- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- ATP-626-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00263-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. atstovo adv. R. G. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal ATPK 50⁶ str. 2 d., taikant ATPK 30¹ str., 300 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. gegužės 5 d. Šilalės rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50⁶ str. 2 d. iškėlimo UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ vadovui A. V. ATPK 262 str. numatyta tvarka. Pareiškime nurodyta, jog 2016 m. kovo 9 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1874, kuria nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015-11-01- iki 2016-01-31 UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, tokiu būdu A. V. nevykdė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 2 d. dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nevykdė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. V. atstovas prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog nepaisant to, kad A. V. 2016-07-12 prašyme buvo nurodęs, kad jam pareikštas kaltinimas neaiškus, nes nėra aišku, kokiu konkrečiai laikotarpiu jis kaltinamas pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, ši aplinkybė taip ir liko nenurodyta nei Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-05-09 nutartyje, nei skundžiamame nutarime formuluojant kaltinimą. Pažymi, jog skundžiamame nutarime padaryta nepagrįsta išvada, kad nesutampa ATPK 50⁶ str. 2 d. ir BK 219 str. 2 d. numatytų veikų objektyviosios pusės požymiai, todėl nelaikytina, kad A. V. už tą patį pažeidimą baudžiamas antrą kartą. A. V. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nevykdė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje (toliau – LVAT) ne kartą yra pabrėžta, kad pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, jog padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 str. įtvirtinta procedūra, numatanti, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, jog pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.) (LVAT nutartys Nr. N575-7954/2010; Nr. N6²-605/2011; Nr. N62-3585/2011 ir kt.). ATPK yra vientisas teisės aktas. ATPK 250 str. 8 p. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to paties pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.
Pažymi, jog šioje byloje kaltinimai administracinio teisės pažeidimo padarymu A. V. buvo grindžiami 2016-03-09 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1874, kurioje užfiksuoti operatyvaus patikrinimo už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 rezultatai, t. y. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Teismas buvo informuotas apie tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00011-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai 2016-02-17 Valstybinė mokesčių inspekcija įteikė bendrovės direktoriui A. V. priminimą sumokėti mokesčius, nesumokėjo į valstybės biudžetą 70679,04 Eur mokesčių. Šiame ikiteisminiame tyrime pateikti duomenys, kad 2016-03-09 Operatyvaus patikrinimo metu (pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1874) nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus pagal trišales tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, tačiau vengė atsiskaityti su biudžetu. A. V. ikiteisminiame tyrime apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 str. 1 p., 83 str. 3 d.). Taigi tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek baudžiamojoje byloje A. V. kaltinamas tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31, savalaikiai nesumokėjęs mokesčių į valstybės biudžetą. Kaltinimai pareikšti remiantis to paties mokestinio patikrinimo rezultatais. Esminės reikšmės sprendžiant A. V. atsakomybės klausimą neturi pažeidimo padarymo būdas, t. y. ar jis mokesčių nesumokėjo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, ar po mokesčių inspekcijos priminimo tai padaryti. Pažymėtina, jog ATPK 250 str. 8 p. nereikalauja, kad visiškai sutaptų ATPK ir BK numatytų veikų sudėtys, šioje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu dėl to paties pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Taigi, atsižvelgiant į ATPK 9 str. 2 d. nuostatą, mano, jog pirmiausia A. V. atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, o baudžiamąjį procesą nutraukus ir manant, kad buvo padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas, jo atsakomybės klausimas galėtų būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 35 str. 2 d., 261 str. 2 d., 262 str. 8 d.). Priešingu atveju galima situacija, kai A. V. nubaudus administracine nuobauda už mokesčių nesumokėjimą, jis už tą patį pažeidimą bus nubaustas antrą kartą baudžiamojoje byloje, kas grubiai pažeistų non bis in idem principą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje yra reiškiami kaltinimai nesumokėjus mokesčių pagal to paties mokestinio patikrinimo rezultatus už tą patį laikotarpį, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. V. atžvilgiu turėjo būti nutraukta (ATPK 9 str. 2 d., 250 str. 8 p.).
Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nebuvo būtinojo reikalingumo sąlygų. Tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant patikrinimą, tiek ir iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinių sunkumų, dėl kurių objektyviai nėra pajėgi įvykdyti visų kreditorinių įsipareigojimų. Net ir tokiu atveju A. V. vadovaujama bendrovė dengė mokestinę nepriemoką pagal finansines galimybes ir dėjo pastangas dėl mokestinės paskolos sudarymo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamos mėsos produkcijos importo į Rusiją suvaržymų, taip pat dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių atsiskaitymų sutrikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė stokoti apyvartinių lėšų, susidarė įsiskolinimai žaliavų tiekėjams, valstybės biudžetams. Operatyvaus patikrinimo pažymos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo finansinių galimybių sumokėti mokesčių pilna apimtimi, tačiau laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 absoliuti dauguma banko sąskaitose buvusių lėšų buvo skirta būtent mokesčiams valstybei sumokėti: iš AB SEB banko sąskaitoje buvusių 74 000 Eur sumos 45 002,05 Eur buvo sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, 28 972,67 Eur – Sodrai, iš AB Šiaulių bankas sąskaitoje buvusių 491,27 Eur sumos 359,35 Eur buvo sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, 127,80 Eur – Sodrai. Dėl tarpusavio skolų užskaitymo nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos užsakovas, mokėjimus atlikdavo ne tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pagal užskaitas atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams ir pirmiausiai tiems, kurie tiekdavo žaliavas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytoms prekėms pagaminti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų mokėjimų eiliškumui UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinti silpnesnę derybinę poziciją, negalėjo turėti įtakos, nes priešingu atveju rizikavo apskritai netekti savo pagrindinio užsakovo, kas, atsižvelgiant į prarastas eksporto rinkas, grėsė dideliais finansiniais praradimais, o galiausiai veiklos nutraukimu bei daugiau nei šimto darbo vietų praradimu. Tokiu būdu, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 siekė, kad būtų atsiskaitoma ne tik su ūkio subjektais, bet ir su valstybės biudžetais – pateikė prašymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, tarp jų 50236,16 Eur prašė sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai bei 37000 Eur Sodrai, tačiau realus šių įsipareigojimų vykdymas priklausė ne nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų mokėjimų eiliškumas buvo vykdomas remiantis ne A. V. vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuožiūra, o apspręstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkiniais poreikiais ir finansinėmis galimybėmis.
Pažymi, jog vėliau nuosekliai sekę įvykiai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią finansinę padėtį: bendrovė, detaliai nurodydama susidariusius finansinius sunkumus bei jų priežastis, 2016-04-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą dvejiems metams (pridedama); 2016-05-05 buvo parengti įmonės Restruktūrizavimo plano metmenys, o 2016-05-06 bendrovės vadovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-1472-777/2016 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Valstybinė mokesčių inspekcija nereiškia prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesuabejojo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios finansinės padėties. Tokios padėties pripažinimą rodo ir tai, kad ši institucija neatsisakė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti mokestinės paskolos sutartį, o 2016-05-17 raštu informavo, kad atitinkamas bendrovės prašymas bus svarstomas teismui priėmus sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Tokiu būdu matyti, kad nurodyta valstybės institucija mato prielaidas ir galimybes išdėstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos sumokėjimą tęstiniam laikotarpiui, o įmonei restruktūrizavimo bylą iškėlus, įsipareigojimai valstybei bus vykdomi įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. V., būdamas bei elgdamasis kaip atsakingas bei pareigingas įmonės vadovas, susiklosčius sunkiai bendrovės finansinei padėčiai tinkamai vykdė savo įsipareigojimus įmonei, jos darbuotojams (laiku išmokant darbo užmokestį), pagal galimybes – kreditoriams, siekė, kad įmonė veiktų sklandžiai, be pertrūkių (kas itin svarbu maisto produkcijos gamybos srityje), kad būtų užtikrinta įmonės veikla ir finansinis stabilumas. Taip pat A. V. siekė vykdyti ir iš dalies pagal įmonės finansines galimybes buvo vykdomi įsipareigojimai valstybės biudžetui: UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek mokėjimais, tiek trišalėmis užskaitomis sumokėjo 23885,62 Eur mokesčių sumą, 2016-04-14 buvo sumokėta 10000 Eur, 2016-04-25 - 5000 Eur, 2016-05-16 - 10000 Eur, 2016-05-30 - 13000 Eur. Tai, kad iš bendrovės kasos paimti 350 Eur buvo panaudoti einamosioms bendrovės reikmėms, nesudaro kreditoriaus teisių pažeidimo tokiu mastu, kad už tai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė ir už tokį mažareikšmį pažeidimą skirta tokio pat dydžio bauda.
Akcentuoja, kad įmonės restruktūrizavimas turi viešojo intereso elementą (LAT nutartis Nr. 3K-3-264/2010, kt.), reiškiantį, jog ginami turi būti ne pavieniai kreditoriai ar paisoma tik atskirų kreditorių suinteresuotos nuomonės, o turi būti ginama jų dauguma, kaip visuma, turi būti taip pat ginama tiek pati įmonė, tiek jos darbuotojai. Šiuo atveju apyvartinių lėšų trūkumas (jei būtų tenkinti vien tik valstybės interesai) būtų sąlygojęs įmonės veiklos nutrūkimą, kas reikštų darbo vietų praradimą ne tik tiesiogiai įmonėje dirbantiems darbuotojams, kuriems valstybė turėtų mokėti bedarbių pašalpas, tačiau taptų rimta grėsme kitų mėsos sektoriuje veikiančių smulkesnių įmonių ir ūkininkų išlikimui. Tuo tarpu įmonė siekia išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Ilgametis, nepertraukiamas mėsos perdirbimo veiklos vykdymas rinkoje yra naudingas tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu (kuriamos darbo vietos, didinamas visuomenės užimtumas, kuriami aukštesnę pridėtinę vertę turintys produktai, tenkinami vartotojų poreikiai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dešimtmečius veikiantis juridinis asmuo, kuris fiksuoja vykdomas ūkines – komercines operacijas, todėl nėra pagrindo prielaidoms, jog A. V. vadovaujama įmonė vengė savo prievolių valstybės biudžetui vykdymo. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą) nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos taip pat reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jo nustatomojoje dalyje apylinkės teismas apsiribojo abstrakčiu konstatavimu, jog A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nevykdė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką ir padarydamas ATPK 50⁶ str. 2 d. numatytą pažeidimą. Tačiau darydamas tokią deklaratyvią išvadą, teismas nutarime nenustatė ir nenurodė jokių konkrečių šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių A. V. veiksmuose, t. y. neatskleidė pažeidimo padarymo aplinkybių. Nutarimo nustatomojoje dalyje pirmos instancijos teismas nenustatė konkrečių veiksmų, kuriais buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas – nenustatyta nei kokiems kreditoriams, nei kokiomis sumomis, nei kada tiksliai buvo atsiskaityta su kreditoriais, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą. Apylinkės teismas taip pat nenustatė, kokią sumą pažeidėjas buvo skolingas ir turėjo sumokėti valstybei tuo metu, kai jis, galimai pažeisdamas eiliškumą, mokėjo kitiems kreditoriams, ir ar jis apskritai tuo metu buvo skolingas ir turėjo pareigą, vadovaujantis CK 6.930¹ str. 1 d., sumokėti valstybei. Pažymėtina, jog nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad patikrinimas įmonėje buvo atliktas už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31, o bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. vasario 2 d. duomenimis, kaip nurodė Institucijos atstovė, sudarė 94089,94 Eur, tačiau nutarime nenustatyta, nei kada tiksliai atsirado šis įsiskolinimas, nei kokią sumą bendrovė turėjo sumokėti valstybei tuomet, kai dengė kitus kreditorinius įsiskolinimus. Taip pat pažymėtina, jog CK 6.930¹ str. 1 d. numatyta, kad atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus, reikia tik trečia eile: pirma atsiskaitant dėl žalos, antra – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, tačiau apylinkės teismas tos aplinkybės, ar įmonė pirmiau netenkino ankstesne eile tenkintinų kreditorinių reikalavimų, taip pat nesiaiškino ir nenurodė, t. y. nenustatė, kurios eilės reikalavimai pagal CK 6.930¹ str. 1 d. buvo įmonės pirmiau patenkinti kreditoriniai reikalavimai, ir ar jie nebuvo pirmesnės eilės, nei įmokos į valstybės biudžetą.
Iš išvardyto akivaizdu, jog apylinkės teismas, nutarimo nustatomojoje dalyje neatskleisdamas esminių pažeidimo padarymo aplinkybių (nenustatė, kokia eile turėjo būti tenkinami kiti kreditoriniai įsipareigojimai; nenustatė konkrečių datų, kuomet buvo mokama kitiems kreditoriams, galimai pažeidžiant kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą; nenustatė konkrečių sumų, kurias pažeidėjas galimai turėjo sumokėti valstybei, bet sumokėjo kitiems kreditoriams), tik deklaratyviai konstatuodamas A. V. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, taip iš esmės pažeidė pareigą administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes (ATPK 286 str. 2 d.).
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tiek kaltinimai A. V. administracinio teisės pažeidimo padarymu, tiek atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00011-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d., yra grindžiami Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1874, kas, apelianto manymu, pažeidžia non bis in idem principą. Apygardos teismas pažymi, jog EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-788-2016). Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).Taigi draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinė nutartis Nr. 2K-219-693/2016).
Iš išvardyto akivaizdu, jog nustatyti, ar A. V. nėra du kartus traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką, nepakanka tik nustatyti pažeidimų teisinių formuluočių skirtumus tarp ATPK 50⁶ str. ir BK 219 str., kaip tai padarė apylinkės teismas. Nustatyti šią aplinkybę galima tik tinkamai išsiaiškinus, už kokius konkrečius teisiškai reikšmingus faktus ir poelgius A. V. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ str., bei dėl kokios konkrečios jo veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 219 str., šias aplinkybes sulyginus ir patikrinus, ar veikos susideda iš esmės iš tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku, ta pačia vieta ir pan. Akivaizdu, jog apylinkės teismui tinkamai nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, kurie atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 2 d. sudėties požymius, ir byloje esant duomenų, jog FNTT prie VRM Klaipėdos valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00011-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d., negalima neginčytinai nustatyti, ar nėra pagrindo A. V. atžvilgiu taikyti ATPK 250 str. 8 p. nuostatas, lygiai kaip negalima motyvuotai paneigti ir apelianto argumentų dėl galimo būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, pažeidė ATPK 286 str. nuostatas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat nesilaikė ATPK 256, 257, 284 str. reikalavimų ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.