Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Danutė Valošinaitė Baudž. byla Nr. 1A-518-417/2014 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00519-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.3.; 1.1.8.1.; 1.1.1.8.11. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2014 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė iš dalies subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bei su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu netenkintas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2014 m. kovo 25 d., apie 20.00 val., iš UAB ,,NITTIS“ parduotuvės ,,NS KING“, esančios prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., pagrobė 229 litų vertės rankinę ,,Tom Tailor“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. B. kaltės. Nuteistojo D. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę bausmę, nes, jo nuomone, tiek už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, 20 parų arešto bausmė, tiek paskirta galutinė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu bausmė yra per griežtos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad paskirti D. B. švelnesnę bausmę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą bei sušvelninti galutinę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Nors nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su jam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 20 parų arešto bausme, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios rūšies ir dydžio bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam D. B. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl, jo nuomone, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį jam paskirta 20 parų arešto bausmė yra per griežta, tik deklaratyviai teigia, kad nesutinka su paskirta 20 parų arešto bausme.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę D. B. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. D. B. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau daug kartų buvo teistas, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, neturi tvirtų socialinių ryšių. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį D. B. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant D. B. griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

Kolegijos vertinimu, nuteistojo D. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys (nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, anksčiau net 21 kartą teistas, iš jų ne kartą už analogiškų, tik skirtingos apimties nusikalstamų veikų nuosavybei ir kitos rūšies nusikaltimų padarymą, teistumas jam nėra išnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas taip pat už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, priėmimo, neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės) nulemia nuteistojo asmenybės pavojingumą, atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visa tai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad tik D. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą – bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas. D. B. parinkęs tinkamą bausmės rūšį, teismas, nustatydamas jos dydį, taip pat nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, skirdamas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą 30 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, ir šią bausmę, pritaikęs 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas už minėtos nusikalstamos veikos padarymą 20 parų arešto bausmę.

Bendrindamas D. B. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teismas pasirinko nuteistajam D. B. palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bausmes „supliusavo“. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. B. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatlikta bausmė, paskirta 2013-08-01 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų. Taigi D. B. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu jis nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 20 parų arešto bausmė. Taigi, jeigu, kaip teigia apeliantas, teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu paskirtomis, jas visiškai sudėdamas, jam turėjo būti paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, todėl nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas, bendrindamas D. B. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nurodydamas, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrina su 2013-12-19 ir 2014-02-20 nuosprendžiais paskirstomis bausmėmis, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes D. B. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam D. B. gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, šioje byloje nenustatė. Nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.