- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-598-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misūnienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- I. Z.
- Trečiasis asmuo
- S. G., Klaipėdos miesto notarė Vaida Meškienė ir UAB DK „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Zita Jurgaitienė
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, atsakovui A. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys S. G., Klaipėdos miesto notarė Vaida Meškienė ir UAB DK „PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nesudarytomis Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro notarės V. Meškienės 2004 m. sausio 21 d. patvirtintą 17 500 Lt paskolos sutartį, notarinio reg. Nr. VM9-298, 2004 m. gegužės 17 d. susitarimą pakeisti 2004 m. sausio 21 d. paskolos sutarties sąlygas, notarinio reg. Nr. VM9-3052, kuriuo atsakovo ieškovei suteiktos paskolos suma buvo padidinta iki 32 700 Lt, 2004 m. spalio 13 d. susitarimą pakeisti 2004 m. sausio 21 d. paskolos sutarties ir 2004 m. gegužės 17 d. susitarimo sąlygas, notarinio reg. Nr. VM9-7351, kuriuo atsakovo ieškovei suteiktos paskolos suma buvo padidinta iki 48 000 Lt. Ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiais minėtos paskolos sutarties ir jos pakeitimų įvykdymo užtikrinimui ieškovės ir atsakovo sudarytus hipotekos lakštą, identifikavimo kodas 03/1/2004/00000431, 2004 m. gegužės 17 d. hipotekos lakšto priedą Nr. 1 bei 2004 m. spalio 13 d. hipotekos lakšto priedą Nr. 2 bei Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 22 d. atliktą hipotekos įregistravimą Nr. 03/1/2004/00000431, 2004 m. gegužės 17 d. hipotekos pakeitimą Nr. 03120040003086 ir 2004 m. spalio 14 d. hipotekos pakeitimą Nr. 03120040007172. Nurodė, kad pinigų, nurodytų paskolos sutartyje ir jos pakeitimuose, ji negavo, šie pinigai buvo sumokėti trečiajam asmeniui ieškovės giminaičiui S. G., kuris ją ir atvežė į notarų biurą bei rūpinosi sandorių, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, sudarymu. Sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais teigiant, kad jų sudarymo metu ieškovė dėl psichinės ligos buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.), be to, visi sandoriai buvo sudaryti apgaulės būdu, nes pinigai pagal paskolos sutartį ir jos pakeitimus ieškovei nebuvo perduoti, todėl, remiantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis, jie turėtų būti pripažinti negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino nesudarytomis I. Z. ir A. M. sudarytas ir Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro notarės V. Meškienės 2004 m. sausio 21 d. patvirtintą 17 500 Lt paskolos sutartį, notarinio reg. Nr. VM9-298, 2004 m. gegužės 17 d. susitarimą pakeisti 2004 m. sausio 21 d. sutarties sąlygas, notarinio reg. Nr. VM9-3052, dėl 32 700 Lt skolos, 2004 m. spalio 13 d. susitarimą pakeisti 2004 m. sausio 21 d. sutarties ir 2004 m. gegužės 17 d. susitarimo sąlygas, notarinio reg. Nr. VM9-7351, dėl 48000 Lt skolos. Pripažino negaliojančiais hipotekos lakštą, identifikavimo kodas 03/1/2004/00000431, 2004 m. gegužės 17 d. hipotekos lakšto priedą Nr. 1, įregistruotą 2004 m. gegužės 19 d. Nr. P.627/214 bei 2004 m. spalio 13 d. hipotekos lakšto priedą Nr. 2, įregistruotą 2004 m. spalio 14 d. Nr. 1470/214, sudarytus I. Z. ir A. M.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš A. M. I. Z. 132 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš A. M. 68 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš A. M. I. Z. 1320 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl pinigų skolinimo. Faktinis tokio pobūdžio susitarimas egzistavo tarp atsakovo ir trečiojo asmens S. G.. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis trečiojo asmens notarės V. Meškienės paaiškinimais, jog iš byloje dalyvaujančių asmenų elgesio buvo matyti, kad trečiasis asmuo S. G. atstovauja ieškovei. Byloje surinkti liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė negavo pinigų, negu, kad pinigus ieškovė gavo. Be to, ieškovė neturėjo motyvų skolintis pinigų. Pripažindamas paskolos sutartį ir jos pakeitimus nesudarytais (CK 6.875 str.), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra svarbi ir ieškovės sveikatos būklė bei psichika sandorių sudarymo metu, nes ieškovė dėl pablogėjusios atminties, klampoko mąstymo ir epilepsijos priepuolių negalėjo išreikšti tikrosios valios, sudarydama sau ekonomiškai nenaudingą sandorį. Pripažinus paskolos sutartį ir jos pakeitimus nesudarytais, buvo pripažinti negaliojančiais minėtos sutarties įvykdymo užtikrinimui sudaryti hipotekos lakštas ir jo priedai. Ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2004 m. sausio 22 d. atliktą hipotekos įregistravimą Nr. 03/1/2004/00000431, 2004 m. gegužės 17 d. atliktą hipotekos pakeitimą Nr. 03120040003086, 2004 m. spalio 14 d. atliktą hipotekos pakeitimą Nr. 03120040007172 buvo atmesti, nurodžius, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus atlikti veiksmai - hipotekos įregistravimas, hipotekos pakeitimas - nelaikytini sandoriais, todėl jiems netaikomi teisės aktai, reglamentuojantys sandorių negaliojimą. Be to, teisės aktai nustato hipotekos pabaigą, pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia (CPK 568 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikius materialinės teisės normas ir ne iki galo ištyrus bei neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino paskolos sutartį ir jos pakeitimus bei hipotekos lakštą ir jo priedus negaliojančiais ir neatkreipė dėmesio į tai, kad paskolos sutarties, kaip realinės sutarties, sudarymo faktą patvirtina ieškovės parašas, kad pinigai jai buvo perduoti. Apelianto manymu, kaip nepagrįstas turėtų būti atmestas ieškinyje nurodytas argumentas, jog ieškovė maniusi, kad į notarų biurą ji vyksta ne sudaryti paskolos sutarčių ir jų įvykdymui užtikrinti įkeisti butą, bet sudaryti sandorį, kuriuo po ieškovės mirties ieškovės butas atitektų T. G., nes toks sandoris buvo sudarytas iki pasirašant paskolos sutartį ir jos pakeitimus. Be to, ieškovė sandorių sudarymo metu galėjusi suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nes tai nurodoma ekspertų pateiktoje išvadoje bei patvirtinama trečiojo asmens notarės V. Meškienės parodymais. Tokią pačią išvadą, apelianto manymu, leidžia daryti ir sudarytų sandorių skaičius, nes ieškovė į notarų biurą buvo atvykusi ne vieną, o tris kartus, tarp sandorių sudarymo buvo pakankamai ilgas laiko tarpas. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad, tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas nepagrįstai atsižvelgė į liudytojų, kurie su ieškove yra susiję giminystės ryšiais, parodymus, nes jie yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Ieškovės I. Z. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir tinkamai taikius teisės normas, todėl prašoma pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalys notarine forma 2004 m. sausio 21 d. sudarė paskolos sutartį, 2004 m. gegužės 17 d. - susitarimą pakeisti 2004 m. sausio 21 d. paskolos sutarties sąlygas, 2004 m. spalio 13 d. - susitarimą pakeisti 2004 m. sausio 21 d. paskolos sutarties ir 2004 m. gegužės 17 d. susitarimo sąlygas, kuriais ieškovei atsakovas paskolino 48000 Lt. Minėtų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, pagal kurią ieškovė atsakovui įkeitė jai nuosavybės teise priklausanti butą. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino paskolos sutartį ir jos pakeitimus nesudarytais (LR CK 6.875 str.) bei šios sutarties įvykdymo užtikrinimui sudarytą hipotekos lakštą ir jo priedus negaliojančiais, tačiau atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus negalima pripažinti, kad ieškovės reikalavimai būtų buvę pagrįsti.
Ieškovei pareikšto ieškinio reikalavimus grindžiant tomis aplinkybėmis, kad prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių sudarymo metu ji buvusi tokios būsenos, kad negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (LR CK 1.89 str.) bei teigiant, kad minėti sandoriai buvo sudaryti apgaulės būdu (LR CK 1.91 str.), ieškovei tenka pareiga pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LR CPK 178 str.). Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sandorių sudarymo aplinkybes, jų turinį bei ieškovės būseną, susijusią su jos pablogėjusia atmintimi, klampiu mąstymu, epilepsijos priepuoliais, pripažino paskolos sutartį ir jos pakeitimus nesudarytais bei pripažino hipotekos lakštą ir jo priedus negaliojančiais, iš byloje surinktų įrodymų viseto tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pripažinti pagrįsta nėra pagrindo.
Atlikus ieškovės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę ieškovei buvo diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas su nežymiu atskirų intelekto funkcijų kritimu, nesiekiančiu silpnaprotystės lygio, ir buvo nustatyta, kad dėl savo psichinės sveikatos būsenos ieškovė gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 195-199). Byloje surinkus tokius oficialius rašytinius įrodymus ir ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl ieškovės būsenos, lėmusios tai, kad sandorių sudarymo metu jos psichinės sveikatos būsena sąlygojo tai, kad ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais LR CK 1.89 straipsnyje nurodytais pagrindais atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors ieškinyje teigiama, kad prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai turi valios trūkumų, nes buvo sudaryti dėl apgaulės (LR CK 1.91 str.), tačiau tokie ieškinio reikalavimai negali būti pripažinti pagrįstais. Teismų praktikoje tokio pobūdžio ieškiniai tenkinami tuomet, kai to prašanti šalis įrodo, jog sandorį sudarantis asmuo buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė manė sudaranti ne paskolos sutartį ir jos pakeitimus bei šių prievolių įvykdymą užtikrinant jai nuosavybės teise priklausančio buto hipoteka, bet sandorį, kuriuo po jos mirties jai priklausantis butas atitektų trečiojo asmens S. G. sūnui T. G.. Tokiais atvejais sandoris, sudarytas dėl apgaulės, gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio asmens ieškinį, tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį. Bylos medžiaga nustatyta, kad paskolos sutartyje ir jos pakeitimuose ieškovė savo parašu patvirtinusi pinigų gavimą, be to, šie sandoriai ir jų įvykdymo užtikrinimui sudarytas hipotekos sandoris buvo patvirtinti notarine tvarka. Iš trečiojo asmens notarės V. Meškienės parodymų matyti, kad ieškovei buvo paaiškinta jos sudaromų sandorių esmė ir šių sandorių sudarymo teisinės pasekmės. Be to, ieškovė nurodė, kad ją suklaidino trečiasis asmuo, ne sandorio šalis, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės ir trečiojo asmens santykius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais LR CK 1.91 str. 1 d. pagrindu (CK 1.91 str. 6 d.).
Tokios nuomonės apeliacinės instancijos teismas laikosi ir todėl, kad sudaryti sandoriai ir tas sandoris, kurį ieškovė teigė mananti sudaranti, iš esmės skiriasi pagal savo turinį. Paskolos sutartyje ir jos pakeitimuose nurodyta, kad atsakovas ieškovei skolina tam tikras pinigų sumas iki šiose sutartyse nurodyto termino, o ieškovė patvirtina, kad minėtos pinigų sumos jai yra perduotos, ir ji įsipareigoja jas grąžinti. Taigi šie sandoriai ir jų įvykdymui užtikrinti sudaryti hipotekos sandoriai savo esme nėra panašūs į sandorį, kurį ieškovė, jos teigimu, manė sudaranti ir pagal kurį nuosavybės teisė į jai priklausantį butą po jos mirties atitektų trečiojo asmens S. G. sūnui T. G..
Be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių rašytiniais įrodymais nustatytą faktą, kad 48 000 Lt buvo perduoti ieškovei, nes šią aplinkybę patvirtina ieškovės parašas paskolos sutartyje ir jos pakeitimuose. Byloje nepateikta įrodymų, kad paskolos sutartyje ir jos pakeitimuose nurodytos pinigų sumos būtų buvusios perduotos ne ieškovei, o trečiajam asmeniui S. G..
Darydamas išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog pinigai ieškovei nebuvo perduoti negu, kad ieškovė pinigus būtų gavusi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais ir ta aplinkybe, jog ieškovė neturėjo motyvo skolintis pinigų, tačiau pastarasis argumentas vertinant paskolos sutarties ir hipotekos sandorio galiojimą neturi teisinės reikšmės. Liudytojų K. M., D. A. ir V. G. parodymais šioje byloje besąlygiškai tikėti negalima, nes jie su ieškove yra susiję giminystės ryšiais, todėl gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi.
Kaip nepagrįstus atmetant ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, būtina atkreipti dėmesį ir į sudarytų sandorių skaičių, jų pakartotinumą. Paskolos sutartis ir jos įvykdymui užtikrinti sudarytas hipotekos lakštas nebuvo vienkartinis veiksmas, iš bylos medžiagos matyti, kad šalys dar du kartus sudarė paskolos sutarties pakeitimus didinant atsakovo ieškovei paskolintą pinigų sumą. Be to, nuo vieno iki kito sandorio sudarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Remiantis nurodytomis priežastimis darytina išvada, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo, tuo pačiu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovė paskolintus pinigus perdavė kitam asmeniui, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka tam asmeniui pareikšti atitinkamus reikalavimus, tačiau ieškovės ir kito asmens santykiai negali turėti įtakos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2004 m. lapkričio 13 d. iki paskolos grąžinimo dienos, tačiau atsakovui nepareiškus priešieškinio, šio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas nenagrinėtinas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys atmestinas (CPK 185 str.).
Iš ieškovės atsakovui priteistina 250 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str. 1 ir 3 d., 98 str. 1 ir 3 d.). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nėra pagrindo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei (LR CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
I. Z. ieškinį A. M. atmesti.
Priteisti A. M. iš I. Z. 250 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminio mokesčio.