Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-950-906/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
1-950-906/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22065-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Kaltinamasis
S. Z.
Advokatai
Regina Baranauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-950-906/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22065-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,kaltinamajam S. Z. ir jo gynėjai advokatei Reginai Baranauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (sprendimas neįsiteisėjęs), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Z. nesunkiai sužalojo žmogų, 2020-06-07, apie 10.35 val., ties Debreceno g. ir Šilutės pl. sankryža, Klaipėdoje, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam O. B. į veido sritį, tuo padarydamas jam kairio skruosto ir nosies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis S. Z. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino kaltę, nurodė, kad pykosi su žmona, įtarė, jog ji yra neištikima, buvo išsikraustęs iš namų, tačiau susitaikė su žmona, grįžo gyventi kartu. Vis dėlto norėdamas įsitikinti, ar ji neturi meilužio, žmonai išvykstant į komandiruotę, nutarė pastebėti, kaip elgsis jo žmona. Būdamas lauke draugo automobilyje pamatė, kad išvažiavus žmonai, netrukus stabtelėjo ir į jos automobilį įsėdo vyriškis. Kurį laiką važiavo paskui, nutarė sustabdyti ir išsiaiškinti su tuo vyriškiu. Išlipo prie sankryžos ties Debreceno ir Šilutės pl. Priėjęs prie žmonos automobilio pareikalavo, kad išliptų tas vyriškis. Iš žmonos automobilio išlipęs vyriškis elgėsi agresyviai, apimtas emocijų jis pirmas sudavė tam vyriškiui kumščiu į veidą. Sudavė tik vieną smūgį, nukentėjusysis nukrito. Paskui dar aiškinosi netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau smurto nebenaudojo. Po to įvykio 2020-10-22 išsituokė su žmona, sprendimas dar neįsiteisėjęs. Gailisi, kad tokiu būdu aiškinosi santykius. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą patikint jį laiduotojai motinai B. Z..

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo pripažino savo kaltę ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

2020-06-07 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nukentėjusysis O. B. nurodė, jog 2020-06-07, apie 10.35 val. Debreceno gatvėje, Klaipėdoje, sankryžoje su Šilutės plentu, prie šviesoforo, jį sumušė nepažįstamas vyras (I. Z. vyras), kurį matė pirmą kartą. Vyras jam trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą ir pataikė į kairį skruostikaulį. Po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas bei buvo prakirstas lūpų kairysis kraštas. Suduotas smūgis sukėlė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2). Tame pačiame protokole apklaustas nukentėjusysis O. B. parodė, kad 2020-06-07, apie 10.35 val., jis kartu su drauge I. Z. jos automobiliu „Toyota“ važiavo iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo I. Z., o jis sėdėjo šalia vairuotojo, keleivio vietoje. Važiuojant Debreceno gatve, sustojo prie Šilutės plento sankryžos esančio šviesoforo. Tuo metu prie vairuotojo durelių priėjo vyras ir, belsdamas į stiklą, šaukė „atidaryk duris“. Iš I. Z. reakcijos jis suprato, kad šaukė jos vyras. I. Z. atrakinus automobilio duris, jos vyras atidarė duris ir įlindo į automobilio vidų, užgesino automobilio variklį bei ištraukė raktelį iš užvedimo spynelės. Vyras, išlįsdamas iš automobilio, vartojo keiksmažodžius ir pakvietė jį pasikalbėti. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo durelių. I. Z. vyras paėmė jį už striukės dešinio peties, kurio skausmą dar jaučia, ir tempė jį per automobilio priekį link dešinėje kelio pusėje esančio šaligatvio. Jis numušė vyro ranką, sakydamas, kad šis patrauktų savo ranką. Tuo metu vyras jam dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą. Konflikto metu jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. I. Z. prašė, kad vyras atiduotų daiktus iš automobilio, tačiau vyras jai pasakė, kad nieko negaus, sėdo į I. Z. automobilį ir nuvažiavo. Paskui vyrą nuvažiavo ir jo draugas, su kuriuo vyras atvyko. I. Z. vyro draugas automobilį „Ford S-max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatęs prie I. Z. automobilio galo. Abu automobiliai nuvažiavo prie „Teniso arenos“. Jis kartu su I. Z. nuėjo prie automobilių, nes I. Z. norėjo pasiimti savo daiktus. Nuėjus jis su I. Z. vyru apsižodžiavo. Vyras, kartu su draugu, ėjo link jo muštis, buvo agresyviai nusiteikęs, bet I. Z. stojo į jų tarpą. Vyras pastūmė I. sakydamas, kad ji nieko negaus, įsėdo į automobilį ir užsidarė dureles. I. Z. bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau jai nepavyko, nes vyras užsirakino iš vidaus, o paskui išvažiavo, jam iš paskos išvažiavo ir jo draugas. Jis su I. Z. nuėjo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur lipdamas laiptais išsikvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, į ligoninę jis vykti atsisakė (b. l. 2).

Liudytoja I. Z. parodė, kad 2020-06-07, apie 10.35 val., ji važiavo savo automobiliu „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia keleivio sėdynėje sėdėjo pažįstamas O. B.. Važiuodama Debreceno gatve, sankryžoje su Šilutės plentu, sustojo prie šviesoforo, nes švietė raudonas šviesoforo signalas. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad iš galo sustojo automobilis ir iš jo išlipo du vyrai. Vienas vyras pribėgo prie jos automobilio vairuotojo durelių ir bandė atidaryti. Matė, kad tai buvo jos vyras S. Z., su kuriuo gyvena kartu. Jos automobilio durelės užsirakina automatiškai pradėjus važiuoti. S. Z. apėjo jos automobilį pro priekį, priėjo prie keleivio durelių, jas atidarė ir paėmęs O. B. už rūbų ištempė jį iš automobilio. Išlipusi iš automobilio, ji pamatė, kad jie yra dešinėje gatvės pusėje ant šaligatvio ir stumdosi. Jie vienas ant kito šaukė. Matė, kaip S. Z. ranka trenkė O. B. į kairę veido pusę ir šis virto ant nugaros. Ji pribėgo prie O. B., nes išsigando, kad nesužalotų jo galvos. O. B. atsistojus, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, buvo patinęs kairės pusės skruostikaulis, kitų sužalojimų nematė. Su kuria ranka ar kumščiu trenkė S. Z., ji nepamena. Paskui jos vyras sėdo į jos automobilį ir nuvažiavo. Ji vyro prašė, kad neišvažiuotų ir atiduotų jos asmeninius daiktus, esančius automobilyje. Vyras nuvažiavo į šalia esančią aikštelę Šilutės plente ir sustojo. Ji su O. B. nuėjo į aikštelę, kur tarp jos vyro ir O. B. kilo žodinis konfliktas. Ji bandė vyrą sustabdyti, kad neišvažiuotų ir atiduotų daiktus, neleido uždaryti automobilio durelių, bet jis užsidarė ir išvažiavo, o jam iš paskos kitu automobiliu išvažiavo jo draugas. Ji su O. B. nuėjo į jos namus (duomenys neskelbtini), kur O. B. išsikvietė policiją. Ji pareiškimo nerašys, tačiau vyrui turi pretenzijų dėl paimtų jos asmeninių daiktų, kurie buvo automobilyje, ir žmogaus sužalojimo. Ji nematė, kad O. B. suduotų jos vyrui S. Z. (b. l. 36-38).

Liudytojas D. T. parodė, kad 2020-06-07, apie 10.40 val., savo automobiliu išvažinėjo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini). Stabtelėjęs stotelėje, pamatė, kaip Debreceno g. ir Šilutės pl. sankryžoje, prie šviesoforo, stambesnio kūno sudėjimo vyras nusivedė kitą vyrą prie žolyno ir jam kumščiu vieną kartą trenkė į veidą. Smūgis atrodė stiprus. Po smūgio nukentėjęs vyras pradėjo vyrui grasinti, kad jis atsiims už šį smūgį. Po to stambesnio kūno sudėjimo asmuo paklausė, ar jis dar nori gauti. Tuomet prie stambesnio kūno sudėjimo asmens priėjo kitas vyras, kuris pasakė, kad reikia nustoti, nes gali atvykti policija. Suprato, kad tai buvo stambesnio kūno sudėjimo vyro draugas. Asmuo, kuris trenkė kumščiu, buvo atvykęs automobiliu „Toyota Verso“, spalvos ir valstybinių numerių neprisimena. Kokį automobilio valstybinį numerį nurodė įvykio dieną paskambinęs bendruoju pagalbos telefono numeriu, neprisimena. Abu automobiliai stovėjo antroje juostoje, jis išsukęs iš kiemo stovėjo pirmoje juostoje. Galimai pirmoji valstybinio numerio raidė galėjo būti J, tačiau to tvirtinti negali. Nukentėjęs asmuo buvo su juodos spalvos plaukų mergina, kuri bandė ginti nukentėjusį nuo asmens, kuris jam trenkė. Suprato, kad nukentėjęs asmuo su mergina buvo be automobilio ir visi asmenys buvo pažįstami. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, matė tik suduodamą smūgį į veidą. Asmuo, kuris trenkė kitam vyrui į veidą, buvo stambesnio kūno sudėjimo, apie 1,75 cm ūgio, trumpų plaukų, apsirengęs tamsiai (b. l. 42-44).

2020-08-26 tarnybinis pranešimas dėl papildomos liudytojo D. T. apklausos (su garso įrašu), kuriame D. T. parodė, kad jis suprato, jog stambesnio kūno sudėjimo vyriškis nusivedė nukentėjusįjį ant žolyno ir abu vyrai kalbėjosi, tačiau apie ką kalbėjo, negirdėjo, jis tai suprato iš jų veiksmų. Kai vyrai nuėjo prie žolyno, viskas įvyko labai greitai. Jie patys nuėjo prie žolyno, stambesnio sudėjimo vyriškis kito asmens suėmęs nebuvo, jo nelietė. Nuėję prie žolyno, jie kažką sakė vienas kitam, ir stambesnio kūno sudėjimo vyriškis iš karto trenkė vyrui vieną kartą į veidą. Smūgį gavęs vyriškis jokių veiksmų neatliko kito vyriškio atžvilgiu, tik po suduoto smūgio sakė, kad jam kažkas bus. Smulkesnio kūno sudėjimo asmuo akivaizdžiai atrodė silpnesnis už stambesnio kūno sudėjimo asmenį (b. l. 46-48).

Liudytojas S. A. parodė, kad 2020 m. birželio mėn., tikslios dienos neprisimena, draugas S. Z. paprašė, kad jis padėtų pasekti jo žmoną I. Z.. S. įtarė, kad I. Z. jam yra neištikima. S. Z. minėjo, kad jo žmona turi važiuoti į Rygą, todėl prašė sekti žmoną jo automobiliu, kad neatkreiptų jos dėmesio. Jis automobiliu „Ford S-max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie S. Z. namo, (duomenys neskelbtini). S. Z. įsėdo į jo automobilį ir pasakė, kad netrukus jo žmona turi išvažiuoti iš kiemo. Jie matė, kaip iš kiemo automobiliu „Toyota Corola“ išvažiavo I. Z., automobilyje ji buvo viena. Ji važiavo link „Eglės“ turgaus ir pasuko į kažkokią gatvę, kur, jai sustojus, į automobilį įsėdo kažkoks vyras. S. Z., pamatęs, kad į jo žmonos automobilį įsėdo vyras, pradėjo drebėti, buvo susijaudinęs. Toliau sekamas automobilis Debreceno gatvėje, ties sankryža su Šilutės pl., užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu jis su S. stovėjo antroje juostoje už I. Z. automobilio galo, tarp jų automobilių nebuvo. Jiems sustojus, S. Z. išlipo iš automobilio, priėjo prie žmonos, kuri sėdėjo vairuotojo vietoje, atidarė dureles ir iš spynelės ištraukė raktą. Kažką sakė žmonai, tačiau jis negirdėjo, nes sėdėjo savo automobilyje. Po to S. ėjo link jo automobilio, tačiau jo žmonos automobilyje sėdėjęs asmuo išlipo iš automobilio ir S. pradėjo sakyti, kad jis yra „gaidys, p...“, girdėjo, kaip asmuo kažką grasino S., sakė, kad jam bus blogai. S.atsisuko į tą asmenį, o asmuo ėjo link S.. S. traukėsi atgal. Jie atsidūrė pirmoje eismo juostoje, paskui ant šaligatvio. Vyras, priėjęs arčiau S., ištiesė rankas, jam atrodė, kad jis kažką nori padaryti S., galimai pastumti ar sugriebti, todėl S. vieną kartą trenkė asmeniui į veidą. Po smūgio vyras nukrito. Tuomet jis išlipo iš mašinos ir sakė baigti. Atsistojęs asmuo keikėsi ant S., jam grasino, sakė, kad jam bus blogai. S., nekreipdamas dėmesio, sėdo į žmonos automobilį „Toyota Corola“ ir nuvažiavo. S. Z. sustojo prie „Ledo arenos“, kur netrukus atėjo jo žmona su vyriškiu. Vyriškis vėl pradėjo grasinti S., sakė, kad jis nežino, ką padarė. S. su vyriškiu apsižodžiavo. Jis vyrus nuramino, ir jie išvažiavo (b. l. 58-60).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, kurioje užfiksuota, kad 2020-06-07 11.09 val. gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini), kur medikai, apžiūrėję O. B., diagnozavo nosies sumušimą (b. l. 68-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. B. nustatytas kairio skruosto ir nosies sumušimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus į veidą vieną smūgį kumščiu – sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 76).

2020-08-10 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos tarp nukentėjusiojo O. B. ir įtariamojo S. Z. metu nukentėjusysis parodė, kad I. Z. vyras grubiu tonu liepė jam lipti iš automobilio. Jis išlipęs nuėjo prie vairuotojo durelių. Tuomet vyras ranka suėmė jį už peties ir sakė „einam pasikalbėti“. Abu nuėjo ant šaligatvio. Jis vyrui sakė patraukti ranką ir, ją nustūmus, iš karto gavo kumščiu vieną smūgį į veidą. Jam nukritus, atsistoti padėjo I. Z.. Atsistojęs jis su vyriškiu apsižodžiavo. Paskui vyras sėdo į I. Z. vairuotą automobilį „Toyotą“ ir nuvažiavo. Vėliau jie susitiko prie „Teniso kortų“, kur vėl apsižodžiavo, tačiau nieko reikšmingo neįvyko. Kumščių sugniaužęs nebuvo, nes tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Jis vyrą galėjo pavadinti „d...“ bei pasakyti, kad jam bus blogai, taip sakė, nes galvojo iškviesti policiją. Vienas priešais kitą metro atstumu nestovėjo. Vyras jam trenkė iškart po to, kai nustūmė jo ranką nuo peties. Įtariamasis S. Z. su nukentėjusiojo parodymais sutiko iš dalies. Parodė, kad suprato, jog vyriškis yra žmonos meilužis, važiavo jiems iš paskos. Žmonos automobiliui sustojus ties Debreceno gatvės ir Šilutės pl. sankryža, priėjo prie vairuotojo pusės ir su savimi turėtu atsarginiu automobilio raktu atrakinęs dureles iš automobilio ištraukė raktelį. Matė, kad priekyje, keleivio pusėje, sėdi vyras. Jis abiem asmenims liepė išlipti, nes reikėjo pasikalbėti. Iš keleivio vietos iššoko vyras, sugniaužė kumščius, juos iškėlė į viršų ir ėjo link jo. Abu ėjo vienas link kito. Kaip jie atsirado ant šaligatvio, neprisimena, tuo metu buvo susijaudinęs. Ar galėjo nusivesti asmenį prie šaligatvio, nepamena. Būnant ant šaligatvio, vienas priešais kitą stovėjo apie 1 metro atstumu. Nelaukdamas, kol vyras jam suduos pirmas, jis kumščiu sudavė vyriškiui į veidą. Kai stovėjo apie 1 metro atstumu vienas nuo kito, vyras buvo sugniaužęs kumščius, jam atrodė, kad vyras jam trenks. Po suduoto smūgio vyras nukrito, o jis su draugu nuvažiavo (b. l. 110-112).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais – kaltinamojo kaltės prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais – įrodyta, jog S. Z. tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam O. B. į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais S. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamąjį atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamasis S. Z. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorė nurodo, kad veika padaryta iš asmeninių paskatų, impulsyvaus pykčio protrūkio. Tačiau teismas sprendžia, kad smurtas panaudotas ne iš asmeninių paskatų: nukentėjusysis neturėjo išankstinio nusistatymo tikslo sumušti, atkeršyti, jis nė nepažinojo nukentėjusiojo. Smurtas kilo dėl didelio susijaudinimo, nesuvaldžius emocijų aiškinantis santykius su vyriškiu dėl galimos žmonos neištikimybės, taigi, teismo vertinimu, tai buvo impulsyvaus elgesio nulemtas poelgis, o ne asmeninių paskatų, todėl tai nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl S. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kandidatė į laiduotojus kaltinamojo mama B. Z. pateikė prašymą atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Kandidatė į laiduotojus apklausta teisme parodė, kad apie įvykį žino iš sūnaus pasakojimų. Sūnus nelinkęs smurtauti, žino, kad sudavė vieną smūgį vyrui, kuris lindo į jų šeimą. Neteisina smurto. Gyvena atskirai, tačiau su sūnumi palaiko artimus santykius, daug bendrauja, kalbasi. Sūnus klauso jos. Ji nėra teista, bausta yra pensininkė. Gyvena viena, vyras miręs.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo S. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas ar nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir savo elgesį vertino kritiškai. Žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamasis yra išsituokęs, tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo dar neįsiteisėjęs, yra dirbantis. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo S. Z. motina B. Z. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra pensinio amžiaus, nors ir negyvena kartu su sūnumi, tačiau palaiko artimus ryšius. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad B. Z. yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatytinas laidavimo terminas vieneriems metams (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. BK 67 straipsnyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į teismų praktiką smurtinio pobūdžio bylose, teismas turėtų visais atvejais svarstyti dėl poreikio skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose. Šiuo atveju nenustatyta, kad kaltinamasis turėtų polinkį smurtauti: anksčiau neteistas, nebaustas už šio pobūdžio pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad dėl vienkartinio impulsyvaus poelgio, padaryto didelio susijaudinimo dėl galimos žmonos neištikimybės būsenos, netikslinga skirti šį įpareigojimą. Pažymėtina, kad teismas nevertina šeimyninių ir sutuoktinių tarpusavio santykių, nesprendžia, ar buvo minimas neištikimybės atvejis, tik konstatuoja tai, kaip jautėsi kaltinamasis minimoje situacijoje, kokių emocijų buvo apimtas, kas sukėlė tokį elgesį.

Dėl prokurorės siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad šioje situacijoje nebuvo kreiptasi į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, valstybė nepatyrė žalos. Nukentėjusysis žalos atlyginimo nereikalauja. BK 67 straipsnyje numatyta teismo teisė spręsti, ar tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones. Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra tokia pat kaip ir bausmės – siekis pataisyti asmenį, užkardyti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir pan. Teismo vertinimu, kaltinamasis dėl šio įvykio patyrė pakankamai daug išgyvenimų, iširo jo šeima, skyrybos, patyrė psichologių išgyvenimų, net ir bylą nagrinėjant teismo salėje kaltinamasis netvardė emocijų, ašarojo, gailėjosi, atrodė psichologiškai palūžęs. Taip pat teismas atsižvelgia ir į viktimologinį aspektą – aukos vaidmenį darant nusikaltimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajam netaikytinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmena, saugoma baudžiamojoje byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

S. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. S. Z. perduoti laiduotojos B. Z. atsakomybei be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. Z., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai B. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

S. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis