- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-240-290-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- G. B., I. J.
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiesiems G. B., I. J., nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Priteista iš A. K.: nukentėjusiajam G. B. 7000 (septyni tūkstančiai ) litų neturtinei žalai atlyginti, 500 (penki šimtai litų) litų I. J. neturtinei žalai ir 1000 (tūkstantis) litų turtinei žalai atlyginti; 4405,59 Lt. (keturi tūkstančiai keturi šimtai penki litai 59 ct.) Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, 400 (keturi šimtai) litų proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiesiems G. B. ir I. J.. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. B. - atmestas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2010 m. lapkričio 16 d. apie 18.45 val., būdamas sodų bendrijoje „Varnutė“ sklype Nr. 1, Paupės k., Kulvos sen., Jonavos r., apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino svetimą I. J. priklausantį turtą - akmeniu išdaužė sodo namelio virtuvės dvigubą lango stiklą 40 Lt. vertės, dvejus kambario langų dvigubus stiklus 80 Lt. vertės, vieną prieškambario lango dvigubą stiklą 40 Lt. vertės, metaliniu strypu sugadino lauko durų įleidžiamą spyną 30 Lt. vertės, duris 50 Lt. vertės, durų apmušalą 100 Lt. vertės, durų apvadus 30 Lt. vertės, tris šiferio lapus bendros 90 Lt. vertės, lauko šviestuvą 90 Lt. vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. J. bendrą 550 Lt. turtinę žalą.
Be to, A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m. lapkričio 16 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodų bendrijoje „Varnutė“ ties sklypu Nr. 1, Paupės k., Kulvos sen., Jonavos r., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su G. B. metu, tyčia kumščiu ir metaliniu strypu sudavė G. B. ne mažiau vienuolikos smūgių į galvos, krūtinės, kojų, rankų sritis, tuo padarė nukentėjusiajam G. B. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis veide - kairės ausies kaušelio srityje, nosies srityje, viršutinėje, apatinėje lūpoje, smakre, viršugalvyje, galvos smegenų sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą su VIII- IX šonkaulių lūžimu, oro, kraujo susikaupimą kairėje krūtinės ertmėje, kairės ausies išorinės klausomosios landos priekinės sienos plyšimą, poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, muštines žaizdas kojose, odos nubrozdinimus plaštakoje, kurie sukėlė sunkią 7 balų komą, ir tuo padarė G. B. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam kitos rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, I. J. paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, pareiškiant ieškinį, ir sumažinti G. B. priteistą neturtinę žalą nuo 7000 litų iki 3000 litų. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jo elgesį išprovokavo G. B., kuris pats jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus - išdaužė langus. G. B. jam žalos už padarytą veiką neatlygino, jis nebuvo patrauktas jokion atsakomybėn, taip pažeidžiant lygybės prieš įstatymą principą.
Dėl tos pačios priežasties - nukentėjusiojo elgesio, apelianto teigimu, turi būti sumažintas ir G. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad jis savo noru norėjo atlyginti padarytą žalą, jei nukentėjusiosios I. J. veiksmuose nebūtų piktnaudžiavimo procesine padėtimi, nesąžiningo elgesio (LR CK 1.5 str.). Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji I. J. tyčia pateikė civilinį ieškinį, kuriame klaidingai nurodė sugadinto turto vertę, taip siekdama prisiteisti kuo daugiau sau turtinės žalos iš kaltinamojo, todėl jis nesutiko su tokiais nesąžiningais veiksmais ir neatlygino neteisėto reikalavimo dėl nesąžiningai pareikšto ieškinio. Neturėdama jokių įrodymų (LR CPK 177 str. 220 str.), I. J. piktnaudžiavo savo procesine padėtimi (LR CPK 95 str. 1 d.), tačiau liko nepatraukta jokion atsakomybėn. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į kaltinamojo šeimos padėtį, kad joje auga 2 nepilnamečiai vaikai ir, kad apeliantui atėmus realiai laisvę, jie neteks maitintojo, kad negalės atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų ir prokurorės prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nuteistasis neneigia, todėl byla patikrinama tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai priteisti vadovaujantis įstatymu, teisėtumo, protigumo, proporcingumo principais.
A. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jį įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu, nors į šią aplinkybę atsižvelgtina, vertinant kaltinamojo asmenybę.
Įvertinus jo padarytas nusikalstamas veikas ir paties kaltinamojo asmenybę, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų taikyti A. K. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas. Sprendžiant bausmės dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumą bei pobūdį, kaltinamojo asmenybę. Teismas pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismas visiškai pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo dalinio pripažinimo, be to, kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino bent dalies padarytos turtinės ir neturtinės žalos, todėl akivaizdu, kad jo tik dalinis prisipažinimas negali būti vertinamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 tr. 1 d. 2 punkte - t.y. kaip prisipažinimas, padarius nusikalstamas veikas, ir nuoširdus gailėjimasis. Teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą, įvertino kaltinamojo šeimyninę padėtį, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, kreditorinių įsipareigojimų ir, įvertinęs visas prieš tai aptartas aplinkybes, paskyrė jam bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Šalies argumentai
Apeliantas, prašydamas skirti nukentėjusiajai I. J. baudą dėl tyčia padidintos ieškinio sumos, tai visiškai nepagrįstai motyvuoja civilinio proceso bei civilinės teisės normų pažeidimais. Kiekvienas dėl nusikalstamos veikos žalą patyręs asmuo, BPK nustatyta tvarka turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, kurį teismas, priimdamas nuosprendį, išsprendžia ir priima dėl jo Lietuvos Respublikos BPK 115 sr. pagrindu atitinkamą sprendimą. Tai, kad nukentėjusiosios I. J. pareikštas civilinis ieškinys teismo buvo pripažintas įrodytu tik iš dalies ir tenkintas tik toje dalyje, jokios atsakomybės pareiškusiam tą ieškinį asmeniui neužtraukia.
Nepagrįstas apelianto skundo motyvas ir dėl per didelės neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam G. B.. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino ne tik kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgė į nukentėjusiojo elgesį iki įvykio, kas reiškia, jog teismas, įvertino tą aplinkybę, kad nukentėjusysis pats elgėsi neteisėtai, išprovokavo apeliantą padaryti nusikaltimą. Taip pat, teismas vadovavosi protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais ir pagrįstai ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies, jį sumažindamas iki 7000 litų.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.