- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-175-557-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- V. J.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-557/2014
Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-00678-2013-4
2014 m. vasario 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Violetos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-12-04.
Nuosprendžiu nuspręsta iš nuteistojo R. J. priteisti 151,60 Lt nukentėjusiajai V. J. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 1 d. apie 07 val., sulaužydamas medinį lango rėmą nepadarant žalos, įsibrovė į V. J. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė du 0,5 litro talpos butelius alaus, kurių vieno vertė 2,80 Lt, 2 vnt. lašišos filė, kurių vieneto vertė 9 Lt, vieną dėžutę „Krevečių pirštelių“, kurios vertė 4 Lt, keturis 0,5 litro talpos degtinės butelius „Lituanika“, kurių vieneto vertė 16 Lt, vieną 0,5 litro talpos butelį brendžio „Exlusive“, kurio vertė 23 Lt, vieną šampano butelį „Šventinis“, kurio vertė 6 Lt, vieną auksinį žiedą 400 Lt vertės, vieną auksinį žiedą 268 Lt vertės, vieną auksinį žiedą 266 Lt vertės, 6 Lt grynų pinigų, vieną metalinį durų spynos raktą, kurio vertė 25 Lt, taip nukentėjusiajai V. J. padarė turtinę žalą už 1085,60 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti laisvės atėmimo, o taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas. Nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, nebuvo atsižvelgta į jo nuoširdų prisipažinimą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Didžioji dalis turtinės žalos yra gražinta nukentėjusiajai, o likusią žalos dalį yra pasiruošęs grąžinti tuoj pat, kai tik pradės dirbti. Prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir neskirti laisvės atėmimo. Nori kuo greičiau įsidarbinti ir padengti nuostolius. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str., nes savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. BK 178 str. 2 d. inter alia nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.).
Apylinkės teismas, nenustatęs nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatavęs, kad jo prisipažinimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, o gailėjimasis teisme tik deklaratyvus, teisiamas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio padarymo metu elgėsi gana ciniškai (nukentėjusiosios namuose ruošė maistą ir kt.), nusikalto anksčiau ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), vadovaudamasis BK 56 str. skyrė jam realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis R. J. tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais recidyvistui už tyčinį nusikaltimą galima skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. J. sistemingai nuo 2008 m. daro nusikalstamas veikas, iki nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, BK 178 str. 2 d. numatytą tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą keisti gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, ankstesnės bausmės (tiek švelnesnės, tiek pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė) nebuvo pakankamos, kad perauklėtų R. J. ir jis daugiau nebenusikalstų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, tai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apylinkės teismas, tačiau kartu teisėjų kolegija sutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo R. J. gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką yra ne nuoširdus, o tik deklaratyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis, laisva valia pripažinęs, jog padarė nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo veiksmus, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, bando sušvelninti kilusius padarinius. Šiuo atveju iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistasis R. J. savo kaltę pripažino, tačiau iš jo prisipažinimo neseka, kad jis nuoširdžiai gailėtųsi. Taip pat pažymėtina, jog jis nukentėjusiajai neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, nors ji pakankamai nedidelė (151,60 Lt), ir nesiėmė jokių priemonių bent iš dalies atlyginti padarytą žalą ir tokiu būdu bandyti sušvelninti dėl jo tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusiajai kilusius neigiamus padarinius. Nukentėjusiajai dalis pavogtų daiktų buvo grąžinta tik su policijos pareigūnų pagalba, o ne nuteistojo iniciatyva. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nori kuo greičiau įsidarbinti ir padengti padarytus nuostolius, šis jo argumentas yra itin deklaratyvus ir neįtikinantis, kadangi nuteistasis R. J. iki jo nuteisimo skundžiamu nuosprendžiu niekur nedirbo, legalaus pajamų šaltinio neturėjo, jokių priemonių padarytai žalai sumažinti iki šiol nesiėmė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis ženkliai mažesnis už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų – nubausti nuteistąjį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nuteistasis R. J. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas.
BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Nuteistasis R. J. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai. Nors nenustatytas jo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, pastebėtina, jog BK 64¹ str. nuostatos to ir nereikalauja. Egzistuojant visoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo R. J. atžvilgiu netaikė BK 64¹ str. nuostatų ir nesumažino paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienu trečdaliu. Todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei neteisingai paskirtos bausmės, nuteistajam R. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Taikyti nuteistojo R. J. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir nuteistajam R. J. Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.