Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1788-356/2021, pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Rašytinis įrodymas – Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t. y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. CK 3.26 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Šalys nurodė, kad galimybės susitaikyti nėra.

Šalys prašė taikyti CK 3.63 straipsnio nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kiekvieno iš sutuoktinių kaltė, patvirtina teismo posėdžio garso įrašo duomenys, kuriame užfiksuoti šalių paaiškinimai, o taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys nurodė santuokos iširimo konkrečias priežastis, vienas kito nurodytų priežasčių neginčijo.

Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys kartu gyveno labai trumpą laiko tarpą, o nuo 2020-12-07 gyvena skyrium, bendros ateities neplanuoja, bendro ūkio po santuokos sudarymo nevedė, negyvena santuokinio gyvenimo, tokia padėtis šalių netenkina. Nurodyti faktai yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka yra iširusi.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra atsižvelgiama ne tik į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tačiau ir į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Šalių nurodytos santuokos iširimo priežastys, dėl kurių jie negyvena ir negali gyventi kartu, leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes nėra įrodyta, kad kuris nors tik vienas iš jų būtų iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, ir kad dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Teismas vertina, kad šalių paaiškinimai neduoda pagrindo prieiti prie išvados, kad tik viena kuri iš šalių padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Šalių santuoka, atsižvelgiant tiek į minėtų pareigų pažeidimą, tiek į tai, kad abu sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų tam, kad santuoką išsaugotų, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis), ieškinį tenkinant.

Ginčas tarp šalių dėl ieškovei paliktinos pavardės nekilo, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – M., P., nes tokį pageidavimą pareiškė pati ieškovė.

Šalys nurodė, kad bendro turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovė patvirtino, kad neprašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, nes jų suma (3,44 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką tarp M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. P. palikti pavardę – M., M. P. palikti pavardę – P.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.