- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- e2-39-829/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- D. P.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su jų motina D. P.:
1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį D. P. pasiima vaikus penktadienį 17 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16 val.;
Šalies argumentai
2. Kiekvienų neporinių metų gruodžio mėnesio 24 d. D. P. pasiima vaikus 13 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki gruodžio mėnesio 26 d. 16 val.;
3. Kiekvienų porinių metų gruodžio mėnesio 27 d. D. P. pasiima vaikus 13 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į D. P. gyvenamąją vietą iki žiemos atostogų paskutinės dienos 16 val.;
4. Kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdas D. P. pasiima vaikus 13 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki sekančio pirmadienio (2-oji Šv. Kalėdų diena) 16 val.;
5. Kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis) D. P. pasiima vaikus sekmadienį 11 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;
6. Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu D. P. pasiima vaikus nuo kiekvieno mėnesio pirmo pirmadienio 11 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki kitos (2-osios) savaitės sekmadienio dienos 16 val.;
7. Kiekvienais metais D. P. pasiima vaikus vasario mėnesio 2 d. (vaikų motinos gimimo diena) 16 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;
8. Kiekvienais metais vaikų pavasario atostogų metu (tarp balandžio mėnesio 10 d. ir 14 d.) po 2 dienas ir rudens atostogų metu (tarp spalio 31 d. ir lapkričio 4 d.) po 2 dienas pagal atskirą susitarimą su D. P., D. P. pasiima vaikus pirmos dienos 11 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą antros dienos 16 val.;
9. Neporiniais metais D. P. pasiima vaikus vasario mėn. 11 d. ir vasario mėn. 15 d. (vaikų gimimo dienomis) 16 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;
10. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, vaikų vasaros ir žiemos atostogų metu bendravimo tvarkos 1 p. nuostatos netaikomos, kadangi minėtu laikotarpiu bendravimo tvarką reglamentuoja 2, 3, 4, 6 p. nuostatos;
11. Apie ketinimą pasiimti vaikus nustatytu laiku D. P. privalo pranešti D. P. ne vėliau kaip prieš 24 val. žodžiu, mobiliojo ryšio telefonu žodžiu arba SMS žinute D. P. nurodytu mobiliojo telefono numeriu bei priteisti iš atsakovo visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko visa apimtimi. Nurodė, kad vienai dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, o kitai – (duomenys neskelbtini) metai. Mergaitės mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje. M. mokosi pirmoje, o R. – trečioje klasėje. Po santuokos nutraukimo kiek galėjo tiek bendravo su dukromis. Neskaičiavo kiek kartų buvo aplankyti dukrų, bet daugiau nei 10 kartų. Bendravimo tvarką reikia nustatyti, kadangi atsakovas daro viską, kad ją vaikai pamirštų. Atsakovas pyksta, kad ji matosi su dukromis, kad lankosi pas psichologą. Po skyrybų su atsakovu dukrų negalėjo niekur išvažiuoti, išeiti su jomis pasivaikščioti ar pasiimti pas save į namus, kadangi mergaitės to nenori. Jos randa pasiteisinimų ar reikalų, galvoja ką atsakovas pasakys. Mažoji žiūri ką sakys sesė arba tėvas. Ji tik atvažiuoja pas atsakovą į namus, susitinka su mergaitėmis verandoje arba virtuvėje, duoda mergaitėms ką nors ir vėl išvažiuoja. Mergaitės pasimatyti ateina tik tada, kai atsakovas jas pakviečia. Kitaip jos nepasirodo. Pas atsakovą ji turi atvažiuoti 10 val. ryto, tačiau tada mergaitės dar miega. Mergaitės namuose susikausčiusios, nenori bendrauti, kadangi ji su atsakovu konfliktuoja. Iš pradžių būna gražiai, tačiau paskui kyla konfliktai. O kartais susitikimas prasideda konfliktu. Tai neigiamai atsiliepia mergaitėms. Viso buvimo su mergaitėmis laiku atsakovas būna šalia. Jos vienos negali pasikalbėti. Kartais į jos ir mergaičių pokalbį įsikiša atsakovas. Telefonu su vaikais nebendrauja, nors vyresnioji turi telefoną. Telefonas dažniausiai būna išjungtas. Vieną kartą per Naujus metus atsakovas leido su vaikais pasikalbėti telefonu. Atsakovas su ja nesitaria, neinformuoja nei apie mergaičių sveikatą, nei apie mokslus. Mergaites lanko mokykloje. Po santuokos nutraukimo tėvų susirinkime nebuvo. Žino mergaičių auklėtojas. Į mokyklą ateina pas psichologą arba tam paskirtą dieną. Atsakovas prieštarauja dėl mergaičių lankymosi pas psichologę. Ji mergaičių gyvenime praktiškai nedalyvauja. Anksčiau, kai ji slapta nueidavo į vaikų ugdymo įstaigas, mergaitės jos nepaleisdavo, laukdavo jos prie lango. Būdavo sudėtinga skirtis. Atsakovas įtakoja vaikų elgesį. Šiuo metu mergaitės su ja nenori bendrauti. Atsakovas prie vaikų ją nuolat žemina. Atsakovas siekia, kad ji su mergaitėmis bendrautų tik jo namuose. Jos išgyvena dėl to, kad tėtis klausinės kaip sekėsi. Mano, kad mergaites reikia pratintis iš lėto. Padarys viską ką gali. Pirmiausiai reikia joms kartu eiti pasivaikščioti arba kur nors išvažiuoti. Paskui pripratins ir prie naujo draugo. Rugsėjo pirmąją norėjo nueiti į mokyklą, buvo nupirkusi sukneles, gėles, tačiau atsakovas nenorėjo, kad ji ateitų. Tada jie susitarė, kad susitiks vakare, tačiau nuėjus vakare nieko nerado. Taip ir liko su dovanomis ir gėlėmis. Buvo motinos diena darželyje. Ji irgi atėjo, tačiau atsakovas ją visaip negražiai išvadino prie visų žmonių ir išsivedė dukras. Jai yra grasinima, kad bus sužlugdyta, antstoliams perduota. Atsakovas sako, kad jai padarys gėdą, ją pažemins. Dėl atsakovo elgesio ji niekur nesikreipė. Bandė tarpusavyje susitarti dėl bendravimo tvarkos. Pas psichologę lankosi ir ši jai padeda. Susitiks su mediatore ir kalbėsis apie susidariusią išlaikymo skolą, kuri šiuo metu yra apie 3 000 Eur. Šiuo metu dirba Ilguvos socialinės globos namuose. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime draugo namuose. Namuose yra įrengtas atskiras kambarys mergaitėms. Nupirko naują spintą. Planuoja pertapetuoti kambarį. Tvarko ir laiptus. Tikisi, kad kada nors mergaitės liks pas ją nakvoti. Paskutinius du kartus atsakovas palikdavo ją ir mergaites trumpam laikui. Tada jos kalbėjo apie mokyklą, žaislus bei apie jų reikalus (2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 59 sek. – 39 min. 51 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Tvarką reikia nustatyti. Mergaitės yra atpratusios nuo ieškovės. Dvejus metus ieškovės nebuvo mačiusios, kadangi ji buvo išvažiavusi į užsienį. Mergaitėms nedraudžia bendrauti su ieškove. Nurodė, kad pykčio tarp jo ir ieškovės nėra. Anksčiau gal ir bijodavo mergaitės, tačiau dabar su ieškove nesipyksta. Su ieškove pasišneka kiekvieną savaitę telefonu. Kartais ne po vieną kartą. Jei atsakovė ko nors paklausia, jis atsako. Ne visada būna piktumai. Šeštadienį, paskambinus ieškovei, jiedu gražiai šnekėjo. Ieškovei davė pašnekėti ir su mergaitėmis. Jo namuose ieškovei bendrauti su dukromis yra sudarytos visos galimybės. Mergaičių kambaryje ieškovė gali bendrauti su dukromis. Jis palieka ieškovę su dukromis vienas. Šeštadienį darė valgyti, tai ir ieškovę pavaišino. Mergaitės visada linksmos. Neprieštarauja, kad motina išeitų su mergaitėmis. Pats šioms sako, kad važiuotų su ieškove. Tačiau tarp mergaičių ir motinos ryšys yra nutrūkęs. Jei vaikai jo bijotų, pasipasakotų mokytojoms. Vakare prieš rugsėjo 1-ąją kalbėjo su ieškove. Prašė, kad ši atvažiuotų vakare mergaičių pasveikinti, kadangi po šventės su dukromis buvo suplanavęs nuvažiuoti pavalgyti picos į Kauną. Būnant kavinėje ieškovė paskambino. Tada jis pasakė, kad netrukus grįš, tačiau grįžus į namus nieko nerado. Mergaitės gali bendrauti su ieškove telefonu. Motinos numeris yra įvestas į mergaičių telefonus. Nežino, ar ieškovė turi mažosios dukros telefono numerį. Mergaitėms rengia kambarį (2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 51 sek. – 49 min. 46 sek.).
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė B. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravimo tvarkos nustatymas padėtų spręsti nutrūkusi ryšį tarp motinos ir dukrų. Pažymėjo, kad daugiau nuomonę išreiškianti vyresnioji šalių dukra nemini, kad ryšys tarp ieškovės ir vaikų yra nutrūkęs. Tai labiau akcentuoja pati ieškovė. Be to reiktų nustatyti ir informavimo tvarką, kadangi tarp šalių ir dėl to nuolat kyla konfliktai. Taip pat pastebėtina, kad vykstant teismo procesui, paslaugų teikimui šalių konfliktas gilėja. Tai atsispindi ir mergaičių elgesyje. Anksčiau mergaitės ieškovę sutikdavo džiaugsmingai, tačiau dabar mergaitės tapo sunerimusios. Buvo pastebima, kad mergaitės pradėjo slėpti ieškovės duodamus daiktus. Į VTAS kreipėsi mokytojos, darželio auklėtojos manydamos, kad tėtis galimai išreiškia pyktį, sužinojęs, kad mama lankosi mokykloje, darželyje. Vėliau atvykus į ugdymo įstaigas ir tarpininkaujant dėl šios problemos sprendimo, mergaičių elgesys pasikeitė, tačiau šiuo metu psichologė stebi, kad mergaitės paprašė, kad motina apskritai neatvyktų į ugdymo įstaigą. Prieš teismo posėdį kalbėjo su psichologe ir ji minėjo galimą tėtės poveikį, kadangi tėtis akivaizdžiai išreiškia geranoriškumą, tačiau nėra žinoma kaip jis išreiškia emocijas ar savo nuomonę namuose, kai jie yra privačioje erdvėje. Nors mergaitės apie tėčio pykčio išraiškas ar kitokį netinkamą elgesį psichologei nėra išreiškusio. Psichologė nurodo, kad mato poreikį, kad ieškovė ir toliau lankytų užsiėmimus, kadangi ji yra sugniuždyta. Tai pasistebima ir teismo posėdžio salėje. Ji nepasitikinčiai išreiškia, kad ji tik pradėjo sudarinėti tinkamas sąlygas lankytis vaikams. Nors VTAS nustatė, kad sąlygos pas ją yra tinkamos lankytis. Buvo išreikštas pastebėjimas, kad nėra absoliučiai saugi aplinka, tačiau ieškovė deda visas pastangas, kad ji tokia būtų. Ieškovė yra sugniuždyta kaip asmuo, todėl ir kaip mama jaučiasi sugniuždyta. To ryšio ji neatranda dėl savo emocinės būklės. D. P., kaip tėtis, visiškai užtikrina mergaitėms gyvenamąsias patalpas, maksimaliai rūpinasi mergaitėmis. Mokykloje tai išskirtinai pastebima. Siūloma bendravimo tvarka kaip ir atitiktų vaikų interesus. Mergaitės nenoriai bendrauja su ieškove, psichologė nenurodo kodėl taip yra. Iš skyriaus praktikos mergaitės labai atviros ir žingeidžios. Sakydavo, kad motiną ir tėvą myli tiek pat. Tačiau tėvai nuolat konfliktuoja, todėl mergaitės siekdamos, kad mylimi asmenys nekonfliktuotų, o jie konfliktuoja kada susitinka, o susitinka tada kai bando įgyvendinti bendravimo tvarką, jos siekia apsaugoti suaugusius asmenis nuo jų tarpusavio konflikto. Pačios irgi to nenori. Mato kaip išeitį nebendrauti, nesusitikti su motina ir tada jų mylimi tėvai nesiginčys (2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 46 sek. – 57 min. 41 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė D. P. ir atsakovas D. P. yra R. P., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metai), tėvai. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimu buvo nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bei priteistas materialinis išlaikymas. Nepilnamečių vaikų R. P. ir M. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu D. P. Šiuo metu ieškovė D. P. gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametės dukros R. P., M. P. gyvena kartu su tėvu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakių rajone. Ieškovės teigimu, atsakovas riboja jos bendravimą su vaikais. Atsakovas nurodo, kad netrukdomai leidžia ieškovei bendrauti su vaikai, tačiau pačios mergaitės atsisako su motina kur nors išvykti ar susitikti jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas sutinka, kad ieškovė turi teisę bendrauti su dukromis, kiek tai nekenkia nepilnamečių dukterų interesams. Mano, kad dukrų bendravimas su motina turėtų vykti mergaičių gyvenamojoje vietoje ar prižiūrint Šakių rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams, skyriaus tarnybinėse patalpose.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kompromisų ieškoti nei viena iš šalių nėra linkusi, ką patvirtino ir Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistė B. G., todėl sprendžia, jog šiuo atveju nustačius ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, bus užtikrintas šalių santykių stabilumas, užkirstas kelias kilti ginčams, kurie toliau neigiamai veiktų vaikus. Kad šalių tarpusavio konfliktai jų vaikams daro neigiamos įtakos, patvirtina ta aplinkybė, jog abu vaikai dėl susidariusios situacijos buvo konsultuojami psichologų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu šalių dukros atsisako bendrauti su motina. VTAS specialistė nurodė, kad jos išgyvena dėl tėvų tarpusavio konfliktų. Šiuo atveju šalys neprašė paskirti teismo psichiatrijos ekspertizės tikslu nustatyti ar galima nustatinėti ieškovės bendravimo su dukromis tvarką, jei taip, į ką turėtų būti atsižvelgta ją nustatant. Nagrinėjamu atveju ieškovės santykiai su vaikais yra visiškai sutrikęs, todėl maksimalus skyrium gyvenančios ieškovės bendravimas su vaikais šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Visų pirma nagrinėjamu atveju turi būti dedamos visos pastangos motinos ir dukterų ryšiui atkurti. Teismas, įvertinęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei šalių teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendžia, kad yra būtinas pereinamasis ieškovės bendravimo su dukterimis per tarpininką laikotarpis šeimos ryšiui su dukromis atkurti. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nėra viena kitai pakankamai geranoriškos, o šalių dukros vengdamos tėvų konfliktų nori išvengti ir bendravimo su savo motina, sprendžia, kad yra būtina nustatyti ieškovės ir vaikų bendravimą nedalyvaujant atsakovui, tačiau dalyvaujant tarpininkui – psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti motino ir vaikų bendravimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs atsakovo poziciją dėl ieškovės bendravimo su vaikais, jo atsisakymą įsiklausyti į specialistų išvadas ir rekomendacijas, šalių nuolatinius konfliktus, į tai, kad ieškovės ryšys su dukromis, kurios atsisako su ją bendrauti, yra praktiškai nutrūkęs, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną motinos ir dukterų bendravimo tvarka, konkretaus pereinamojo laikotarpio nenustato. Esamoje situacijoje teismas nustato ieškovės ir dukterų bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkams – psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną susitikime negalėtų dalyvauti iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.
Atsižvelgdamas į šalių finansinę padėtį, vaikų užimtumą ir šalių darbo grafiką, teismas nustato, kad ieškovė su dukromis vieną kartą per savaitę nuo vienos iki dviejų valandų nedalyvaujant atsakovui bendraus Šakių rajono Kriūkų mokyklos – daugiafunkciniame centre, tarpininkaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti motinos ir vaikų bendravimo metu. Esminiu uždaviniu šiuo metu yra užtikrinti vaikams saugumą, stabilumą ir jiems svarbių emocinių ryšių tęstinumą, todėl pereinamasis ieškovės bendravimo su vaikais laikotarpis nustatomas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu ieškovei nėra draudžiama su dukromis bendrauti visomis ryšio priemonėmis, lankytis jų ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu.
Teismas nustato, kad vaikus į (duomenys neskelbtini) nustatytu laiku pristato ir iš jo pasiima atsakovas. Tuo atveju, jei atsakovas negali nustatytu laiku pristatyti vaikų į (duomenys neskelbtini), jis turi iš anksto (prieš dvi valandas) apie tai turi informuoti ieškovę, kuri tokiu atveju turi pati pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) ir iš jo grąžinti vaikus į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu šalys ir (ar) jų vaikai dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į (duomenys neskelbtini), jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip keturi ieškovės susitikimai su vaikais iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. (duomenys neskelbtini) psichologo tarpininkavimas ieškovės bendravimui su vaikais šalims nebus mokamas, tačiau tuo atveju, jeigu sutartas susitikimo laikas šalių iniciatyva bus keičiamas, psichologo paslaugas šalys turės apmokėti lygiomis dalimis.
Kai abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas mamos ir dukrų bendravimo metu nėra būtinas, nustatytina sekanti ieškovės ir vaikų bendravimo tvarka.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad ji su vaikais bendrautų pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimant vaikus penktadienį 17 val. iš D. P. gyvenamosios vietos ir parvežant vaikus į D. P. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16 val. (siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punktas). Ieškovė turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu turi galimybę užtikrinti vaikams saugią aplinką. Nors ieškovė ir nemokėjo vaikams išlaikymo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji negalėtų ilgesnį laiką tinkamai pasirūpinti vaikais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad moksleiviai, norėdami pasiekti gerų mokymosi rezultatų, dėl intensyvaus ugdymo pagrindinėje mokykloje ir popamokinės veiklos (nuolatinės ar organizuojamos įvairiomis progomis) patiria įtampą, dvasinį ir fizinį nuovargį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Šalių vaikai papildomą stresą jaučia dar ir dėl komplikuotų tėvų santykių. Penktadienio vakaras yra tas savaitės laikas, kuomet vaikai gali užsiimti savo nuožiūra pasirenkama veikla (išvykimas pas ieškovę nustatytu laiku kliudytų užsiimti įprasta popamokine veikla penktadienį) arba skirti jį pamokų ruošai, kad savaitgalis būtų visiško poilsio laikas. Ir vienu, ir kitu atveju geriausią relaksaciją arba pamokų paruošimą užtikrina namų aplinka, todėl teismas, įvertinęs nurodomas aplinkybes, sprendžia, jog atsižvelgiant į vaikų amžių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, tai yra tokio amžiaus vaikai vėliau keliasi ir yra anksčiau migdomi, šiuo atveju kokybiškam vaikų ir ieškovės bendravimui savaitgaliais visiškai pakankamas jų pasiėmimas šeštadienį 11 val., o grąžinamas sekmadienį 15 val. Be to atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad kai kurie mėnesiai turi ne keturias, o penkias savaites, todėl tikslu užtikrinti šalių santykių stabilumą, užkirsti kelią kilti ginčams, kurie neigiamai veiktų vaikus, nustatytina, kad ieškovė su savo vaikais bendrauja ne pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, o nelyginių metų savaičių savaitgaliais.
Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką jos ir vaikų gimimų dienomis (siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 7, 9 punktai). Kadangi šalių gimtadieniai yra jų asmeninės šventės, todėl atskira bendravimo su vaikais tvarka šiuo atveju nenustatytina. Šalių vaikai gali patys nuspręsti kokiu būdu ir kada jie pasveikins tavo tėvus gimtadienio proga. Vaikų gimimo dieną tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę bendrauti su jais netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuo iš šalių jie tuo metu būtų, nes abu tėvai turi teisę pasveikinti savo vaikus tokia proga.
Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką religinių švenčių dienomis (siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 2, 3, 4 punktai). Teismas sprendžia, kad geriausiai šioje situacijoje atitiktų vaikų ir pačių šalių interesus tokia bendravimo su vaikais religinių švenčių dienomis tvarka: lyginiais metais D. P. su nepilnametėmis dukromis R. P. ir M. P. praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną, įskaitant ir Šv. Kūčių vakarą, Naujųjų Metų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais D. P. pasiima R. P. ir M. P. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų išvakarėse 17 val., ir į jų nuolatinę gyvenamąją vietą parveža pirmą Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pirmą Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Nelyginiais metais D. P. su nepilnametėmis dukromis praleidžia Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. Nelyginiais metais D. P. pasiima R. P. ir M. P. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmos dienos vakare 17 val., ir parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Taip pat nustatytina, kad religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliai ir vaikų atostogomis, o šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną. Tačiau tikslintinas vaikų pasiėmimo bendravimui ir grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą laikas, kadangi vaiko paėmimo laikas neturėtų būti per ankstus, o grąžinimo laikas nebūtų pervėlus, nes vaikai turi spėti priprasti prie aplinkos po jų gyvenamosios vietos pakeitimo, pasiruošti mokyklai.
Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką Motinos dieną (siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 5 punktas). Teismas sprendžia, kad geriausiai šioje situacijoje atitiktų vaikų ir pačių šalių interesus tokia bendravimo su vaikais tvarka per Motinos ir Tėvo dienas. Kiekvienų metų gegužės 1-ąjį sekmadienį – Motinos dieną, D. P. turi teisę praleisti su dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jei Motinos diena nesutampa su D. P. bendravimo su vaikais savaitgaliu, ji pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir parveža į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Kiekvienų metų birželio 1-ąjį sekmadienį – Tėvo dieną, D. P. turi teisę praleisti su dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jei Tėvo diena nesutampa su D. P. bendravimo su vaikais savaitgaliu, D. P. parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 11 val., jeigu nesutariama kitaip.
Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką atostogų dienomis (siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 6, 8 punktai). Teismas sprendžia, kad D. P. turi teisę praleisti kartu su dukromis 1 mėnesį vasaros atostogų, šį laiką su vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 14 dienų vienu etapu, bei po 2 dienas kiekvienų metų dukterų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų pirmos dienos 11 val. ir juos grąžinant į šių nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę D. P. praneša D. P. skambučiu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei D. P. planuojamas atostogų laikotarpis sutaptų su D. P. suplanuotu atostogų laikotarpiu, teisę spręsti su kuriuo iš tėvų atostogauti turėtų šalių vaikai, o tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nenorėjo atostogauti, turėtų pasirinkti kitą atostogų laikotarpį.
Taip pat teismo nuomone bendravimo tvarkoje būtų tikslinga aptarti pranešimo laiką apie ieškovės atvykimą, nes kaip matyti iš bylos duomenų šalims geranoriškai susitarti dėl lankstaus bendravimo tvarkos taikymo nepavyksta, gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui, todėl šis klausimas spręstinas, nes iš esmės tai yra susiję su vaikų interesais ir nustatytina ieškovės pareiga telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną pranešti atsakovui apie priežastis, trukdančias jai nustatytu laiku susitikti su vaikais, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto ieškovei negalėjo būti žinomos. Tokia pati pareiga nustatytina ir atsakovui.
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių elgesį šio proceso metu rekomenduoja ieškovei ir atsakovui lankyti tėvų įgūdžių ugdymo užsiėmimus, kas šalims yra būtina.
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaikų laikino bendravimo tvarkos su ieškovė D. P. nustatymo, naikintos priėmus teismo sprendimą, kaip prieštaraujančios vaikų interesams (CPK 149 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimų specifiškumą, tai yra, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti kokia dalimi reikalavimas buvo tenkintas, o kuria dalimi – atmestas, kadangi dalis siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje punktų teismo buvo koreguojami, dalis buvo atmesti; taip pat atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos – abiejų šalių kaltę dėl jų atsiradimo, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos per pusę, tai yra po 50 proc.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo nuspręsta teikti ieškovei D. P. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei D. P. valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 555,21 Eur.
Tenkinant ieškinį iš dalies (50 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 277,60 Eur (555,21 Eur – 50 proc.) už advokato pagalbą. Be to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 4,41 Eur (8,82 Eur – 50 proc.) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 25 Eur (50 Eur – 50 proc.) žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas šiuo atveju patyrė 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, taip pat keturis kartus rengiantis teismo posėdžiui ir dalyvaujant juose. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad dalis ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos punktų buvo koreguoti, į tai, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečių vaikų interesais, dėl to priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo, į tai, kad su vaikais ieškovė realiai šiuo metu ir dėl savo kaltės negali bendrauti. Teismas sprendžia mažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 350 Eur (700 Eur – 50 proc.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nuo sprendimo priėmimo dienos iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas, skiriamas pereinamasis laikotarpis, kurio metu nustatoma ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukromis R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarka nedalyvaujant atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini):
1. Ieškovė D. P. su dukromis R. P. ir M. P. bendrauja vieną kartą per savaitę nuo vienos iki dviejų valandų laiko (duomenys neskelbtini) dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti motinos ir vaikų bendravimo metu;
2. Šalys privalo ne vėliau kaip 1 (vieną) dieną iki sutarto susitikimo su psichologe ar socialine darbuotoja laiko apie tai telefonu informuoti viena kitą;
3. R. P. ir M. P. į (duomenys neskelbtini) nustatytu laiku turi pristatyti ir iš jo pasiimti atsakovas D. P.
4. Tuo atveju, jei atsakovas D. P. negali nustatytu laiku pristatyti R. P. ir M. P. į (duomenys neskelbtini), jis privalo iš anksto (prieš 2 (dvi) valandas) apie tai informuoti ieškovę D. P., kuri tokiu atveju turi pati pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) ir iš jo grąžinti vaikus į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą.
5. Tuo atveju, jeigu ieškovė D. P., atsakovas D. P. ir (ar) jų dukterys R. P. ir M. P. dėl objektyvių priežasčių – vaikų ir (ar) tėvų ligos – nustatytu laiku negali atvykti į Šakių rajono Kriūkų mokyklą – daugiafunkcinį centrą, šalys privalo ne vėliau kaip 1 (vieną) dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip 4 (keturi) ieškovės susitikimai su dukterimis.
6. Tuo atveju, jeigu D. P. ar D. P. iniciatyva ieškovės ir dukterų sutikimo laikas bus keičiamas, psichologo paslaugas šalys privalo apmokėti lygiomis dalimis.
7. Pereinamuoju laikotarpiu ieškovei D. P. nėra draudžiama su dukromis bendrauti visomis ryšio priemonėmis, lankytis jų ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu.
Nustatyti tokią ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką po pereinamojo laikotarpio:
1. D. P. bendrauja su dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 14 val. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. P. pasiima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir parveža į jų nuolatinę gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 15 val., jeigu nesutariama kitaip;
2. D. P. turi teisę praleisti kartu su dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) mėnesį vasaros atostogų, šį laiką su vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 14 (keturiolika) dienų vienu etapu, bei po 2 (dvi) dienas kiekvienų metų dukterų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų pirmos dienos 11 val. ir juos grąžinant į šių nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę D. P. praneša D. P. skambučiu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei D. P. planuojamas atostogų laikotarpis sutaptų su D. P. suplanuotu atostogų laikotarpiu, teisę spręsti su kuriuo iš tėvų atostogauti turėtų šalių vaikai, o tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nenorėjo atostogauti, turėtų pasirinkti kitą atostogų laikotarpį;
3. Lyginiais metais D. P. su nepilnametėmis dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną, įskaitant ir Šv. Kūčių vakarą, Naujųjų Metų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais D. P. pasiima R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų išvakarėse 17 val., ir į jų nuolatinę gyvenamąją vietą parveža pirmą Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pirmą Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;
4. Nelyginiais metais D. P. su nepilnametėmis dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. Nelyginiais metais D. P. pasiima R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmos dienos vakare 17 val., ir parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;
5. D. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dienomis tiek D. P., tiek D. P. turi teisę bendrauti su vaikais netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuo iš šalių dukra tuo metu būtų;
6. Kiekvienų metų gegužės 1-ąjį sekmadienį – Motinos dieną, D. P. turi teisę praleisti su dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jei Motinos diena nesutampa su D. P. bendravimo su vaikais savaitgaliu, ji pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir parveža į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;
7. Kiekvienų metų birželio 1-ąjį sekmadienį – Tėvo dieną, D. P. turi teisę praleisti su dukromis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jei Tėvo diena nesutampa su D. P. bendravimo su vaikais savaitgaliu, D. P. parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 11 val., jeigu nesutariama kitaip;
8. Religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliai bei vaikų atostogomis ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną;
9. Visą vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką galima tikslinti ir keisti sutinkant abiem tėvams, susitarus iš anksto ir informuojant vienas kitą SMS žinute arba telefonu prieš 24 val.
Ieškovei D. P. ir atsakovui D. P. rekomenduoti lankyti tėvų įgūdžių ugdymo užsiėmimus.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaikų laikino bendravimo tvarkos su ieškovė D. P. nustatymo, naikintos priėmus teismo sprendimą.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturis eurus keturiasdešimt vieną eurą (4,41 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dvidešimt penkis eurus (25 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du šimtus septyniasdešimt septynis eurus šešiasdešimt centų (277,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, į valstybės pajamas (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630).
Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris šimtus penkiasdešimt (350 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.