Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-17 · Byla Nr. ATP-393-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
ATP-393-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-04551-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Nukentėjusysis
J. G., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-393-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04551-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios J. G. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis 2012-06-02, laikotarpyje nuo 16.30 val. iki 19.00 val. Vilniuje, Savanorių pr. prie PC „Maxima“ vairavo automobilį „Fiat Punto“, v.n. (duomenys neskelbtini) neapdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu įstatymo nustatyta tvarka, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., padarymo.

Taip pat D. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012-06-02, laikotarpyje nuo 16.30 val. iki 19.00 val. Vilniuje, Savanorių pr. prie PC „Maxima“ vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobilių stovėjimo aikštele, kur važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, nedavė kelio automobiliui „Nissan Almera“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam jam iš dešinės, susidūrė ir sugadino abi transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 120 punkto reikalavimus, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo.

Taip pat D. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012-06-02, laikotarpyje nuo 16.30 val. iki 19.00 val. Vilniuje, Savanorių pr. prie PC „Maxima“, vairuojant automobilį „Fiat Punto“, įvykus eismo įvykiui, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavus, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 123 str. 5 d., ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. D. A. atžvilgiu nutraukė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog D. A. pažeidė KET 234 punkto reikalavimus, todėl laikytina, jog jo veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 123 str. 5 d., sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog apylinkės teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl D. A. nekaltumo, padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Pažymi, jog, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, D. A., liudytojai A. V. ir J. T. davė melagingus parodymus dėl įvykio. Nurodo, kad priešingai, nei nurodė D. A. bei A. V., pastarasis automobilį įvykio metu vairavo, iškart po įvykio savo kaltę pripažino ir prašė nekviesti policijos pareigūnų, žadėdamas suremontuoti apgadintą apeliantei priklausantį automobilį „Nissan Almera“. Teigia, kad D. A. po įvykio buvo išgėręs, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas.

Atkreipia dėmesį į tai, jog po įvykio automobilis „Fiat Punto“ toje pačioje vietoje taip pat nestovėjo, kadangi, paėmus jo vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad automobilį parvairuos jo draugė, jie išvažiavo iš įvykio vietos. Tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos.

Pažymi, kad priešingai, nei teismo posėdyje nurodė D. A., ji įvykio metu buvo blaivi, vyras policijos pareigūnu neprisistatė, o vairuotojo pažymėjimą D. A. atidavė pats, kaip garantą, jog pataisys sugadintą automobilį. Į sutartą vietą ir sutartu laiku jis atėjo neblaivus, žadėjo per neįtikėtinai trumpą laiką suremontuoti automobilį, jokių pinigų iš jo reikalaujama nebuvo.

Šalies argumentai

J. G. teigia, kad, jei D. A. ir A. V. manė, kad įvykis įvyko dėl jos kaltės, dėl nesuprantamų priežasčių į policijos pareigūnus nesikreipė. Anot apeliantės, visi D. A. paaiškinimai dėl autoįvykio vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.

Anot apeliantės, siekiant išaiškinti byloje esančias abejones, tikslinga bylą dar kartą išnagrinėti, apklausti ekspertą.

Kelių policijos valdybos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-467-817/2013 ir grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai.

Nurodo, kad D. A. proceso metu neneigė 2012-06-02 Savanorių pr., Vilniuje, prekybos centro „Maxima" automobilių stovėjimo aikštelėje sėdėjęs transporto priemonės „Fiat Punto“ v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti skirtoje vietoje, kai į stovintį „Fiat Punto“ atsitrenkė J. G. vairuojamas „Nissan Almera“. Bylos tyrimo metu nustatyta, kad transporto priemonių apgadinimai, kurių pobūdis ir lokalizacija atitiko, atsirado dėl 2012-06-02 įvykusio eismo įvykio, tai patvirtino ir D. A. su J. G..

Institucijos nuomone, eismo įvykio bylose, kuriose iškyla pagrįstos abejonės dėl eismo įvykio mechanizmo, proceso dalyvių parodymų patikimumo, turėtų būti išklausyta ir eismo įvykio eksperto nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

J. G. ir Kelių policijos valdybos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo / nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė, nesilaikydamas minėtų reikalavimų.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, D. A. proceso metu neneigė 2012-06-02 Savanorių pr., Vilniuje, prekybos centro „Maxima" automobilių stovėjimo aikštelėje sėdėjęs transporto priemonės „Fiat Punto“ v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti skirtoje vietoje, jis nurodė, kad tuo metu į stovintį automobilį „Fiat Punto“ atsitrenkė J. G. vairuojamas automobilis „Nissan Almera“. Nuo susidūrimo ant automobilių kėbulų pasiliko apgadinimai, kuriuos specialistė S. K. bylos tyrimo metu apžiūrėjo, nufotografavo ir užfiksavo foto lentele. Bylos tyrimo metu nustatyta, kad transporto priemonių apgadinimai, kurių pobūdis ir lokalizacija atitiko, atsirado dėl 2012-06-02 įvykusio eismo įvykio, tai patvirtino ir D. A. su J. G.. Proceso dalyvių parodymai iš esmės skyrėsi dėl eismo įvykio mechanizmo, tačiau dėl transporto priemonių apgadinimų jokių ginčų nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, jog nagrinėjamu atveju, aiškinantis eismo įvykio mechanizmą, buvo būtina gauti specialisto (eksperto) išvadą dėl eismo įvykio, kuris pagal automobilių apgadinimus, jų pobūdį, lokalizaciją, automobilių susidūrimo vietą galėtų nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Taip pat pagal suformuotą teismų praktiką, esant neaiškiam eismo įvykio mechanizmui bei priešingiems byloje dalyvaujančių asmenų parodymams, spręstinas klausimas dėl ekspertinio tyrimo reikalingumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N525- 443/2008).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, neturėdamas specialiųjų žinių specifinėje techninėje srityje, turėjo svarstyti galimybę eksperto pagalba gauti duomenis eismo įvykio mechanizmui įvertinti. Specialių eksperto žinių gavimas ir jų įvertinimas kartu su bylos medžiagos visuma leistų priimti objektyvų ir teisingą sprendimą byloje, užtikrinant nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėtus lūkesčius arba padaryti išvadą apie objektyviais duomenimis negalimus pašalinti prieštaravimus, kuriuos atitinkamai įvertintų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, neapklausus specialistų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Pirmos instancijos teismas rėmėsi in dubio pro reo principu, aiškinęs abejones ir neaiškumus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas reiškia, kad taip galima aiškinti tik tas abejones ir neaiškumus, kurių negalima pašalinti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, šios pareigos nevykdė.

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar D. A. veiksmuose yra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, ar jos nėra.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

tenkinti J. G. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė