Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, deklaruota – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju-šaltkalviu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 10 val. 30 min., būdamas prie namo esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavimo, laikydamas ir mojuodamas dešinėje rankoje iškeltą kirvį bei grasindamas, kad su kirviu sužalos, nukirs nukentėjusįjį, artėjo prie A. K., dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau mano, kad buvo įtarime nurodytas laikas – 2016-08-30 apie 10 val. 30 min., pas jo tėvus atvyko dėdė, tai yra jo tėvo R. K. brolis A. K. su žmona I. K.. Atvykęs A. K. kieme bendravo su jo tėvu R. K.. Jis pamatęs, kad į jų namus atvyko A. K., priėjo prie šio ir pasakė, kad šis važiuotų iš čia, nes yra nelaukiamas. A. K. jam pasakė nesikišti. Tarp jo ir A. K. nuolat vyksta konfliktai, kai šis atvyksta į jų namus. Taip yra todėl, kad A. K. prieš 10 metų buvo sumušęs jį ir jo mamą, nuo to karto jis A. K. nekenčia ir nenori, kad šis atvyktų į jų namus. Po jo pokalbio su A. K., jis nuėjo iki kieme esančio tvarto ir iš ten pasiėmė kirvį. Pasiėmęs kirvį nusinešė į jam priklausantį automobilį „O. Z.“, v/n (duomenys neskelbtini) ir ten pasidėjo. Tuomet, kol A. K. buvo jų namo kieme, jis įsėdęs į savo automobilį nuvažiavo miško keliu iki įvažiavimo į jų sklypą, nuo (duomenys neskelbtini) plento pusės. Prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) plentą iš jų sodybos keliuko yra užtvaras, kuris buvo atidarytas tuo metu. Nuvykęs prie minėto užtvaro, jis minėtą užtvarą užrišo su „šniūru“, kad išvykdamas jo dėdė A. K. sustotų prie minėto užtvaro ir išliptų iš automobilio, nes jis norėjo su dėde išsiaiškinti, pamokyti. Kirvį pasiėmė todėl, kad žinojo, jog A. K. turi pistoletą. Netrukus jis pamatė, kad nuo jų namų keliuku atvažiuoja A. K. su žmona I. K. automobiliu „Honda civic“. Privažiavęs prie užtvaro, A. K. išlipo iš savo automobilio ir ėjo atrišti jo surišto mazgo. I. K. liko sėdėti savo automobilyje. Tai pamatęs, jis išlipo iš savo automobilio, į rankas pasiėmė turėtą kirvį ir ėjo link A. K. sakydamas: „Matau, tu lietuviškai nesupranti, sakiau, kad daugiau čia nevažiuotum, nes esi nepageidaujamas“. Tuomet A. K. atrišo ant užtvaro esantį mazgą, pakėlė galvą ir pamatęs, kad jis turi rankose kirvį, nedelsiant iš po striukės išsitraukė pistoletą ir du kartus iššovė. Tuomet jis išsigando ir nubėgo į automobilį bei nuvažiavo pasislėpti, nes labai išsigando. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pilnai prisipažįsta, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant baudą. Pažada atlyginti padarytą moralinę žalą A. K. (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: 2016-08-30 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad kreipėsi A. K. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4-5), nukentėjusiojo A. K. (b. 1. 29-31, 33-34) ir liudytojos I. K. (b.1.25-26) parodymai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis grasinimui pasirinko kirvį bei grasindamas, kad su kirviu sužalos, nukirs nukentėjusįjį, artėjo prie nukentėjusiojo. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis A. K., siekdamas sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvią priemonę bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – mosikavo kirviu nukentėjusiojo akivaizdoje ir jam išreiškė nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo būdą apibūdinančius žodžius. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei ar sveikatai. Todėl remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad A. K. veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdytą sveikatą, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Jis kaltas ir baustinas.

BK 145 str. 1 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Prokurorė 2016-11-11 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tačiau teismo prašė leisti baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių, nes jis turi du mažamečius vaikus, nerdirbančią sugyventinę, o jis gauna vidutines pajamas, tai yra 450,00 Eur (b. l. 57-29).

Nukentėjusiajam pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2016-11-14 (b. l. 61), teisme dėl to nukentėjusiojo prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.)

Prokurorė teismui pateikė 2016-12-06 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris teisme gautas 2016-12-06. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokurorės pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybes (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšis – nesunkus (BK 145 str. 1 d.) nusikaltimas, stadija – nusikalstama veika baigta, pobūdis – kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Vertinant kaltinamojo A. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 41-43), administracine tvarka nebaustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 45), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nuo 2001-01-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 48), dirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs, pasak jo, turi sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas iš esmės sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus baudžiamajame įstatyme. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (pasak jo, jis turi du mažamečius vaikus, nedirbančią sugyventinę, o jo kas mėnesį gaunamas pajamos šiek tiek didesnė už minimalią mėnesinę algą (MMA)), jam skirtina mažesnė bauda nei prašė prokurorė, paskirtos baudos sumokėjimui nustatytinas 4 mėnesių laikotarpis, baudą dalimis sumokant pagal teismo nustatytą tvarką.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmės – bauda, sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., ir jį nuteisti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 8 MGL (301,08 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti tokia tvarka: nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno po to einančio mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis sumokėti ne mažiau kaip po 2 MGL (75,32 eurus) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti, kad neįvykdžius bausmės – nesumokėjus įmokų už baudą nustatyta tvarka, pavėlavus sumokėti ar nepateikus įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų teismui, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.