningrado plento, tačiau į savo kiemą neįvažiuodavo.
Šalies argumentai
14. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad pagal atsakovų planą kiemo riba nueina įstrižai per kiemą, per šulinį, tačiau kieme yra pasodintos tujos, todėl jie prašo nustatyti tokią tvarką, kad liktų ta linija, kur šiuo metu yra tujos, o atsakovams atiduotų kitus plotus. Mano, kad jų paruoštas planas labiau atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Esminis skirtumas yra dėl ribos kieme ir dėl to kyla didžiausias ginčas. Kad ieškovė galėtų patekti per bendrą įvažiavimą į kiemą, atsakovai turėtų nusipjauti tujas, todėl plane riba kieme buvo numatyta būtent pagal pasodintas tujas, kurios skiria bendrą kiemą, anksčiau šios sklypo dalies atsakovai nevaldė. Ginčo dėl A4 ploto nėra, tiesiog taip matininkas sudėliojo pagal turimas nuosavybės dalis. Atsakovai tik per plane pažymėtą A1 įvažiavimą automobiliais patenka į kiemą, tik šiuo įvažiavimu ir naudojasi atsakovai, tai patvirtina pateikta nuotrauka, tai užfiksuota ir jų matininko paruoštame plane. Mano, kad prioritetas turėtų būti teikiamas nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, o ieškovės planas paruoštas būtent pagal nusistovėjusią tvarką, nes kiemo riba yra numatyta pagal dabar esančią tujų liniją, o pagal atsakovų pateiktą planą kiemo riba jau keičiasi ir norima užimti nemažą dalį kiemo – 18 km. m., ir taip jau nebus išlaikyta nusistovėjusi tvarka. Pagal ieškovės pateiktą planą siūloma neliesti tujų, nes taip buvo atskirti du kiemai. Atsakovams nepatinka, kad įvažiavimas bus iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir ieškovė turės važiuoti per jų kiemą, pagal atsakovų pateiktą planą didžiąją dalį reikėtų nupjauti, tai matosi iš jų pateiktos nuotraukos.
15. A. S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti priešieškinį. 2011 m. kai pirko pusę namo ir žemės sklypo dalį, su žemėtvarkininkais aiškinosi apie planus, jam parodė, kur yra jo sklypo ribos, jie pirko pusę sklypo. Tada klausė O. P., per kur jis įvažiuoja į sklypą, tai šis jam paaiškino, kad įvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ten buvo pasiruošęs įvažiavimą, bet kadangi neturėjo automobilio, tai ir nesinaudojo, buvo sakęs, kad kai jam reikės įvažiuoti, tai atsakovas jį įleis. Kai darė remontą 2012 m., nusipirko tujas ir atsiskyrė savo kiemą pasisodindami tas tujas. Tiek jie, tiek ieškovė su O. P. turėjo įvažiavimą į sklypą iš Kaliningrado kelio pusės, tačiau ieškovė savo žemę parsidavė iki pat langų ir nebegali įvažiuoti į kiemą, nes trukdo atsakovo vasarinė. Jie patys į kiemą įvažiuodavo iš Kaliningrado plento. 2020 m. pradėjo matuoti ir valstybė išpardavė žemes, todėl toje vietoje, kur yra jo įvažiavimas į sklypą iš Kaliningrado plento, yra kitas asmuo nupirkęs žemę ir jis neturi teisės ten važiuoti. Tas asmuo jam leido važinėtis, kol jis to sklypo nenaudoja. Kai ieškovė pardavė savo žemes, nebeliko jai įvažiavimo ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki jų sklypo žemę taip pat nupirkęs kitas asmuo. Todėl liko įvažiavimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki jo sklypo, todėl jie turi sudaryti galimybę ieškovei per jo sklypo dalį įvažiuoti į savo sklypą, taigi plane ir palieka galimybę naudotis įvažiavimu bendrai, ten yra paliktas plotas jų įvažiavimui. Tujos kieme susodintos pagal ribą, pagal jų planą išsiplės šiek tiek kiemo plotas, kuriuo galės jie naudotis, tačiau tujas, kurios trukdys įvažiavimui, yra pasirengęs nupjauti ir sutvarkyti. Su ieškovės planu nesutinka, nes nenori, kad būtų jam paskirti sklypo kampuose esantys plotai, kuriais iki šiol naudojasi ieškovė, ten yra betvarkė ir jis nenori to tvarkyti. Kai įsigijo nuosavybę, buvo nustatyta naudojimosi tvarka, jie turėjo savo pusę, kuria naudodavosi. Name yra atskiri įėjimai, jie yra tose dalyse, kurios priskirto jų naudojimuisi. Ūkiniais pastatais taip pat naudojasi atskirai. Kol kas keliukas iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki jų sklypo nėra paruoštas, ten yra žolė ir jo tokia pastogė, reikėtų žvyro padaryti kelią, jis patrauks tą pastogę, kad būtų galima padaryti kelią. Jų sklype plote prie ūkinio pastato yra išbetonuota aikštelė, tad ten, kur dabar planuojamas jų bendras įvažiavimas, yra galimybė ieškovei įvažiuoti į savo sklypo dalį ir jie pasirengę leisti ieškovei tai daryti. Pagal ieškovės planą A4 plotu niekada nesinaudojo, tik kartais nupjaudavo žolę. Pagal savo pateiktą planą kieme pasodintos tujos nepatektų į ieškovės dalį, tujos liktų jų pusėje. Kadangi naikina įvažiavimus į kiemus iš magistralinio kelio, jis ateityje neturės galimybės naudotis įvažiavimu iš Kaliningrado plento.
16. A. O. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti priešieškinį. Su ieškiniu nesutinka dėl to, kad ieškovei reikia įvažiavimo į kiemą, tačiau ieškovė turės naudotis jiems priklausančia sklypo dalimi, dėl to ir nori pasididinti kiemą. Iki to laiko ši sklypo pusė buvo jų naudojama, o dabar dalį turės naudotis ir ieškovė. Iki ieškinio padavimo sklypu naudodavosi atskirai, jie turėjo savo pusę, ieškovė turėjo savo pusę. Ji su S. P. ten gyvena, su ieškove yra kaimynai, santykiai buvo labai geri, nesipykdavo. Mano, kad ir taip jau nusileido suteikdami galimybę naudotis įvažiavimu per jų kiemą. Tujas pasodino tada, kai atsikraustė.
17. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti priešieškinį. Pažymėjo, kad UAB „Geoplanai“ paruoštame plane plotas B4 visada buvo naudojamas tik atsakovų, šios vietos plotas yra apie 48 kv. m, šis plotas pažymėtas tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktame plane, kuris ateityje bus naudojamas kaip bendro naudojimo kelias įvažiavimui į sklypą. Taigi 48 kv. m. iš atsakovų kiemo yra paimami bendram naudojimui, todėl atsakovai ir nori koreguoti kiemo liniją ir dalį paimti iš ieškovės naudojimui. Ieškovė pagal pateiktą planą siūlo skirti atsakovams plotus sklypo šonuose, o ieškovė nori paimti kiemo vidurį, todėl tai nėra teisinga, nes iš atsakovų yra paimamas plotas pačiame kiemo viduryje bendram naudojimui, nors visą laiką šis plotas buvo naudojamas tik atsakovų, tai patvirtina į bylą pateikti anksčiau sudaryti planai. Įvažiavimo į sklypą iš Kaliningrado plento nėra galimybės numatyti, nes po kelio rekonstrukcijos negali būti tokio įvažiavimo, nors atsakovai iki šios dienos naudojasi šiuo įvažiavimu, nes gretimo sklypo savininkas tai leido, šiuo metu vienintelis oficialus įvažiavimas yra paliktas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ten yra paliktas plotas keliui, kurį ateityje reikės paruošti ir įsirengti. Be to, pagal atsakovų parengtą planą iš ieškovės yra paimamas mažesnis plotas negu atiduodama bendram naudojimui iš atsakovų kiemo – atsakovai atiduoda 24 kv. m., o iš ieškovės paimama tik 17 kv. m., ir tai yra ženkliai mažiau. Tujos, kurios kliudys įvažiavimui, atsakovai yra pasirengę pašalinti, dėl to ginčas nekils, o likusios tujos liktų atsakovų žemei. Mano, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatyta pagal atsakovų pateiktą planą, nes jis yra racionalesnis ir atitinka abiejų šalių interesus. Anksčiau niekada nebuvo bendro įvažiavimo į sklypą, nes nebuvo tokio poreikio, tačiau dabar atsakovai supranta, kad kito kelio nėra ir sutinka leisti ieškovei įvažiuoti į sklypą per atsakovų kiemą ir leidžia dalimi jų kiemo naudotis bendrai, tačiau nori už tai kompensacijos gaunant ploto naudojimuisi iš ieškovės kiemo, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Mano, kad patvirtinus naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą nebūtų išlaikyta bendraturčių teisių pusiausvyra. Pagal atsakovų pateiktą planą tujos lieka atsakovų žemėje, todėl neaišku, kodėl ieškovė mato problemą tame, kad tujos lieka atsakovų žemėje, tai ieškovei neturėtų trukdyti. Pagal ieškovės pateiktą planą plotas A4 visada priklausė ieškovei, atsakovai niekada nenaudojo šio ploto, todėl šis plotas ir turėtų likti ieškovės naudojimuisi, lygiai taip pat kaip ir kampukas už ūkinio pastato (27 kv. m.) – tą plotą visą laiką naudodavo ieškovė, ten jos statybinės medžiagos sudėtos, todėl neaišku, kodėl reikėtų keisti šią naudojimo tvarką. Šiuo atveju atsižvelgiant į visų bendraturčių lygias teises, esant būtinybei pakeisti naudojimosi tvarką ir nustatyti įvažiavimą būtent paimant žemės sklypo dalį iš atsakovų, šiek tiek keistinas ir ieškovės naudojamas plotas būtent pagal UAB „Žemės matas“ parengtą planą.
18. Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės sūnus, atsakovai yra kaimynai, su jais visada gerai sutardavo. Jo tėvas tvarkė žemes, jau nebevairavo ir jam nerūpėjo, per kur reikia įvažiuoti į sklypą. Pasikeitus aplinkybėms ir jo tėvui mirus, nusprendė susiremontuoti tą namuką ir ten gyventi, o tam reikalingas įvažiavimas į sklypą, nes šiuo metu neturi galimybės įsivežti medžiagų, prieš tai buvo susitarę su gretimo sklypo savininkais, kad leistų įsivežti medžiagas nuo Kaliningrado plento. Visą gyvenimą jo tėvai vaikščiojo būtent toje vietoje nuo minėto plento, kur buvo nelegalus įvažiavimas į sklypą. Kai pasikeitė tvarka, dingo žaliosios zonos ir buvo parduoti tie sklypai prie kelio, įvažiavimai dingo ir dabar situacija tokia, kad jie neturi nei kaip įeiti, nei kaip įvažiuoti į sklypą. Su atsakovais bandė tartis, kad jie leistų įvažiuoti į sklypą per jų kiemą, kad nukirstų tas tujas, kurios trukdo, tačiau jie atsisakė tai padaryti, todėl ir kreipėsi į teismą. Pagal atsakovų pateiktą planą atsakovai nori pasiimti dalį iš jų kiemo naudojimuisi, tačiau mama nenori, kad jos kiemas sumažėtų, nes tas kiemas ir taip nėra didelis, todėl ir siūlo atsakovams plotą sklypo pakraštyje pagal atsakovų langus, ir taip pat plotą už ūkinio pastatą. Siūlė ne vieną variantą atsakovams, tačiau jie su niekuo nesutinka. Šiuo metu kieme yra pasodintos tujos, kurios yra tiesiai susodintos, jos skiria kiemus, kuriais naudojasi ieškovė ir atsakovai. Nuo magistralinio kelio nėra galimybės įvažiuoti į jų sklypą, nes ten ne jų žemė, atsakovas šiuo metu naudojasi įvažiavimu į sklypą nuo magistralinio kelio. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat nėra galimybės pasidaryti įvažiavimą, nes ten kitų asmenų žemė. Norint įvažiuoti į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės reikės įsirengti kelią. Sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės visą laiką priklausė atsakovams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė M. P. bei atsakovai O. P. ir S. P. yra 0,1433 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo žemės sklypas), bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 465/1433 dalys, atsakovei O. P. 484/1433 dalys, o atsakovei S. P. 484/1433 dalys.
20. Ginčo žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyvena, taip pat viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (šulinys, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei M. P. priklauso 49/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 kitų statinių (šulinys, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei O. P. priklauso 51/200 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/200 kitų statinių (šulinys, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. P. priklauso 51/200 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/200 kitų statinių (šulinys, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl naudojimosi šiais pastatais tarp šalių nėra, naudojimosi tvarka nustatyta 2011 m. spalio 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Po šalims priklausančiais pastatais ir aplink juos yra žemės sklypo dalys, kuriomis šalys naudojasi pagal faktinę naudojimosi tvarką.
21. Pagal ieškovės pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengtą 2023 m. gegužės 4 d. UAB „Geoplanai“, ieškovei M. P. atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C-327/327, ieškovams O. P. ir S. P. atskirai tektų naudotis naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais Al-382/382; A2-309/309; A3-32/32; A4-19/19, o šalims bendrai tektų naudotis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais B1-79/161; B2-4/12; B3-9/28; B4-21/66; B5-21/S5; B6-4/12.
22. Pagal atsakovų pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengtą 2023 m. spalio 30 d. UAB „Žemės matas“, ieškovei M. P. atskirai tektų naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B/357 kv. m., plane pažymėta raudona spalva; ieškovams O. P. ir S. P. atskirai tektų naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C/32 kv. m.; Cl/282 kv. m.; C2/ 425 kv. m., viso 739 kv. m., plane pažymėtomis mėlyna spalva; žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A/16 kv. m.; Al/149 kv. m.; A2/172 kv. m., plane pažymėtomis balta spalva, šalys naudotųsi bendrai.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011 ir kt.).
25. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).
26. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
27. Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiams priklausančius statinius. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims priklausančių pastatų naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi.
28. Abiejų šalių pateiktuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektuose numatytas vienas įvažiavimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl šalys abiejuose projektuose numato bendrą įvažiavimą į sklypą ir ateityje ketina juo naudotis (ieškovės plane šis plotas pažymėtas B4/66; atsakovų plane šis plotas kartu su ūkiniu pastatu pažymėtas A2/172). Ginčo dėl to, kad ieškovei būtina naudotis įvažiavimu į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nekilo, šalys sutaria, kad ateityje jos naudosis būtent įvažiavimu į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atsakovas S. P. patvirtino, kad patrauks stoginę, trukdančią įrengti kelią, kad būtų galimybė pasidaryti kelią į sklypą, būtent todėl abiejuose planuose ir numatė šį plotą kaip bendro naudojimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką visi bendraturčiai turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, priėjimą prie jiems priklausančių butų ir ūkinių statinių.
29. Kadangi iškilo būtinybė šalims turėti bendrą įvažiavimą į sklypą, teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp šalių. Byloje nustačius, kad yra poreikis ir būtinybė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, spręstinas klausimas dėl to, kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka (ieškovės ar atsakovų) būtų patogiausia bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
30. Kaip ir minėta, spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių susiklosčiusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai šalys naudojasi atskiromis skirtingomis žemės sklypo pusėmis, bendrai naudojama tik po pastatais esanti žemė, anksčiau šalys nesinaudojo bendru įvažiavimu į sklypą. Taigi matyti, kad pateiktuose naudojimosi žemės sklypu projektuose bendras įvažiavimas yra numatytas toje sklypo dalyje, kuri iki šiol naudojama atsakovų O. P. ir S. P.. Todėl teismas daro išvadą, kad numatant bendrą įvažiavimą ir dalį sklypo, kurią iki šiol naudojo atskirai atsakovai, pakeitus į bendro naudojimo dalį, atsakovams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai turi būti kompensuojama skiriant naudojimuisi žemės kitoje sklypo vietoje.
31. Pagal šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad faktiškai šalys naudojasi ir prižiūri bei tvarko žemės sklypo dalis, kurios yra jų turimos nuosavybės pusėje. Būtent pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką jiems naudojimuisi būtų skiriama didesnė dalis kiemo, kurį iki šiol naudoja ieškovė, nes dalį iki šiol naudojamo atsakovų kiemo galėtų naudoti ir ieškovė tam, kad patektų į savo sklypo dalį ir prie jai priklausančių pastatų. Tuo tarpu pagal ieškovės M. P. siūlomą naudojimosi ginčo sklypu tvarką atsakovams būtų skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, ieškovės plane pažymėta A4/19, ir dalis prie sklypo kampo prie Nr. 1, tačiau iki šiol šios žemės sklypo dalys naudojamos ieškovės ir tiek pagal šalių paaiškinimus, tiek pagal byloje esančius rašytinius įrodymus (ankstesnius planus, kuriais vadovavosi ankstesnieji savininkai), atsakovai niekada nesinaudojo ir niekada neprižiūrėjo šių sklypų dalių. Toks ieškovės siūlymas, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovė, norėdama gauti dalį atsakovų naudojamo kiemo, kad galėtų įvažiuoti į savo sklypą, ir nenorėdama savo naudojamo kiemo sumažinti atitinkama dalimi, o siūlydama atsakovams žemės sklypo dalis, kurių jie niekada nenaudojo, tokiu būdu iškelia savo interesus aukščiau kitų bendraturčių interesų. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad patvirtinus atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką bus nukrypta nuo faktiškai susiklosčiusios naudojimosi tvarkos, nes pasikeis šalių naudojamo kiemo ribos. Teismas sutinka, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti atsižvelgiama į faktiškai susiklosčiusią naudojimosi sklypu padėtį, tačiau tai nereiškia, kad būtent tokia identiška tvarka ir turi būti nustatyta be jokių nukrypimų ir korekcijų, ypač jei be tokių nukrypimų nebus pasiekti kiti tikslai, iš kurių svarbiausias – visų bendraturčių interesų ir teisių pusiausvyra, o ne vieno iš bendraturčių interesų prioritetas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šalių naudojimosi tvarkos planų parengimo bendro pravažiavimo plotis niekada nustatytas nebuvo.
32. Esminis ginčas tarp šalių ir kilo būtent dėl to, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų siūlymą, sumažėtų ieškovės naudojamo kiemo dalis, dėl ko ieškovė, liudytojo D. P. teigimu, patirtų nepatogumų. Ieškovė ir jos atstovas, nesutikdami su atsakovų siūloma naudojimosi tvarka, savo nesutikimą grindė tuo, kad kieme yra pasodintos tujos, kurios šiuo metu skiria šalių naudojamas kiemo dalis, o patvirtinus šį planą reikės išpjauti didžiąją dalį tujų. Tačiau atsakovai patvirtino, kad jie yra pasirengę nupjauti dalį tujų, kad būtų sudaryta galimybė ieškovei patekti į savo sklypo dalį, be to, patvirtinus atsakovų siūlomą naudojimosi tvarkos planą kieme esančios tujos liks atsakovų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Iš byloje esančių ieškovės atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad sklypo dalis kieme prie tujų, kuria šiuo metu naudojasi ieškovė, nėra užstatyta jokiais statiniais, nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų šią sklypo dalį skirti naudotis atsakovams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovų siūloma sklypo dalių naudojimo tvarka, nors šiek tiek ir keičia faktiškai nusistovėjusią tvarką dėl kiemo naudojimo, iš esmės nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų, o priešingai sudaro galimybę atskirai naudotis taisyklingesnės formos sklypo dalimis.
33. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, palyginęs ir įvertinęs ieškovės ir atsakovų siūlomas nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, yra racionalesnė, patogesnė ir faktiškai naudingesnė, o svarbiausia užtikrins galimų ginčų bei konfliktų pašalinimą ateityje. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra ydinga, apriboja ieškovės teises patekti į sklypą, jai priklausančią nuosavybę, ūkinius pastatus, yra neproporcinga ar kitaip pažeidžia bendraturčių teises. Priešingai, nustačius naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal ieškovės M. P. siūlymą, t. y. paliekant ieškovei naudoti iki šiol naudojamą kiemo dalį ir priskiriant bendram naudojimui kiemo dalį iš iki šiol atsakovų naudojamos kiemo dalies, ieškovei ir atsakovams tenkanti bendro naudojimo sklypo dalis nebus proporcinga šalių turimoms nuosavybės dalims, suteiks pranašumą ieškovei naudotis kur kas didesne kiemo dalimi, toliau kils nesutarimai ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitiks savo paskirties.
34. Esant tokioms aplinkybėms atsakovų O. P. ir S. P. priešieškinis tenkintinas, ieškovės M. P. ieškinys atmestinas ir nustatytina naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal 2023 m. spalio 30 d. UAB „Žemės matas“ parengtą planą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1409 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 109,00 Eur žyminis mokestis, 250 Eur už konsultacijas ir susipažinimą su civilinės bylos medžiaga ir pasirengimą teismo posėdžiui, 550 Eur už priešieškinio parengimą, 200 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 300 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą. Ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priešieškinį patenkinus visiškai, atsakovams iš ieškovės priteistina 1409 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Ieškovė taip pat pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1800 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 200 Eur už teisines konsultacijas, 1300 Eur už ieškinio parengimą, 300 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės M. P. ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2023 m. spalio 30 d. UAB „Žemės matas“ parengtą planą: ieškovei M. P. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B/357, viso 357 kv. m., plane pažymėta raudona spalva; atsakovams O. P. ir S. P. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C/32; Cl/282; C2/425, viso 739 kv. m., plane pažymėtomis mėlyna spalva; žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A/16; Al/149; A2/172, viso 337 kv. m., plane pažymėtomis balta spalva, ieškovei M. P. ir atsakovams O. P. ir S. P. paskirti naudotis bendrai.
Priteisti atsakovams O. P. ir S. P. iš ieškovės M. P. 1409 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės M. P. valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.