- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-390-739/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
- Atsakovas
- R. U.
- Ieškovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. U. dėl teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. U., kuriuo prašė pripažinti teisę atlikti ieškovui įstatymų suteiktą teisę be atsakovo R. U. sutikimo, parengus gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A., rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytų verandos ir rūsio įteisinimui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad po motinos mirties paveldėjo 1526/3053 žemės sklypo, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, ½ dalį gyvenamo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Kita dalis žemės sklypo ir gyvenamo namo bei ūkio pastatų priklauso atsakovui pagal dovanojimo sutartį. Jis ir atsakovas R. U. yra žemės sklypo ir jame esančių pastatų bendraturčiai. Prieš tai žemės sklypas, gyvenamas namas ir kiti pastatai priklausė jo mirusiai motinai ir atsakovo tėvui. Naudojimosi tvarkos nebuvo nusistatę, tačiau pagal susitarimą kiekvienas naudojosi atskiromis patalpomis. Apie 1991-1993 m. ieškovo motina prie jai skirtos naudotis namo dalies pasistatė verandą ir po ja įsirengė rūsį. Patalpos nebuvo įregistruotos VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centras“ atliko naujus kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimo byloje naujai įrengtos patalpos pažymėtos plane 1-6 (veranda) 13,77 kv. m., esanti priestate 4a/ž, bei patalpos rūsyje – R-3 (pagalbinė patalpa) – 11,57 kv. m., R-4 (pagalbinė patalpa) 11.39 kv. m. Teigė, kad norint įteisinti atliktus pastato rekonstravimo darbus, kaip numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte, yra būtinas žemės sklypo ir gyvenamo namo bendraturčio sutikimas. Į atsakovą kreipėsi raštu ir žodžiu, tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą. Neturėdamas atsakovo sutikimo, jis negali gauti statybą leidžiančio dokumento. Mano, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. A. R. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neaišku, kuria gyvenamo namo dalimi kiekvienas naudosis, nėra aišku, kuriam bendraturčiui priklausančioje dalyje yra atliekami rekonstrukcijos darbai. Nėra aišku ar nepaveiks namo būklės ieškovo atliekama rekonstrukcija.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad ginčo statinys yra neypatingas statinys. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, leidimas rekonstruoti statinį privalomas ir neypatingojo statinio rekonstravimui. Neypatingo statinio rekonstravimo darbams įteisinti privaloma valdyti žemės sklypą ir statinį, kuriame atlikti rekonstravimo darbai, nuosavybės teise bei turėti statinio rekonstravimo planą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teigė, kad ieškovui įstatymu yra suteikta teisė įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, ieškovas turi teisės aktų nustatyta tvarka, parengęs gyvenamojo namo rekonstravimo projektą ir sumokėjęs įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kartu su prašymu pateikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus ir bendraturčio – atsakovo sutikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovui V. D. įstatymų suteiktą teisę be atsakovo R. U. sutikimo, parengus gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytų verandos ir rūsio įteisinimui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas gali įgyvendinti statytojo teisę, nes žemės sklypą, kuriame yra gyvenamas namas, valdo nuosavybės teise, tačiau reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ieškovas negali įregistruoti motinos pastatytos verandos ir rūsio duomenų pagal teisės aktų reikalavimus Nekilnojamojo turto registre, nes atsakovas nepasirašo sutikimo įteisinti savavališkai pastatytus verandą ir rūsį. Nurodė, kad įregistravus verandos ir rūsio patalpas, kurios bus įtrauktos į namo bendrą plotą, būtų pagrindas šalims nusistatyti žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudojimosi tvarką ar atidalinimą iš bendros dalinės nuosavybės.
7. Įvertinęs šalių ginčui aktualų įstatyminį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra atlikti gyvenamo namo rekonstravimo darbai, todėl yra būtina įregistruoti savavališkai pastatytą verandą ir rūsį, kurie bus įtraukti į namo bendrą plotą.
8. Teismas vertino, kad ieškovo siekis įteisinti 1991-1993 m. pastatytas patalpas verandą ir rūsį, negali pažeisti atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Konstatavo, kad atsakovo nepritarimas ieškovo prašymui – pripažinti įstatymų suteiktą teisę be atsakovo sutikimo, parengus gyvenamo namo rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytų verandos ir rūsio įteisinimui yra nepagrįstas, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo V. D. ieškinio reikalavimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
9.1. Apeliantas teigia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad būtent 1991-1993 m. buvo įrengta veranda ir rūsys. Priešingai, pasak atsakovo, pateiktos foto nuotraukos akivaizdžiai patvirtina faktus, kad veranda ir rūsys buvo rekonstruojami iki šiol. Nuo 2020 metų iki 2023 metų darytos tiek apelianto R. U., tiek ieškovo V. D. nuotraukos pateiktos į bylą ir patvirtina faktus, kad buvo keičiama ir tvirtinama stogo konstrukcija verandoje, buvo platinami ir šiltinami verandos pamatai, rūsio sienos iš išorės taip pat buvo storinamos, taip pat buvo atliekami kiti darbai. Šias faktines aplinkybes patvirtino ne tik apeliantas, bet ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu. Mano, kad, šiuo konkrečiu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad buvo atliekami kapitalinio remonto darbai iki pat 2022 m., tai yra statiniai nebuvo iki galo baigti teismo sprendime nurodytu laikotarpiu.
9.2. Nurodo, kad tiek ieškovo suformuluoti ieškinio reikalavimai, tiek pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra nekonkretūs ir neaiškūs, be to realiai neįvykdomi. Civilinėje byloje yra nustatyta, kad gyvenamajame name yra 2 verandos ir 2 rūsiai. Iš ieškinio reikalavimų nėra aišku kuriam rūsiui ir kuriai verandai yra prašoma ir yra suteikiama teisė rengti rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovui suformulavus neaiškius, nekonkrečius ieškinio reikalavimus, pirmos instancijos teismas neturėjo priimti tokio ieškinio ir negalėjo priimti tokio abstraktaus sprendimo, iš kurio turinio nėra aišku, kokie rūsio ir kokie verandos projektavimo ir įteisinimo darbai yra galimi ir leistini. Mano, kad, šiuo konkrečiu atveju, realiai, netgi nėra įmanomas priimto teismo sprendimo vykdymas.
9.3. Pasak apelianto, ieškovui suteiktas leidimas projektuoti naujai pastatytus rūsį ir verandą neaišku kurioje žemės sklypo vietoje ir kurioje gyvenamojo namo vietoje, akivaizdžiai pažeis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tai yra, papildomai pristačius, kas vyksta dabar, verandą ir rūsį, akivaizdžiai gali sumažėti atsakovo valdomo žemės sklypo dalis. Dėl to mano, kad tik nusistačius naudojimosi tvarką žemės sklypu ir pastatu, ieškovui gali būti suteikiama teisė savo nuožiūra, su bendrasavininko sutikimu statyti papildomus statinius, jo valdomoje žemės sklypo dalyje.
9.4. Apelianto manymu, projektiniai pasiūlymai yra visiškai neinformatyvūs, nėra aišku, kuriam bendrasavininkui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje yra atliekami rekonstrukcijos darbai, kokios medžiagos yra naudojamos, kokie statomų priestatų dydžiai, tūriai ir pan. Nurodo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis leidžia įteisinti savavališkas statybas tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, jeigu tokie projektai buvo privalomi. Ši įstatymo norma labai aiškiai reikalauja, kad statinio statyba būtų galima pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Tačiau ieškovas nepateikia jokių duomenų apie galimumą statyti papildomus statinius, gyvenamasis namas buvo pastatytas 1909 m., tad, pasak apelianto, nėra galima konstatuoti ar iš viso kažkokia statyba ar rekonstrukcija yra galima.
9.5. Pasak apelianto, nėra aišku ar neigiamai nepaveiks gyvenamojo namo būklės ieškovo atliekama rekonstrukcija, ieškovas niekada nepateikė jokių dokumentų, projektų, projektinių pasiūlymų rekonstrukcijai. Tuo tarpu prie ieškinio teikiamas 2021 m. gegužės 9 d. brėžinys nėra aiškus ir informatyvus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą. Pasak ieškovo, atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovo motina verandos ir rūsio nepastatė, nes priešingi duomenys užfiksuoti anksčiau nagrinėtoje byloje, be to, pats atsakovas trečiąjį asmenį informavo apie buvusią savavališką statybą. Ieškovo teigimu, jokie statinio rekonstravimo darbai nebuvo ir nėra atliekami, buvo atlikti tik būtini paprastojo remonto darbai – sutvirtinti pamatai ir kt. Teigia, kad atsakovui viso bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai žinoma kokius verandos ir rūsio rekonstravimo darbus ieškovas planuoja atlikti. Teigia, kad tai patvirtina jo į bylą teikti kadastriniai matavimai bei statinio foto nuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl teisės pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę be atsakovo sutikimo įteisinti pastatytą verandą bei rūsį. Teisme aiškino, kad turtą paveldėjo, jo motina 1991–1993 m. prie gyvenamojo namo, kuris šiuo metu priklauso ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, pastatė verandą bei įsirengė rūsį, kurių statyba nebuvo įteisinta. Šalims siekiant nusistatyti žemės sklypo bei statinių naudojimosi tvarką paaiškėjo, kad gyvenamojo namo plotas yra didesnis, nei nurodyta viešajame registre. Dėl to, pasak ieškovo, tik įteisinus statinio rekonstrukciją, bus galima spręsti klausimą dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad neaišku kokius rekonstrukcijos darbus planuoja atlikti ieškovas, taip pat manydamas, kad pirmiausia turi būti nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarka.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai – pripažino ieškovui V. D. įstatymų suteiktą teisę be atsakovo R. U. sutikimo, parengus gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytų verandos ir rūsio įteisinimui. Atsakovas su priimtu teismo sprendimu nesutinka, argumentuodamas, kad tiek sprendimas, tiek ieškovo reikalavimas yra neaiškūs, nekonkretūs, pažeidžiantys atsakovo teisėtus interesus, atsakovas teigia, kad veranda yra rekonstruojama iki šiol, todėl neaišku, kokius darbus ieškovas ketina atlikti pagal skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimą, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentais, su pastaraisiais iš dalies sutinka.
15. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).Vienas iš teisės laisvai naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
17. Pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę, yra bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir kita forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių. Teismas, vertindamas bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą motyvus, turi žinoti būsimos statybos planus tam, kad galėtų įvertinti bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus pagrįstumą.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu reikalavo pripažinti jam įstatymų suteiktą teisę be atsakovo sutikimo, parengus gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytų verandos ir rūsio įteisinimui. Iš ieškinio pagrindo matyti, kad ieškiniu siekiama įteisinti statinio rekonstravimo darbus tam, kad viešajame registre būtų galima patikslinti ginčo statinio – gyvenamojo namo, kadastrinius duomenis. Grįsdamas ieškinį, ieškovas teikė į bylą tokius rašytinius įrodymus – 2021 m. gegužės 3 d. atliktus kadastrinius matavimus; 2022 m. Gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto ištrauką (3 lapas iš 15 lapų); Gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo schemą. Verandos fasadai; fotonuotraukas; pastato pjūvį; pirmo aukšto bei rūsio planą pagal kadastrinių matavimų bylą su pažymėtais atliktais rekonstravimo darbais.
19. Pirmosios instancijos tesimas nurodė, kad atsakovas neginčija pastatytų patalpų – verandos ir rūsio, tik nesutinka, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir kiti su tuo susiję dokumentai, o nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, jog, visų pirma, šalims reikalinga nusistatyti naudojimo tvarką žemės sklypu ir statiniais, įregistruoti ir tada spręsti klausimą dėl sutikimo davimo namo rekonstrukcijai. Teismo teigimu, kitų argumentų dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, susijusio išimtinai su ieškovo tikslu įregistruoti pastatytą verandą ir rūsį, atsakovas nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos skundžiamame sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų, ar nustatė jas netinkamai, bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta ši byla.
20. Kaip nustatyta byloje, jau 2023 m. kovo 6 d. atsakyme ieškovui dėl neduodamo sutikimo atsakovas nurodė, kad, be kita ko, prie ieškovo prašymo duoti sutikimą nėra pateikta jokių projektinių pasiūlymų kaip bus įrengti veranda ir rūsys. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, kad ieškovas V. D. niekada nepateikė jokių dokumentų, projektų, projektinių pasiūlymų rekonstrukcijai, o prie ieškinio teikiamas 2021 m. gegužės 9 d. brėžinys nėra aiškus ir informatyvus, kur yra atliekama ir kokio pobūdžio rekonstrukcija yra atliekama. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas su ieškiniu nesutiko ir dėl to, kad atsakovui nėra aiškios ieškovo atliktinų darbų apimtys, tačiau teismas šių atsakovo atsikirtimų nevertino.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieškovui teisę be atsakovo sutikimo, parengus gyvenamo namo rekonstravimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytų verandos ir rūsio įteisinimui, tačiau pagal kokį tikslų konkretizuotą projektą ar projektinius pasiūlymus ieškovas galės įgyvendinti savo teisę nei sprendime, nei ieškinyje nėra nurodoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks priimtas teismo sprendimas, kai ieškovui suteikiama teisė ateityje parengti projektą, reiškia, kad ieškovas iš esmės galės atlikti bet kokius šalių bendro ginčo statinio rekonstrukcijos darbus, kurių nei atsakovas, nei teismas nebus įvertinę ir dėl kurių atsakovo, kaip bendraturčio, teisės gali būti nepagrįstai apribotos.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad esminiai ieškovo ieškinio motyvai dėl atliktos rekonstrukcijos įteisinimo – naujai atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas, t. y. pasikeitusių statinio matmenų įregistravimas viešajame registre, tačiau ieškinio dalykas iš esmės neatitinka ieškinio pagrindo, nes ieškiniu nėra prašoma leisti be atsakovo sutikimo įteisinti konkrečių matmenų verandos ir rūsio statybos pagal konkretų projektą ar projektinius pasiūlymus, kuriuose būtų nurodyti konkretūs verandos ir rūsio matmenys, plotas, medžiagiškumas ir pan. Iš ieškovo pateiktos 2022 m. Gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto ištraukos (3 lapas iš 15 lapų) nėra aišku ar tai esamos verandos projektas jos statybos įteisinimui, ar verandos rekonstravimo projektas, ar viso gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, nėra aišku, ar schemoje nurodyti jau atlikti, ar atliktini darbai. Svarbu tai, kad byloje duomenų apie rūsį ir jo rekonstrukciją iš viso nėra (išskyrus kadastrinius matavimus). Be to, byloje tiek ieškovo, tiek atsakovo teiktos foto nuotraukos patvirtina, kad verandos rekonstrukcijos darbai iš esmės nėra baigti, todėl nėra aišku, ar ieškovas siekia įteisinti anksčiau įrengtus statinius, ar siekia juos ir papildomai rekonstruoti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas atlieka daug namo rekonstrukcijos (remonto) darbų be atsakovo sutikimo, todėl teismo sprendimu pripažinta teisė ieškovui įteisinti įrengtus verandą bei rūsį pagal ieškovo parengtiną projektą, nei atsakovui nei teismui neturint galimybės susipažinti su tokio būsimo projekto galimais konkrečiais sprendiniais, nepagrįstai praplečia ieškovui teisę ne tik įteisinti konkrečios verandos ir rūsio statybą, bet ir atlikti neapibrėžto pobūdžio jų ar net viso gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl teisės be atsakovo sutikimo įteisinti verandos bei rūsio įrengimą pripažinimo, nepateikė atsakovui konkrečių projektinių pasiūlymų, kuriuos įvertinęs, tiek atsakovas, tiek teismas, galėtų spręsti apie ieškovo atliktų (atliktinų) rekonstravimo darbų pobūdį bei apimtis. Vertintina, kad ieškovas, siekdamas, kad jo teisė į teisminę gynybą būtų apginta tinkamai, pirmiausia, turėtų pateikti teismui ir atsakovui konkrečius susistemintus projektinius pasiūlymus, susijusius su įrengtos verandos ir rūsio įteisinimu, kuriuose turi atsispindėti konkretūs šių statinių matmenys ir kt. reikalingi duomenys, tuomet, remdamasis jais, tikslinti ieškinio reikalavimus, prašant, kad teismas pripažintų jam teisę be atsakovo sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą įrengtos verandos ir rūsio įteisinimui pagal minėtus ir byloje įvertintus projektinius pasiūlymus.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė šiai bylai svarbių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atliktos ar atliktinos rekonstrukcijos įteisinimu, nenustatęs, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra su trūkumais, neatskleidė bylos esmės, nevertino atsakovo esminių atsikirtimų į ieškinį, neįvertino atsakovo, atsisakančio duoti sutikimą rekonstrukcijai įteisinti, teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmės pagal pareikšto ieškininio reikalavimus, o tai lėmė iš esmės nepagrįsto sprendimo priėmimą.
25. Kadangi ieškovas siekia teisės be atsakovo sutikimo įteisinti jau įrengtą verandą bei rūsį pripažinimo, tam, kad kaip teigia ieškovas, viešajame registre būtų patikslinti kadastriniai duomenys, byloje, ieškovui pateikus aiškius projektinius pasiūlymus ir patikslinus ieškinio reikalavimus, turi būti pakartotinai vertinama, ar atsakovo atsisakymas yra pagrįstas.
26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismas nenustatė ginčui teisiškai reikšmingų aplinkybių, nevertino ieškovo ieškinio dalyko ydingumo, neatliko atsakovo atsikirtimų vertinimo, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal esančius byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (reikalinga tikslinti ieškinį, tiekti naujus įrodymus), dėl ko teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
28. Kadangi byla grąžinam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.