- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-1297-901/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07710-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Pareiškėjas
- K. C.
- Suinteresuotas asmuo
- S. V., P. C., Valstybės įmonė, „Turto bankas“
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. C., S. V., Valstybės įmonė (toliau VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti po savo sutuoktinio P. C., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodė, kad 2001 m. gruodžio 28 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu P. C. nusipirko 1 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje pareiškėja nuosavybės teises į butą įregistravo tik 2023 m. gegužės 18 d. Kai buvo įregistruotas butas pasikreipus į notarą paaiškėjo, kad pareiškėja negali jo perleisti, nes jis buvo įgytas santuokoje su P. C., o jo palikimo klausimas nebuvo išspręstas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nuo pat buto įsigijimo ji kartu su sutuoktiniu ir po sutuoktinio mirties gyvena tame bute. Bute nėra elektros, vandens, nuotekų, todėl už visas šias paslaugas nereikia mokėti. Pareiškėja naudoja žvakes, vanduo iš šulinio, o tualetas lauke. Butas šildomas krosnimi malkomis. Tačiau reikia mokėti už šiukšlių išvežimą, šį mokestį pareiškėja mokėjo, įsiskolinimo nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad neturėjo supratimo ir iki galo nesusitvarkė dokumentų dėl buto įregistravimo. Po vyro mirties pareiškėja nežinojo, kad reikia kreiptis pas notarą, todėl niekur nesikreipė. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti, nurodė, kad pareiškėja dėl neišpursimo, teisinių žinių neturėjimo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys P. C. ir S. V. pateikė atsiliepimus į prašymą, nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareikštu prašymu, jie nepretenduoja ir jokių reikalavimų neturi. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. V. nurodė, kad su prašymu sutinka. Papildomai paaiškino, kad dešimt metų atgal bandė įteisinti nuosavybę, bet buvo neįmanoma, tačiau kaip jai paaiškino VĮ Registrų centre 2021 m. pasikeitus įstatymui atsirado tokia galimybė ir pareiškėja įteisino nuosavybę į jai priklausantį butą. Po įteisinimo sužinojo, kad jos motinai dar be to reikėjo priimti palikimą po tėčio mirties.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog jis nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, ir nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. C. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja K. C. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
5. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su P. C.. Pareiškėja su sutuoktiniu P. C. turi du vaikus, kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis – P. C. ir S. V.. Iš pateiktos buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėja 2001 m. gruodžio 28 d. po santuokos sudarymo su P. C. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šis butas nuosavybės teise įregistruotas pareiškėjos vardu nuo 2023 m. gegužės 18 d.
6. P. C. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties ji nesikreipė per numatytą 3 mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji iki sutuoktinio P. C. mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno su juo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas registruotas pareiškėjos vardu, po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau šiame bute liko gyventi, mokėjo už butą reikiamus mokesčius, t. y. pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
8. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjos sutuoktiniui P. C. baigėsi bendroji jungtinė P. C. ir K. C., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).
9. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
10. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimas turi būti priimtas aktyviais įpėdinio veiksmais, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-487/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011, kt.).
12. Bylos duomenimis po P. C. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. R. patvirtino, kad po P. C. mirties notarų biure jo paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. Nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis būtų sudaręs testamentą.
13. Pareiškėja po sutuoktinio mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjo mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (CK 5.51 straipsnis). Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius, naudojasi ir rūpinasi turtu) (CPK 177, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiosio sutuoktinio turtą pagal įstatymą, tačiau ji nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad K. C. po P. C. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą jo palikimą.
14. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
15. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja savo sutuoktinio palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
16. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai siekiant paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio P. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai jį pradėjusi valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjos atstovei ir suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.